Naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio mėnesį atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad trečdalis (33 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai šalyje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o du trečdaliai (65 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 2 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Nors per paskutinį mėnesį gyventojų vertinimai šiuo klausimu nepakito, lyginant su atsakymais prieš metus (2019 metų lapkritį), pastebinčių teigiamus pokyčius šalyje sumažėjo 7 procentiniais punktais (tada 40 proc. nurodė, kad reikalai gerėja, o 59 proc., kad situacija blogėja).

Kiek didesni optimistai yra jaunimas iki 30 metų (48 proc. mano, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (atitinkamai 45 proc.) bei su didžiausiomis (per 1400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (44 proc.), vadovai (48 proc.) bei besimokantis jaunimas (65 proc.), dešiniųjų pažiūrų respondentai (46 proc.).

Dabartine padėtimi šalyje daugiau už kitus yra nepatenkintos moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, mažesnių miestų gyventojai, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 800 eurų), pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Kaip parodė apklausa, pokyčiais šalyje labiausiai nepatenkinti Lietuvos socialdemokratų partijos (82 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (80 proc.) bei Darbo partijos (79 proc.) rinkėjai. Kad reikalai pastaruoju metu gerėja, mano Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai (55 proc. šios partijos rėmėjų mano, kad reikalai šalyje gerėja, o 44 proc., kad padėtis blogėja) bei Laisvės partijos rėmėjai (52 proc. kad gerėja ir 46 proc. kad blogėja).

Apklausa vyko 2020 m. lapkričio 6 – 30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.