aA
Lietuvos gyventojai nejaučia jokio priešiškumo Lenkijai ir pirmiausiai ją suvokia kaip kaimynę ir patogią vietą apsipirkti, parodė Lenkijos ambasados užsakymu atlikta apklausa. Jos duomenys taip pat atskleidė, kad Vilniaus krašto atplėšimą nuo Lietuvos surengę Lenkijos herojai – Juzefas Pilsudskis ir Lucijanas Želigovskis – Lietuvoje vertinami kur kas prasčiau, nei prieš keletą metų. Taip pat – ir tarp Lietuvos lenkų.
© Shutterstock nuotr.

Tokius rezultatus parodė antradienį Vilniaus universitete pristatytas tyrimas „Lietuvos lenkų ir Lenkijos įvaizdžio Lietuvos visuomenėje“.

Tyrimo duomenimis, lenkų tautybės asmenys Lietuvos gyventojams kelia tam tikras antipatijas. Bene labiausiai tai pasireiškia per nenorą matyti savo atžalos santuokoje su lenku. Tiesa, tiek čia, tiek kitose kategorijose lenkus gerokai lenkia kitos etninės ir socialinės grupės.

Lenkai prasčiau vertina savo herojus

Tyrimo metu buvo palyginta, kaip lietuviai ir lenkai Lietuvoje vertino J. Pilsudskį ir L. Želigovskį 2007 m. ir kaip – dabar. Abiejų jų vertinimas suprastėjo tiek tarp lietuvių, tiek tarp lenkų.

2007 m. J. Pilsudskį palankiai vertino 18 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių ir 62 proc. Lietuvos lenkų. Per penkerius metus šią asmenybę teigiamai vertinančių lietuvių sumažėjo iki 14 proc., lenkų – iki 40 proc.

Neigiamai vertinančių Lenkijos maršalą nei sumažėjo, nei padaugėjo: šiemet, kaip ir prieš penkerius metus, jį nepalankiai vertino 27 proc. lietuvių ir 3 proc. lenkų.

Nei teigiamai, nei neigiamai šios asmenybės nevertina 60 proc. šiemet apklausoje dalyvavusių lietuvių – 6 procentiniais punktais daugiau nei 2007 m. Tuo tarpu Lietuvos lenkų, J. Pilsudskio nevertinančių nei palankiai, nei nepalankiai, per penkerius metus padaugėjo nuo 35 iki 57 proc.

Panašios tendencijos ir vertinant L. Želigovskio asmenybę. Per penkerius metus teigiamai jį vertinančių lietuvių sumažėjo nuo 16 iki 7 proc., lenkų – nuo 43 iki 17 proc.

Nei teigiamai, nei neigiamai šią istorinę asmenybę 2007 m. vertino 56 proc. lietuvių ir 47 proc. lenkų. Per penkerius metus šie skaičiai padidėjo iki atitinkamai 69 ir 74 proc. Tuo tarpu neigiamai L. Želigovskį vertinančių šiek tiek sumažėjo.

„Matome, kad ryškiausiai pokyčio tendencija – tai, kad padaugėjo neutraliai vertinančių arba nežinančių šių asmenybių“, - pristatydama tyrimo rezultatus sakė Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Irena Šutinienė.

Irena Šutinienė
Irena Šutinienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pasak jos, pastebėtina, kad anksčiau didžiausias neigiamas J. Pilsudskio vertinimas buvo fiksuojamas Vilniuje ir Vilniaus regione, o per penkerius metus padaugėjo kitų regionų gyventojų, kurie šiai asmenybei jaučia antipatiją. Panaši tendencija esą pastebėta ir su L. Želigovskiu.

„Kadangi padaugėjo neigiamų vertinimų kitose vietovėse, galimai tas politinis fonas šiek tiek aktualizavo senus stereotipus, kurie 2007 m. jau atrodė išnykę“, - pridūrė I. Šutinienė.

Tiesa, ji pastebėjo, kad lenkų tautinės mažumos atstovai sudarė tik apie 7 proc. visų apklaustųjų, taigi jų atveju paklaida gali būti didesnė.

Netrokštamiausi kaimynai – čigonai

Apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai mažiausiai norėtų, kad jų kaimynystėje įsikurtų romų tautybės asmenys. Čigonų kaimynų nenorėtų 52 proc. respondentų. Antroje vietoje rikiuojasi kitos rasės asmenys (21 proc.), trečioje – lietuviškai nekalbantys kaimynai (18 proc.).

Lenkai tarp „nemylimiausių“ kaimynų užėmė šeštąją vietą (13 proc.). Tuo tarpu religiniai motyvai gyventojams aktualesni: kitos religijos asmenų kaimynystėje nenorėtų 14 proc. gyventojų, labai religingų žmonių – 17 proc.

Baltarusiai ir rusai rikiuojasi lentelės dugne. Jų kaimynais matyti nenorėtų atitinkamai 11 ir 9 proc. respondentų. Dar 1 proc. apklausos dalyvių nenorėtų gyventi kaimynystėje su lietuviais.

Su lenku prie altoriaus savo vaiko neleistų kas penktas

Didele antipatija lenkams apklausos dalyviai netryško ir atsakydami į klausimą, su kokios tautybės, etninės ar socialinės grupės asmenimis nenorėtų dirbti. Šioje kategorijoje ir vėl nepralenkiami buvo romai. Tiesa, lenkams kiek labiau nepalanki buvo apklausa apie giminystės ryšių užmezgimą.

Maždaug kas ketvirtas respondentas nenorėtų, kad jo atžala sudarytų santuoką su lenku. Tiesa, ir čia lenkų tautinė mažuma yra arti lentelės dugno. Savo vaiko santuokos su čigonų tautybės asmeniu nenorėtų net 67 proc. respondentų, beveik pusė – prieštarautų santuokai su kitos rasės žmogumi, 44 proc. – su kitatikiu. Labai religiningų ir lietuviškai nekalbančių asmenų į savo šeimą nenorėtų įsileisti maždaug kas trečias apklausos dalyvis. Baltarusiai ir rusai lenkams nusileidžia nedaug.

Šiuos tyrimo rezultatus pristatęs Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis pastebėjo, jog tam tikras antipatijas lenkams lemia stereotipai. Mat pastebėta, jog šios tautybės asmenis daugiau skeptiškai vertino tie apklausos dalyviai, kurie savo aplinkoje su lenkais nesusiduria. Tuo tarpu su lenkais bendraujančių respondentų gretose pastebimai mažesnis skaičius žmonių, kurie nenorėtų su lenku gyventi kaimynystėje, dirbti ar įsileisti jį į savo šeimą.

Lenkiją laiko gera vieta apsipirkti

Apklausos dalyvių taip pat buvo pasiteirauta, su kuo jiems pirmiausiai asocijuojasi žodis „Lenkija“. Čia jokių didesnių antipatijų nepastebėta. Tiesa, anot B. Gruževskio, išryškėjo nauja tendencija – tarp pirmaujančių Lenkijos „sinonimų“, antroje vietoje, atsidūrė apsipirkimas Lenkijoje, pastaraisiais metais labai išpopuliarėjęs tarp Lietuvos gyventojų.

Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Tai tampa norma Lietuvos visuomenėje“, - konstatavo mokslininkas.

Tautybė – bėda įsidarbinant. Bet ne didžiausia

Tyrimo autoriai taip pat atliko kelias atskiras tautinių mažumų atstovų apklausas. Vienas pagrindinių akcentų – jų galimybės įsidarbinti ir siekti karjeros Lietuvoje.

LSTC vyr. mokslo darbuotoja Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė pastebėjo, jog tautybė, apklausos duomenimis, gali būti problema įsidarbinant ar siekiant karjeros. Tiesa, ne didžiausia.

„Tarp savo neįsidarbinimo priežasčių tautinių mažumų atstovai dažniausiai minėjo netenkinantį siūlomą darbo užmokestį. Kaip kitas dažniausiai minimas neįsidarbinimo priežastis, galima priskirti nepakankamą pasirengimą darbo rinkai, kaip nepakankamas profesinis pasirengimas, nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas, nepakankama darbo patirtis“, - vardijo L. Okunevičienė-Neverauskienė.

Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė
Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Tai yra gana bendro pobūdžio problemos, su kuriomis susiduria ir kiti Lietuvos darbo rinkos dalyviai“, - pridūrė mokslininkė.

Pasak jos, su problemomis darbo rinkoje, atsirandančiomis dėl tautybės, susidūrė nedidelė dalis respondentų.

„Tiesiogiai su tautybe susijusios problemos, su kuriomis tautinių mažumų atstovai susiduria darbo rinkoje ir kitoje viešoje erdvėje – tai nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas, neigiamas darbdavių požiūris, diskriminacijos dėl tautybės“, - sakė L. Okunevičienė-Neverauskienė.

Apklausos duomenimis, beveik pusė apklaustų tautinių mažumų atstovų diskriminacijos darbo rinkoje, švietimo ar profesinio mokymo srityje nėra patyrę.

„Kita pusė patyrė diskriminaciją, nebūtinai susijusią su tautybe. Tai dėl kitų priežasčių: dėl amžiaus, lyties, dėl neįgalumo ir pan. O diskriminaciją dėl tautybės teigia patyrę 20,3 proc. respondentų“, - sakė mokslininkė.

Pasak jos, dažniausiai tautinių mažumų atstovai diskriminaciją patiria darbo rinkoje.

Tyrimą atliko rinkos tyrimo ir analizės grupė „Rait“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 nuolatiniai 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Anketinė apklausa buvo atlikta betarpiško interviu būdu, panaudojant paruoštą klausimyną. Jos rezultatai atspindi Lietuvos gyventojų nuomonę in corpore bei paskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsilavinimą ir pajamas. Apklausa buvo vykdoma Omnibuso būdu, o rezultatų paklaida neviršija 3,2 proc.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Palygino Grybauskaitės ir Nausėdos prezidentavimo pradžią: skirtumai akivaizdūs (272)

Vienas kėlė įtampą, kitas ją malšina – taip Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės...

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo (820)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Rekordinė šiluma tęsis: temperatūra sieks 20 laipsnių, tačiau pravartu nepamiršti ir skėčio (2)

Šiandien orai Lietuvoje vėl keičiasi. Sausasis anticiklonas traukiasi į rytus, o iš...

Vilniuje „Mercedes“ susidūrė su greitosios pagalbos automobiliu, medikės išvežtos į ligoninę nukentėjo ir greitosios vairuotojas (12)

Antradienio vakarą, apie 22 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties parduotuve „Topo Centras“,...

Dramatiškai išplėštos lygiosios su Švedija garantavo ispanams vietą Europos čempionate

2020 metų Europos futbolo čempionate vietą užsitikrino Ispanijos rinktinė. Atrankos rungtynėse...

Griūvančio namo Kaune gyventojai širsta – darbai neprasideda, o už komunalines paslaugas moka (96)

Praėjo beveik trys mėnesiai nuo dienos, kuomet Kaune dėl įtrūkusių sienų buvo evakuoti vienos...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (443)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

„Išleiskite mane“: laidotuvėse dalyvavę žmonės liko priblokšti, išgirdę velionio balsą (48)

„Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“ – taip galima pavadinti Shay Bradley įrašytą...

Echodą dar kartą išbaręs Adomaitis: protu nesuvokiama (31)

Gynybos dominavimas, įtampa visas 40 minučių ir nelaiminga pabaiga – Vilniaus „Rytas“...