Lietuvos kariuomenės vadas laidoje „DELFI diena“ pažymėjo, kad karas vyksta jau nuo 2014 m, o aktyvūs Rusijos veiksmai prasidėjo turbūt dar anksčiau – 2008 m., kada įvyko Rusijos ir Gruzijos konfliktas.
„Tada jau buvo labai aiškių signalų, kad viskas gali būti labai rimta. 2014 m. matėme aneksuotą Krymą, „žaliuosius žmogeliukus“, situaciją Donbase. Paskutiniu metu įvyko susidūrimas tiesiogiai – ne tarp pseudo žaliųjų žmogeliukų, bet tiesiogiai tarp Rusijos kariuomenės ir Ukrainos“, sakė J. V. Žukas.
Pasak jo, panašiai buvo 2008 m. Gruzijoje. Tai buvo konfliktas tarp dviejų šalių – Gruzijos ir Rusijos kariuomenės.
„Nemanau, kad čia įvyko kažkas labai netikėto. Atvirai pasakius, laukiau, kad, kai buvo atidarytas tas tiltas, ir buvo paskelbti nauji Rusijos teritoriniai vandenys aplink Krymą, kad anksčiau arba vėliau kažkoks konfliktas šitoje teritorijoje, Azovo jūroje, arba aplink ją, įvyks“, – sakė J. V. Žukas.
Kariuomenės vadas teigė nelabai nustebęs dėl tokios įvykių sekos, nes vyksta karas, Donbase yra tiekiama ginkluotė, šaudmenys.
„Ukrainos miestai yra prie Azovo jūros, reikia kažkaip tuos uostus ir tuos miestus pasiekti. Po to, kai prasidėjo masinis civilinių laivų kratymas toje teritorijoje, aš maniau, kad anksčiau arba vėliau prieis iki kažkokio karinio susidūrimo. Kokios bus to pasekmės, pasižiūrėsime artimiausiu metu“, – sakė J. V. Žukas.
Jis vylėsi, kad tarptautinė reakcija Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, NATO formatuose į tai sureaguos, bus padaryti bendri pareiškimai.
„Priešingu atveju, žinoma, kad eskalacija gali būti didelė su neprognozuojamomis pasekmėmis. Viskas yra politikų rankose. Jokios iniciatyvos kariai neturi. Jie gali tiesiog stebėti situaciją, ir žiūrėti, kokie bus politiniai sprendimai. Laukiame, čia švieži įvykiai, viskas prasidėjo, yra pareiškimų iš tarptautinių organizacijų, pasižiūrėsime, kokios bus pasekmės.
Dabar visiškai neaišku, kaip toliau elgsis Rusija, ar jie teis jūreivius, ar juos paleis, ar prašys kompromisų. Sunku dabar ką nors pasakyti. Viskas yra labai nauja“, – sakė J. V. Žukas.
Galėjo baigtis ir dar blogiau
Lietuvos kariuomenės vadas nebuvo linkęs neigiamai vertinti aplinkybės, kad Ukrainos jūreiviai jėga neatsakė į provokaciją.
„Sunku vertinti, labai lengva atsakyti ugnimi ir išprovokuoti dar didesnį konfliktą, ir dar didesnes aukas. Kiekviena situacija yra skirtinga, ir negalima pasakyti, kaip jūreiviai turėjo elgtis vienu ar kitu atveju. (…) Paprastai politikai priima sprendimus pradėti kokius nors veiksmus. Jeigu tave puola, reikia gintis. Bet vėl – čia yra kiekviena situacija skirtinga“, – sakė J. V. Žukas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Ukraina patiria spaudimą iš visų pusių.
„Ji nėra NATO narė, ji yra mažesnė šalis, ir neturi tokių resursų kaip jos kaimynė. O kaimynė yra labai agresyvi, tai, kaip jai dabar reikia elgtis? Į agresyvumą atsakyti agresyvumu? Yra ribos, kurių negalima peržengti.
Kol ta raudona linija dar neperžengta, kol šalis nėra atakuojama iš visų pusių ir puolama, tai galbūt reikia bandyti tartis. Kariškiai labai gerai supranta, ką reiškia konflikto eskalacija – kelio atgal nebebus. Bus nepataisomos pasekmės. Todėl nereikia skubėti sakyti, kad reikia kiekvieną kartą į kažkokį jėgos veiksmą atsakyti jėga, nes pasekmės gali būti nepataisomos“, – sakė J. V. Žukas.
Kariuomenės vado vertinimu, šiuo metu Ukrainai negresia tiesioginis nepriklausomybės praradimo pavojus. „Kai ta riba bus prieita, reikia atsakyti, reikia ginti savo šalį“, – sakė J. V. Žukas.
Rusijos veiksmus vadino provokacija
Veiksmus iš Rusijos pusės kariuomenės vadas vadino provokaciją, ir papasakojo, į kokią nepavydėtiną situaciją buvo pakliuvę ukrainiečiai.
„Ten buvo du lengvieji kateriai ir vienas vilkikas iš visų pusių apstoti aviacijos ir didesnių Rusijos laivyno padalinių, bet koks atsakymas į tai būtų buvę pražūtis tiems jūreiviams. Jie buvo apšaudyti ir taranuoti be jokios priežasties“, – sakė J. V. Žukas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ukrainiečiai buvo pateikę paraišką praeiti Kerčio sąsiaurį, negavo atsakymo.
„Rusai tikrai žinojo, kad tie laivai plauks. Jie plaukė iš savo miesto į savo miestą – iš Odesos į Mariupolį. Jie turi teisę kažkokiu būdu susisiekti jūra, yra tarptautinės sutartys, kad Azovo jūra priklauso abiem valstybėms. Tai buvo tipiška provokacija“, – sakė J. V. Žukas.
Pasak jo, Rusija tokiam elgesiui turi savo politinių tikslų.
„Rusijos vadovo reitingai yra kritę, jie pakliuvę į aklavietę Donbase ir Sirijoje, gali būti kažkokių politinių tikslų, kurie pakeltų reitingą, eskaluotų konfliktą, atkreiptų dėmesį. Man sunku vertinti, tai turėtų daryti politikai. Bet kokiu atveju tai yra veiksmas padarytas tyčia, o kokios to gali būti pasekmės, mums visiems sunku pasakyti, bet, kad tą konfliktą išprovokavo Rusija, yra visiškai aišku“, – sakė J. V. Žukas.
Lietuva padeda ne tik moraliai
Kariuomenės vadas teigė, kad Lietuva su Ukraina yra partneriai ir draugai.
„Daug metų praleidome kartu Afganistane. Kartu buvome Irake. Mes žinome, ir asmeninių santykių turime su jais. Mūsų instruktoriai ten dirba, remiame juos ne tik morališkai, bet ir teikdami jiems realią pagalbą – ir amunicija, ir šaudmenimis, ir savo dalyvavimu visose tarptautinėse organizacijose, forumuose. Teikiame ne tik moralinę, bet realią fizinę pagalbą“, – sakė J. V. Žukas.
Jis vylėsi, kad iš situacijos bus išeita diplomatiniais keliais.
„Aš labai tikiuosi, kad įvyks susitikimai. Yra Minsko susitarimai, didelė dalis jų nėra vykdoma, bet tai yra formatas, kuriame gali didžiosios valstybės susitikti, ir tartis. Aš labai tikiuosi, kad taip įvyks, ir kad bus susėsta prie stalo, ir stengtasi išvengti didžiosios eskalacijos, nes ji niekam nebus naudinga – nei Europai, nei pasauliui, nei abiem valstybėm“, – sakė J. V. Žukas.
Primename, kad Rusija sekmadienio vakarą apšaudė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos laivus, motyvuodama, kad šie pažeidė šalies teritorinius vandenis, ir galiausiai juos užėmė.
Kijevas atkerta, kad Azovo jūra, į kurią plaukė laivai, laikoma bendro naudojimo pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą, o rusai dėl laivų maršruto buvo įspėti, rašė BNS.
Anot Ukrainos, per incidentą sužeisti šeši jos kariai. O nuo trečiadienio Ukrainoje 30 dienų paskelbta karo padėtis.