Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkričio 19-30 dienomis atlikta apklausa, partijų, visuomenės veikėjų, vertinamų pagal tinkamumą eiti premjero pareigas bei Vyriausybės veiklos vertinimuose vienintelis statistiškai reikšmingas pokytis buvo tik ekonomisto Gitano Nausėtos reitinge. Jo premjerinis reitingas per mėnesį nukrito nuo 6 proc. iki 2,9 procento.
Visi kiti pokyčiai buvo 3,1 proc. paklaidos ribose. Partijų reitingų lyderiai liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurių vertinimas spalį buvo 19 proc., o lapkritį 19,9 proc. , ir „valstiečiai“, kurių reitingas spalį buvo 15,2 proc., o lapkritį – 16,2 procento.
Gintauto Palucko vadovaujamų socialdemokratų reitingas spalį buvo 6,2 proc., o lapkritį – 8,4 procento. „Tvarkiečių“ palaikymas spalį siekė 9,2 proc., o lapkritį – 8,1 proc., Lenkų rinkimų akcijos reitingas spalį buvo 4,3 proc., o lapkritį – 5 proc.
Darbo partiją spalį palaikė 4,6 proc., o lapkritį – 4,5 proc., Lietuvos centro partiją atitinkamai – 3,3 proc. ir 3,6 proc., Liberalų sąjūdį – 3,4 proc. ir 3,2 proc., socdarbiečius – 3,5 proc. ir 2,7 proc. apklaustųjų.
Už kitą partiją spalį būtų balsavę 5,2 proc., o lapritį 3,5 proc. apklaustųjų. Spalį rinkimuose į Seimą būtų nebalsavę 14,8 proc., o lapkritį – 13,7 proc. apklaustųjų. Nežinojo arba neatsakė spalį 11,3 proc., o lapkritį – 11,2 proc. apklaustųjų.
Premjeras tvirtai laikosi savo pozicijoje
Saulius Skvernelis tvirtai laikosi premjerinio reitingo viršūnėje. Jo vertinimas spalį buvo 18,5 proc., o lapkritį 18,4 proc. Antroje vietoje liko konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kurio reitingas spalį buvo 9,5 proc., o lapkritį – 9,2 proc.
„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio reitingas spalį buvo 9,5 proc., o lapkritį – 9,2 proc., parlamentaro Algirdo Butkevičiaus reitingas nepatiko ir buvo 4,7 procento.
Europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vertinimas spalį buvo 6,1 proc., o lapkritį – 4,3 proc., ekonomisto G. Nausėdos – atitinkamai 6 proc. ir 2,9 proc., parlamentarės Ingridos Šimonytės – atitinkamai 2,2 proc. ir 2,9 proc. , parlamentaro Andriaus Kubiliaus – atitinkamai 3,6 proc. ir 2,5 procento.
Europarlamentarą Antaną Guogą premjeru spalį matė 2,9 proc., o lapkritį – 2,1 proc., o Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą – atitinkamai 2,1 proc. ir 1,9 proc. respondentų.
Vyriausybės reitingas – be žymesnių pakitimų
Vyriausybės veiklos vertinime taip pat nebuvo žymių pakitimų. Spalį Vyriausybės darbą teigiamai ir greičiau teigiamai vertino 29,8 proc., o lapkritį – 31,5 proc. respondentų.
Neigiamai ir greičiau neigiamai Ministrų Kabineto darbą spalį vertino 65,4 proc., o lapkritį – 62,3 proc. apklaustųjų. Į klausimą nežinojo, ką atsakyti, arba neatsakė spalį 4,8 proc., o lapkritį – 6,2 proc. respondentų.
Apžvelgdamas reitingus „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas pažymėjo, kad tendencijos lieka tos pačios.
„Partijų lyderiai stiprėja, socialdemokratai šiek tiek sustiprėjo, tačiau dar reikia stebėti, ar išliks ši tendencija“, – sakė I. Zokas.
Kova naudinga abiem
Viešųjų ryšių ekspertas, agentūros „Nova media“ vadovas Arijus Katauskas teigia, kad viešojoje erdvėje vykstanti konfrontacija tarp „valstiečių“ ir konservatorių kol kas naudinga abiem partijoms.
Pasak jo, „valstiečiams“ tai padeda susirinkti konservatorių nemėgstančių rinkėjų balsus.
„Konservatoriai tikrai nėra vienareikšmiškai vertinama partija. Nors jie turi labai aiškius rėmėjus, yra didelė dalis žmonių, kurie jų nemėgsta. Valstiečiai-žalieji konservatorius atakuoja nuo pat pradžių. Jeigu atsimenate rinkiminę kovą, buvo garsioji R. Karbauskio frazė : „jeigu Jūs išrinksite konservatorius, Kubilius bus finansų ministras“. Tai buvo labai aiškus atsiskyrimas nuo konservatorių“, – priminė A. Katauskas.
O konservatoriams, kaip opozicinei partijai, pasak jo, aiškaus priešininko turėjimas taip pat leidžia identifikuoti klaidas, kritikuoti.
„Viešojoje erdvėje be konservatorių mes nematome jokios opozicinės jėgos, kuri daugiau kalbėtų. Socialdemokratai bando, bet neprasimuša. Konservatoriams labai gerai, jie turi priešininką, kurį galima daužyti, kuris daro klaidas, ir jie visą laiką gali išlikti dėmesio centre“, – sakė A. Katauskas.
Pasak jo, kol nelekia ministrų galvos ir nekalbama rimtai apie interpeliaciją premjerui tokia kova yra naudinga abiem.
Iš skandalų lipa sausi
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigė, kad tai, kas atrodo labai reikšminga tiems, kurie nuolat sukasi informaciniame burbule, nebūtinai taip pat svarbu atrodo darbuose ir buityje užsisukusiam žmogui.
Politologė iš pat pradžių nemanė, kad viešąją nuomonę galėjo paveikti Registrų centro skandalas, kuris buvo susijęs su žiniasklaidos galimybe gauti duomenų.
„Tuo labiau, kad ilgą laiką paraleliai buvo transliuotos žinutės, kad žiniasklaida dirba neobjektyviai, kad negalima ja pasitikėti. Žiniasklaidos vaidmuo iš valdžios yra menkinamas, mes matome nemažai kritikos žiniasklaidai. Apskritai valstybėje demokratijos suvokimas nėra labai gilus, eilinis žmogus nesuvokia, kad čia yra svarbu, nes tai yra susiję su demokratija ir teise žinoti“, – sakė R. Urbonaitė.
Pasak jos, vaikų tema jau buvo ta, kuri galėjo turėti rimtesnių pasekmių, bet aplinkybės taip susiklostė, kad ją užgožė mokytojų streikai.
„Be to premjeras pradžioje visai nesikišo, nes buvo labai rizikinga kištis. Kai kurie frakcijos nariai, kaip Puidokas, atsirado kitoje barikadų pusėje, ir bandė svarstykles išlaikyti. Po to mokytojai užėmė ministeriją, ir ta situacija taip susiklostė, kad nesibaigė rimtomis krizėmis premjerui“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė atkreipė dėmesį, kad apklausa vykdyta tuo metu, kai pedagogų krizė dar nebuvo pasiekusi piko, tačiau ji nenustebtų, kad ir ji neturėtų didelių pasekmių.
Ji pastebėjo, kad šioje situacijoje būta ir Lietuvos švietimo darbuotų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko klaidų.
„Esu girdėjusi ne vieną konferenciją, kur Navickas aiškina apie bendrą situaciją, bet paklaustas tiksliai, kokie jų reikalavimai, nesugeba atsakyti“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologę stebina, kad valdantieji pasisakydami visur prikiša konservatorius.
„Kad ir ką jie bekalbėtų – apie biudžetą , švietimą, vis tiek dar pirštu parodys, ir sakys „o konservatoriai“. Vyksta aštrus politinis žaidimas. Bet abiem pusėms reikėtų susimąstyti, koks jo rezultatas. Nes rezultatas gali būti ne toks, kokio laukiama, o valstybei gali būti žalingas toks elgesys“, – sakė R. Urbonaitė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2018 metų lapkričio 19 -30 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1013 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.