Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų įsitikinę: jų pensija turėtų sudaryti daugiau kaip pusę buvusių pajamų, idant pinigų pakaktų pragyvenimui. Tai parodė DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa. Kodėl gyventojų lūkesčiai taip skiriasi nuo realybės?
Senjorai mokosi naudotis kompiuteriu
© DELFI / Karolina Pansevič

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis yra beveik 616 Eur „į rankas“. Kaip rodo „Sodros“ duomenys, gyventojams išmokama vidutinė senatvės pensija dabar siekia 255 Eur.

Taigi, pensijos ir darbo užmokesčio santykis (vadinamoji pakeitimo norma) yra 41,3 proc. Kitaip tariant, per darbo karjerą vidutiniškai uždirbusio žmogaus senatvės pensija nesiektų ir pusės buvusios algos.

Spalio pabaigoje bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią 18–75 metų šalies gyventojų apklausą. Jiems buvo užduotas klausimas: kokią dalį (procentais) dabartinių pajamų turėtų sudaryti jūsų pensija, kad galėtumėte jaustis gaunantis pakankamas pajamas pragyvenimui?

8,4 proc. apklaustųjų atsakė, kad jų pensija turėtų sudaryti iki pusės buvusių pajamų. Likę gyventojai įsitikinę, kad jų pensija turėtų būti santykinai didesnė.

Kone 16 proc. apklausos dalyvių (daugiausia jaunimas) įsitikinę, kad jų pensija turėtų viršyti dabar gaunamas jų pajamas, o beveik 18 proc. respondentų atsakė, kad pensiją jau gauna arba pastovių pajamų neturi.

Komentuodamas tokius apklausos rezultatus, bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas, sakė, kad jie parodo paprastą dalyką: dabartinės pensijos yra per mažos oriam pragyvenimui:

„Kodėl taip yra? Man atrodo, ir atlyginimai maži, ir ypač pensijos, jos neužtikrina žmogaus pragyvenimo. Beje, šiuo atveju klausėme, ne kiek gausite pensijos, o kiek norėtumėte gauti, kad užtektų pragyvenimui. Kadangi gyventojų pajamos sąlygiškai nedidelės, tai faktiškai vos ne visų jų ir reikia padoresniam gyvenimo poreikių patenkinimui“.

Vadovo teigimu, apklausos dalyviai aiškiai suvokia dabartines savo pajamas, tad jų ir klausta, kokios dalies tų pinigų užtektų pragyvenimui. Iš ko susidės pensija, kiek mokės „Sodra“, kiek bus sukaupta pensijų fonduose ir pan., klausta nebuvo. Dėl to esą sunku spręsti, kodėl taip nesutampa dabartinė faktinė pakeitimo norma ir gyventojų lūkesčiai.

„Būkime „biedni“, bet teisingi, vidutinis atlyginimas Lietuvoje nėra didelis. Galbūt tokia suma, gaunama kaip pensija, ir būtų tas padoriam pragyvenimui reikalingas lygis. Pusė tokios sumos būtų labai mažai. Taigi negali sakyti, kad tyrimas parodė ką nors netikėto. Tiesiog konstatavome liūdną esamą situaciją. Manau, daugelis supranta, kad senatvėje gaunama pensija – tai tam tikra prasme rizika pasmerkti save skurdžiam gyvenimui.

Klausėme, kiek pinigų turėtų užtekti. Galbūt atsakymai yra susiję su kalėdiniais lūkesčiais, svajonėmis. Galbūt prisidėjo ir rinkimų laikotarpis, per kurį pažerta daug pažadų“, – svarstė pašnekovas.

Vien matematiškai tai būtų sudėtinga

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) direktorius Mindaugas Sinkevičius, DELFI paklaustas apie apklausos rezultatus, sakė, kad jie jam kiek netikėti, tačiau veikiausiai gana tiksliai atspindi gyventojų lūkesčius.

Mindaugas Sinkevičius
Mindaugas Sinkevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jo teigimu, bendras pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 26,3 proc. Jei pensijai kaupiama ir papildomai, galima tarti, kad per darbinę karjerą gyventojas pensijai skiria apie trečdalį savo pajamų.

Net jeigu žmogaus darbinė karjera trunka ilgiau nei gyvenimas išėjus į pensiją ir per karjerą jis atidėjo 30 proc. pajamų, sukaupta suma, išmokant ją pamėnesiui, vargiai sudarytų daugiau kaip pusę turėto atlyginimo.

„Vertinant vien matematiškai, sunku suprasti, kodėl senatvės pensija turėtų siekti daugiau kaip pusę turėtų pajamų. Jeigu taip būtų, pensijų išmokomis gyventojas gautų didesnę sumą pinigų negu sumokėtų įmokų“, – komentavo direktorius.

Jo žodžius būtų galima iliustruoti tokiu pavyzdžiu. Tarkime, žmogaus atlyginimas visada buvo 100 sąlyginių pinigų. Per 30 m. (tai yra būtinojo stažo trukmė) pensijų draudimo įmokomis jis iš viso sumokėtų apie 10,8 tūkst. sąlyginių pinigų (100 x 30 proc. x 30 metų x 12 mėn. = 10 800). Jeigu ši suma kaip pensija kiekvieną mėnesį būtų mokama 20 metų, tai pensijos dydis siektų 45 pinigus (10 800 / 20 / 12 = 45) arba 45 proc. buvusio atlyginimo.

Beje, ne visi pinigai, kuriuos gyventojai sumoka kaip pensijų socialinio draudimo įmokas, skiriami būtent jų senatvės pensijai. Nemaža jų dalis išmokama kaip našlių ir našlaičių, netekto darbingumo ir kitų rūšių pensijų išmokos. Kitaip tariant, dalis pinigų atitenka asmenims, kurie įmokų nemokėjo (pvz., našlaičiai), jas mokėjo trumpiau arba santykinai mažesnes nei daugelis.

„Taigi, apklausos rezultatus būtų galima interpretuoti kiek kitaip. Manyčiau, jie parodo, kad absoliuti suma pinigų, kuriuos kaip atlyginimą ar kitos rūšies pajamas gauna Lietuvos gyventojai yra palyginti nedidelė. Jeigu oficialūs atlyginimai būtų gerokai didesni, tai galbūt mažiau žmonių galvotų, kad ir pensija turi sudaryti didesnę jų dalį“, – svarstė M. Sinkevičius.

Jo teigimu, šiuo metu didžiausia pakeitimo norma (t. y. pensijos ir darbo užmokesčio santykis) faktiškai taikoma mažiausias pensijas gaunantiems asmenims. Taip yra dėl to, kad santykinai didesnę jų pensijų dalį sudaro visiems vienoda bendroji jos dalis.

Direktorius pabrėžė, kad „Sodra“, kaip įstatymus vykdančioji institucija, nesprendžia, kokio dydžio bus pensijos ar pagal kokias taisykles jos bus apskaičiuojamos, – tai nustato Seimas. Jis taip pat paragino kiekvieną gyventoją apsilankyti asmeninėje „Sodros“ paskyroje internete ir ten pagal individualius duomenis susiformuoti suvestinę apie prognozuojamą pensiją, įvertinti tikėtiną jos dydį.

Geriau didesni mokesčiai ir išmokos?

Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos apklausos rezultatai nenustebino. Jo teigimu, net kai kuriuose vadovėliuose anksčiau buvo teigiama, kad pensija turėtų sudaryti apie 70 proc. buvusių gyventojo pajamų:

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Žmonės labai gerai supranta savo poreikius. Ir moksliniuose tyrimuose pastebėta, kad toks pajamų sumažėjimas pasijustų palyginti nedaug, nes baigus darbinę karjerą žmogus išleidžia mažiau pinigų – pavyzdžiui, jam reikia rečiau keisti darbinius drabužius, sutaupoma transportui, galbūt pietums, jei pietaujama namuose, o ne kavinėse.

Anksčiau net buvo siekiama, kad pensijų sistemos užtikrintų tokį pajamų lygį ir žmogus nepajustų gyvenimo pablogėjimo. Manau, to ir reikėtų siekti. Juk kas geriau – ar kad visą gyvenimą žmogaus pragyvenimo lygis būtų panašus, ar kad vienu metu jis gyventų tarsi puotaudamas, o kitu – skursdamas?“.

Profesoriaus teigimu, nereikėtų tikėtis, kad uždirbančiųjų, pvz., 5 tūkst. Eur per mėnesį ir gaunančių minimalią mėnesinę algą pakeitimo norma bus vienoda. 20–30 proc. nuo kelių tūkstančių sumos bus kur kas daugiau nei 80–90 proc. nuo minimumo. Taigi natūralu, kad gaunantys menkesnius atlyginimus teigia, kad pensija turėtų sudaryti didesnę jų dalį.

„Jau apie 20 metų Lietuvoje pakeitimo norma svyruoja apie 40–50 proc. Jos dydis priklauso nuo ekonomikos krizės ar pakilimo. Kai algos didėja sparčiau, pensijos santykinai sumažėja, kai per krizę atlyginimai sparčiai sumažėjo, pensijos krito ne taip. Jas lemia ir politikų sprendimai“, – aiškino pašnekovas.

Anot jo, tarptautinės organizacijos ir mokslinė literatūra rekomenduoja orientuotis į tai, kad vidutinės pensijos santykis su vidutine alga būtų apie 70 proc.

„Tada sulaukus senatvės pensijos arba nutikus kitam draudiminiam įvykiui (pvz., susirgus arba išėjus vaiko priežiūros atostogų) žmogui būtų galima kompensuoti pakankamai turėtų pajamų. Taigi racionalu mokėti daugiau mokesčių kai dirbi, bet taip užsitikrinti ir didesnes pajamas kai nedirbi, pavyzdžiui, senatvėje“, – reziumavo R. Lazutka.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seime Aurelijui Verygai bręsta interpeliacija patikslinta (325)

Pirmadienį susitikusios opozicinės frakcijos nusprendė rengti interpeliaciją sveikatos apsaugos...

Vladimiras Laučius. Skvernelio sparneliai: policinės valstybės erelio skrydis (125)

Nors iki prezidento rinkimų liko pusantrų metų, jau dabar ryškėja trys svarbūs dalykai.

Naujojo prezidento beieškant: ryškėja paprastų žmonių ir elito pasirinkimas (1155)

Lietuvos gyventojai prezidento poste šiuo metu norėtų matyti tris vyrus – premjerą Saulių...

Vykstantys į Lenkiją įspėjami apie atnaujinamas patikras (44)

Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos ( VSAT ) pareigūnai prie sienos su Lenkija surengs...

Šiurpi avarija Charkove: įtariamosios motina pardavė butą ir nukentėjusiesiems moka įspūdingas sumas (27)

Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad siaubingą avariją Ukrainos Charkovo mieste sukėlusios...

Nutrūktgalviams vairuotojams gatvėse darosi ankšta: pėstiesiems belieka slėptis (18)

Kad ir koks pavyzdingas vairuotojas ar atšvaitais nusagstytas pėsčiasis bebūtumėte, nuo vienos...

Mokesčių inspekcija pradėjo kapstyti praeitį – dėl NT perkratys tūkstančius (131)

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išsiuntė tūkstančius priminimų pateikti nekilnojamojo...

Po stichijos šėlsmo perspėjimas vairuotojams (1)

Specialistai sako, kad nors šiuolaikiniai automobiliai yra apsaugoti nuo drėgmės, praleistas...

Dar viena netektis: rinktinėje liko tik du Europos čempionato dalyviai (13)

Pirmadienį Palangoje prasidedančioje Lietuvos krepšinio rinktinės stovykloje susiburs ne 15, o 14...

Sveikai gyvenusį palangiškį pakirto klastinga kepenų liga: ėmė tinti kojos ir didėti pilvas (19)

Būna, kad sunkios, klastingos ligos netikėtai pakerta jaunus, tvirtus, sveiką gyvenimo būdą...