Praėjus dviem savaitėms nuo pranešimo jam paskambino pažeidimą padariusi moteris, kurį vyrą išplūdo ir liepė žiūrėti savo reikalų.

„Kodėl asmeniniai mano duomenys atsidūrė išorėje?“, – suprasti negali vilnietis.

Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis DELFI aiškino apie šią situaciją informacijos negavęs.

Jis taip pat užtikrino, kad savivaldybė su trečiaisiais asmenimis, nedalyvaujančiais pažeidimo tyrimo ar bylos nagrinėjimo procese, duomenimis nesidalija, tačiau įtarė, kad skaitytojo duomenys žinomi pažeidėjai galėjo būti dėl Lietuvoje galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso.

Užstatė kelią

„Kažkokia moteris prie įvažiavimo, Pavilnionių gatvėje, paliko automobilį. Kada tiksliai tai buvo, negaliu pasakyti, laukėme kelias dienas, kol ji bus patraukta, bet niekas nesiteikė to padaryti. Nebuvo jokio raštelio, informacijos ar avarinio sustojimo ženklo, todėl į „Tvarkau Vilnių“ aplikaciją sausio 24 dieną 8:07, praėjus kelioms dienoms po automobilio palikimo, buvo patalpintas skundas“, – įvykio aplinkybes nupasakojo vilnietis.

Jo teigimu, laimė, kad automobilis nebuvo paliktas per vidurį gatvės, pravažiuoti dar buvo galima, tačiau greta esą yra privačios automobilių stovėjimo vietos, vyksta statybos, tad, tarkime, vilkikams prasilenkti – iššūkis. Be to, šiame kelyje, pasakojo jis, apsisuka automobiliai, kurie suklysta važiuodami aplinkkeliu nuo Karoliniškių pusės.

„Visiems nervus gadino tas automobilis“, – konstatavo vyras.

Pranešęs apie pažeidimą sulaukė netikėto skambučio

Įkėlęs nuotraukas ir situacijos aprašymą į programėlę jis sulaukė pranešimo, kad viskas gerai.

„Tačiau vieną pavakarę į mano asmeninį numerį, kurio beveik nenaudoju, paskambino moteris. Jos numerio telefonas man nerodė. Pokalbis buvo paprastas, ji pasisveikino ir kreipėsi į mane vardu. Pirma mintis buvo, kad dėl ne vietoje pastatyto automobilio kažkokių duomenų trūksta policijai ar viešosios tvarkos skyriui. Tačiau, pasirodo, skambino moteris, kuri padrėbė savo automobilį“, – tikino pašnekovas.

Vilniečio teigimu, visų pirma, ji ėmė apeliuoti į jo sąžinę, esą kaip jam nėra gėda skųsti, pradėjo mokyti, koks jis blogas žmogus, kaip negerai pasielgė, liepė žiūrėti savo reikalų, o ne kas kur automobilius stato.

„Ji man negrasino, bet taip labai jau diplomatiškos gaidos buvo girdėti, „ant ribos“, – pasakojo vyras.

Ėmė aiškinti, kad automobilis sugedo

Moteris esą taip pat ėmė aiškinti, kad automobilis sugedo, tačiau galiausiai pokalbį baigė, vilniečio paraginta tai padaryti, kol dar nebuvo pasakyta kažkas atvirai blogo vienas kitam.

„Įdomu dėl gedimo, nes kažkoks vyras tiesiog įsėdo į automobilį, jį užkūrė ir išvažiavo – jis nebuvo pasiimtas automobilvežio. Visa tai – kaip anekdotas geras“, – pripažino vilnietis.

Jis įtaria, kad skambinusi moteris net nepriklauso jų namo bendruomenei ir gyvena tolesniame rajone.

„Man iki šiol neaiškus liudytojo vaidmuo tokiose bylose ir kokiu būdu atsiduria asmeniniai duomenys pas tokius asmenis“, – situacija stebėjosi vyras, pridūręs, kad štai jis pažeidėjos duomenų neturi.

Jis įžvelgia čia ir policijos kaltę – esą galbūt jie patys pasidalina liudytojų telefonų numeriais, nes nori atsikratyti skundų, o kartu ir darbo.

Tačiau Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis DELFI patikino, kad programėlės duomenys pasiekia ne juos, o Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistus.

Kada pareigūnas privalo pateikti bylą?

Savo ruožtu A. Dinikis DELFI aiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Tokiu atveju pareigūnas privalo pateikti bylą.

„Kas turi būti nurodoma administracinio nusižengimo protokole nustato Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame sakoma, kad protokole turi būti nurodyta liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius nesidalija asmens duomenimis su trečiaisiais asmenimis, nedalyvaujančiais pažeidimo tyrimo ar bylos nagrinėjimo procese. Atsižvelgiant į teismų nutarimus, teisės specialistų konsultacijas bei norint apsaugoti asmenis, pranešančius apie nusižengimus, savivaldybės viešosios tvarkos skyrius yra nusprendęs nenurodyti asmens, pranešusio apie pažeidimą duomenų“, – tikino jis.

Kas mato duomenis?

Pasak A. Dinikio, asmens, pranešusio apie pažeidimą naudojantis programėlė „Tvarkau Vilnių“, duomenys nėra viešai skelbiami. Jie esą yra matomi tik pranešimą nagrinėjančio asmens, paties pranešėjo ir programėlę administruojančio ar su ja dirbančio personalo.

„Mobilioji programėlė „Tvarkau Vilnių“ suteikia galimybę vilniečiams operatyviai informuoti savivaldybės darbuotojus apie problemas, esančias mieste. Ji identifikuoja pranešančiojo lokaciją ir leidžia pridėti nuotrauką prie pastebėtos problemos, kuri netrukus adresuojama tiesiogiai už ją atsakingiems specialistams.

Savo paskyroje vilniečiai gali sekti savo ir kitų vartotojų pranešimų statusą, kurie patogiai pateikiami žemėlapyje. Pasirinkus pažymėtą tašką žemėlapyje galima peržiūrėti problemos tipą, aprašą, įvykdymo būseną. Pernai spalį buvo sukurta patobulinta programėlės „Tvarkau Vilnių“ versija „Android“ telefonams. Tad vilniečiai, pastebėję problemą – duobę kelyje, sugedusį šviesoforo signalą, neleistinoje vietoje pastatytą automobilį ar kitą, – gali užregistruoti ją vos per minutę ir taip operatyviai informuoti savivaldybės darbuotojus“, – daugiau apie programėlę pasakojo savivaldybės atstovas.

Per penkis mėnesius vilniečiai užregistravo daugiau kaip 4 tūkst. problemų, iš jų beveik 2,5 tūkst. išspręstos greičiau nei per 10 dienų. Apie 35 proc. vartotojų problemas Vilniuje registruoja mobiliąja programėle, kiti – internetu.