Visuomenės nuomonės apklausų rezultatai atskleidė, kad po dviejų karantino mėnesių trys iš keturių (76 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad Vyriausybė apie savo veiksmus ekstremaliosios situacijos ir karantino metu informuoja pakankamai. Tuo tarpu penktadalis (20 proc.) teigia, kad informacijos apie ministrų kabineto veiksmus krizės metu stokoja.
Kaip rodo gegužės 19-21 dienomis kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa, Vyriausybės teikiamą informaciją moterys, vyresni nei 30 metų gyventojai ir miestiečiai yra linkę palankiau vertinti, nei vyrai, jaunimas iki 30 metų ir kaimo gyventojai.
Kokios informacijos apie karantino švelninimą labiausiai trūksta?
„Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės analizė taip pat atskleidė, kad kalbant apie karantino švelninimą, dažniausiai pageidaujama informacijos apie keliones po ES šalis (tai nurodė 36 proc. respondentų) bei informacijos, susijusios su saviizoliacijos, grįžus iš svečių šalių, reikalavimais (31 proc.). Apklausoje dalyvavę respondentai taip pat nurodė pasigendantis informacijos apie būsimus karantino švelninimo etapus (29 proc.), reikalavimus privatiems renginiams (29 proc.) bei paramos priemones gyventojams (28 proc.).
Apklausa rodo, kad vyrams labiau, nei moterims, aktuali informacija apie jau galinčias veikti įstaigas, reikalavimus, lankantis vėl veikiančiose įstaigose, darželių ir mokyklų veiklą bei keliones į ES šalis.
Jaunimui, lyginant jų poreikius su vyresnio amžiaus žmonėmis, dažniau trūksta informacijos apie reikalavimus privatiems renginiams, reikalavimus lankantis vėl veikiančiose įstaigose, kokie verslai gali veikti ir nuo kada, konkrečias paramos priemones gyventojams, nukentėjusiems nuo karantino ir darželių bei mokyklų veiklą.
Tuo tarpu vidutinio amžiaus žmonėms aktualiausia informacija apie keliones į kitas ES šalis.
Miestų gyventojams labiau nei kaimo gyventojams, rūksta informacijos apie kitas karantino švelninimo etapų datas, kada bus galima laisvai keliauti į kitas ES šalis ir kada nebereikės izoliuotis grįžus iš užsienio.