Respondentų vertinimu, šiuo metu labiausiai diskriminuojama grupė yra psichikos ligoniai. Dešimtbalėje sistemoje jų diskriminavimo lygis vertinamas 5,91 balo. Antroje vietoje pagal diskriminaciją atsidūrė pagyvenę žmonės: jų diskriminavimo lygis įvertintas 5,56 balo. Neįgaliesiems apklaustieji skyrė 5,3 balo.

Lyginant su ankstesniais metais, šių socialinių grupių diskriminavimo suvokimas nežymiai sumažėjo. Tyrėjai pastebi, kad nors ir nežymiai, tačiau išaugo tautinių mažumų diskriminavimo suvokimas (3,62 balo šįmet ir 3,45 balo 2010 m.) bei seksualinių mažumų diskriminavimo suvokimas – iki 4,77 (nuo 4,58 2010 m.).

Laikinai ŽTSI vadovaujanti programų direktorė Dovilė Šakalienė pastebi, jog seksualinių mažumų diskriminavimo lygio vertinimas yra sąlyginai žemas. Ypač atsižvelgiant į vieną aplinkybę: kaip ir praeitais metais, respondentų vertinimu, teisę į privataus gyvenimo gerbimą labiausiai pažeistų vaiko homoseksualios orientacijos paskelbimas per radijo laidą (vidurkis 8,38).
Dovilė Šakalienė

„Tad tenka likti prie praeitais metais padarytos išvados apie visuomenėje vyraujantį prieštaravimą: nors nenorima pripažinti, kad seksualinės mažumos diskriminuojamos, tačiau aiškiai suvokiama, jog dėl viešo priskyrimo seksualinėms mažumoms nukentėtų vaikas ir visa šeima“, – DELFI sakė
D. Šakalienė.

Mažėja manančių, kad jų teisės pažeidžiamos

Palyginus šių metų apklausos rezultatus su ankstesnių metų, matyti, jog smuktelėjo suvokiamo informuotumo apie žmogaus teises lygis. 2008 m. 43 proc. respondentų atsakė, kad jiems pakanka informacijos apie žmogaus teises, 2010 m. taip manančiųjų padaugėjo iki 54 proc., o šiais metais sumažėjo iki šiek tiek mažiau nei 52 proc. ŽTSI padarė išvadą, kad beveik pusei Lietuvos gyventojų vis dar stinga informacijos apie žmogaus teises.

Pasak D. Šakalienės, teigiama tendencija yra informuotumo kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių augimas: nuo 48,5 proc. 2010 m. iki 52 proc. šiemet. „Deja, prasčiausias informuotumo lygis išlieka vyresnio amžiaus grupėje: tarp respondentų iki 29 m. nežino kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių 38 proc., tuo tarpu 50-59 m. ir 60-69 m. grupėse nežino jau 50 proc., o 70 m. ir vyresnių grupėje – 64 proc.“, – kalbėjo laikinoji ŽTSI vadovė.

Taip pat pastebėtina, kad moterys yra blogiau informuotos nei vyrai: beveik 52 proc. moterų nežino, kur kreiptis dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tarp vyrų tokių yra 43,6 proc. „Taigi beveik pusė Lietuvos gyventojų neturi pakankamai žinių, kad galėtų efektyviai apginti pažeistas savo teises“, –pastebi D. Šakalienė.

Iš apklausos matyti, kad sumažėjo žmonių, manančių, kad buvo pažeistos jų teisės: nuo 22 proc. 2010 m. iki 18 proc. šįmet. Kaip ir ankstesniais metais, dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi tik maždaug vienas iš penkių respondentų. Kaip ir 2008 m. bei 2010 m., beveik 80 proc. respondentų argumentavo savo pasyvumą netikėjimu, kad sulauks efektyvios pagalbos.

Auga pasitikėjimas policija, menksta teismais

ŽTSI atkreipė dėmesį, kad pastebimai padaugėjo besikreipiančiųjų dėl žmogaus teisių pažeidimų į policiją: nuo 30,6 proc. prieš dvejus metus iki beveik 46 proc. 2012 m. Tuo metu pastebimai sumažėjo asmenų, ginančių savo teises teisme skaičius – 2010 m. pasirinkę teisminę gynybą nurodė 33 proc., o 2012 m. – tik 22 proc.

„Tai liudija apie augantį visuomenės pasitikėjimą policija ir krentantį pasitikėjimą teismais“, – teigia D. Šakalienė. Pasak jos, šią išvadą patvirtina ir daugelio respondentų išreikšta nuomonė, jog teismai viena iš labiausiai žmogaus teises pažeidinėjančių institucijų.

Skalėje nuo 1 (mažiausiai pažeidžianti) iki 10 (labiausiai pažeidžianti), respondentai šiais metais teismą įvertino 5,89. Nors tai kiek geresnis įvertinimas nei 2010 m. (6,61), teismas respondentų vertinimu išlieka antra labiausiai žmogaus teises pažeidžiančia institucija.

Nuo teismo nedaug atsilieka prokuratūra (5,57), Policija (5,35) ir Seimas (5,3). Visgi, kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai žmogaus teisių pažeidimų darančia institucija ir toliau laikomi antstoliai, kurių vertinimas nepakito nuo 2010 m. ir išliko 7,06 (2008 m. – 7,41).

Apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“„Vilmorus“ atliko 2012 m. lapkričio 9 – 19 d. Analogiškos apklausos buvo atliktos 2006, 2008 ir 2010 metais.