„Ar yra tokia diena, kurią būtų pasiūlęs švęsti nacių vadas Hitleris ir kurią Europa tebešvęstų? Apsaugok, Viešpatie.

Ar yra diena, kurią būtų pasiūlęs komunistų vienas vadų ir kurią iki šiol visi multikultūristai švenčia net Lietuvoje? Be abejo. Vadinamoji tarptautinė moters diena. Ją pasiūlė Vokietijos kompartijos įkūrėja, CK narė, pasaulinės revoliucijos siekusio Stalino NKVD filialo Kominterno vykdomojo komiteto narė Clara Zetkin (Eissner). 1932 m. apdovanota Lenino ordinu. C. Zetkin palaidota Kremliaus sienoje – šalia žymiausių SSRS banditų.

Komunizmo kiaušinėliai Europoje buvo padėti taip sėkmingai, kad dar ir rytoj daugybė kvailių Lietuvoje krykštaus, gėlytes moterims teiks. Bus ir iškilmingų kalbų – TV mergelės jau išvakarėse dūsauja, kad gėlės pabrango, tapo prabangos preke prieš pat toookią šventę. Ar bent vienas kalbėtojas prisimins Lenino draugę Clarą Zetkin? Drąsiau. Ji to nusipelnė. Kovo 8-oji – bene geriausias psichodelinių komunizmo idėjų perkėlimo laike projektas. Išprievartavo, įteikė gėlę ir liepė eiti kovoti toliau. Visų šalių proletarai, vienykitės! Ir už tokius malonius vergijos prisiminimus“, – feisbuko paskyroje paskelbė R. Valatka.

Jo mintimis ėmė dalytis internautai, o apžvalgininkas Andrius Užkalnis rėžė dar riebiau.

„Kremliaus banditų priimta ir jų mazgotės Claros Zetkin inicijuota šventė turėtų būti keiksmažodis, kaip „Algirdas Paleckis“, o ne politkorektiškų komunistinių žabų šlovinama „mums malonu gauti gėlių“ proletarinė Stockholmo sindromo metastazė.
Sveikinsi rytoj ką nors su komunistinių lervų festivaliu? Išsiblokuok pats ir užsimušk į sieną. Patinka gauti gėlių kovo 8-ąjai? Pagailėk savęs, kad esi tokia, kad kitokiomis progomis tau gėlių nedovanoja. Tikiuosi, tas, kurias dovanos tau, kas nors bus nurinkęs nuo Antano Sniečkaus kapo“, – pareiškė A. Užkalnis.

Tačiau kiti ragina žiūrėti į istoriją: šios šventės ištakos ateina iš JAV.

V. Langbakk: sovietmečiu uždėta etiketė

Europos Lyčių lygybės instituto (EIGE) vadovė Virginija Langbakk pastebi, kad Europoje kasmetinės moters dienos pirmiausia minėtos Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Danijoje – ne sovietinio bloko šalyse. Be to, ir Jungtinės Tautos šią dieną yra pripažinusios kaip svarbią.

„Aišku, negalime neigti, kad sovietmečiu etiketė buvo uždėta, susiaurinta, buvo tarsi butaforinis atstovavimas. Tai atsiliepė, žalą padarė, tačiau turėkime galvoje tai, kad visos šaknys – didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų teisių. Mūsų institutas ir šiandien žiūri į didelius atotrūkius, tol, kol jų yra ir jie labai dideli, tokia diena – būdas parodyti, kur moterys nukenčia. Tačiau galime kalbėti, kad ir vyrai nukenčia, galbūt ir moterys kai kada kai kurių sferų nenori užleisti“, – kalbėjo V. Langbakk

Juk, aiškina V. Langbakk, moterys ir vyrai laimėtų, jei, pavyzdžiui, vyrai vaikams skirtų tiek pat dėmesio kiek moterys.

Virginija Langbakk
Pašnekovė pastebi, kad šiandien ES šalys į Moters dieną žiūri skirtingai. Šalys, paveiktos sovietinės ideologijos, turi daugiau kartėlio burnoje ir į šią dieną žiūri ciniškiau. Kitose situacija priešinga – diena svarbi, jai dėmesį rodo vyriausybės.

„Vertingiausia būtų, jei žmonės daugiau pasiskaitytų, iš kur, kodėl tai kilo ir ar pasiekėme ko norėjome. Aišku, balsavimo teisės moterims yra visose šalyse, pradinis tikslas jau pasiektas, bet atotrūkių daug. Daugumoje sričių atotrūkis tarp lyčių lygybės dar yra moterų nenaudai. Todėl ši diena yra politiškai ir emociškai parodyti, kiek tai, ką moterys daro, dar nepripažinta“, – sakė EIGE direktorė.

Istorikė: nustokite dovanoti moterims tulpes ir rodyti dirbtinį dėmesį

Istorikė, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė U. M. Andrijauskaitė primena, kad
Tarptautinės moterų solidarumo dienos šaknys siekia XX a. pradžią. Pirmasis moterų darbininkių dienos paminėjimas siejamas su 1909 m. Niujorke paminėtu prieš metus įvykusiu didžiuliu tarptautinės moterų siuvėjų profesinės sąjungos streiku.

„Kaip rašė R. Valatka, C. Zetkin iš tiesų „prikišo nagus“ prie kovo 8-osios atsiradimo: 1910 m. Kopenhagoje vykusiame tarptautiniame moterų kongrese, vedama amerikiečių pavyzdžiu, Vokietijos socialistė Luiza Zietz pasiūlė minėti tarptautinę moters dieną, o C. Zetkin šiam pasiūlymui pritarė. Štai toks jos ir indėlis į šventės atsiradimą“, – aiškina U. M. Andrijauskaitė.

Jos teigimu, ši diena turėjo tapti proga remti ir kalbėti apie lyčių lygybę bei balso teisės suteikimą moterims. Pirmoji tarptautinė moters diena Europoje paminėta 1911 m. kovo 19 d., o kovo 8-ąją ši diena minima nuo 1914-ųjų. Lietuvoje pirmą kartą tarptautinę moterų dieną paminėjo Šiaulių darbininkės 1913 m.

Ugnė Marija Andrijauskaitė
„Šiandien retai kas susimąsto apie tai, kokia buvo moterų padėtis XX a. pradžioje ir pamiršta apie išsikovotas teises bei galimybes. Tarptautinė moterų diena neatsirado „vakuume“ – šią dieną minėti kiekvienus metus paskatino daugybė priežasčių. Didžioji pasaulio moterų dalis neturėjo politinių teisių, tai yra, balsuoti ir teisės būti išrinktomis, už tą patį atliekamą darbą moterims buvo mokamas mažesnis atlyginimas, egzistavo aiškios vyrų ir moterų viešo ir privataus gyvenimo bei visuomeninės ir profesinės veiklos ribos, kurias peržengti buvo gan sunku“, – aiškina istorikė.

Lietuvoje moterų klausimai imti kelti drauge su nacionaliniu judėjimu. Tam įtakos padarė ir revoliuciniai įvykiai Rusijoje. Dar 1905 m. Lietuvos moterys iškėlė idėją apie organizavimąsi ir susivienijimą vardan ekonominių ir politinių laisvių. Taigi, sako pašnekovė, idėjos, kurios vėliau buvo remiamos kovo 8-ąją, gimė daug anksčiau.

Kodėl iki šiol Lietuvoje Moters diena siejama su sovietmečiu?

„Sovietmetis apskritai tapo „atpirkimo ožiu“, kuomet reikia kažkaip paaiškinti šiandienos Lietuvoje egzistuojančias socialines ar politines problemas, nors jau spėjo užaugti visa „Nepriklausomybės vaikų“ karta. Todėl tokie aiškinimai turėtų prarasti svorį ir atsakymų (ar „kaltųjų“) reikėtų imti ieškoti kažkur kitur“, – mano U. M. Andrijauskaitė.

Istorikei taip pat labai keista, kad Tarptautinė moterų diena siejama su sovietmečiu ir laikoma komunistų partijos propagandine švente – būtent sovietinės okupacijos laikais kovo 8-oji ir prarado savo politinį svorį ir palengva iš dienos, per kurią kalbama apie moterų teises, socialinę, ekonominę ir politinę lygybę, tapo diena, kuomet nešamos gėlės moterims už tai, kad jos yra... moterys, kas iš esmės vyksta ir dabar.

„Geriausias būdas kaip iš šios šventės „išbraukti“ jos „sovietiškumą“ – nustoti kovo 8-ąją dovanoti moterims tulpes ir jas apipilti dirbtinu dėmesiu, kuomet likusias metų dienas jos kenčia nuo smurto, aukštesnės skurdo rizikos, užima mažiau vadovaujančių postų, uždirba mažesnius atlyginimus. Todėl kovo 8-ajai reikia grąžinti jos politiškumą ir vietoj tulpių imti kalbėti(s), o dar geriau – kelti pagrįstus reikalavimus“, – sako VDU doktorantė.

D. Paulauskas: į Moters dieną pažiūrėta labai stereotipiškai

„Manau, į Moters dieną pažiūrėta labai stereotipiškai. Bet jei žiūrėsime istoriškai, Moterų diena prasidėjo siekiant paminėti moterų protestus, ypatingai tų moterų, kurios dirbo tekstilės fabrikuose, kurios, dirbdamos 10-16 valandų, uždirbdavo centus, o grįžusios namo dar turėdavo atlikti neapmokamus namų ruošos darbus“, – R. Valatkos poziciją komentavo Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorius Donatas Paulauskas.

Donatas Paulauskas, A. Skirmantės nuotr.

Jo aiškinimu, vargana moterų padėtis ir inicijavo protestus. Pasak D. Paulausko, idėja minėti protestus kilo Niujorke, JAV. „Socialistinės idėjos tuomet buvo moterų judėjimo dalis, tačiau man dabartinis bandymas surišti šią dieną tik su socialistiniu paveldu skamba juokingai. Atrodo, kad jei susiesime, tai galėsime atsisakyti Moters dienos idėjos. Aš nematau nieko kontraversiško lyčių lygybės, moterų aktyvizmo idėjose, ką ir reiškia ši diena“, – kalbėjo Vidurio Europos universiteto lyčių studijų magistras.

D. Paulauskui gaila, kad šiandien Kovo 8 paverčiama tulpių diena. Jo nuomone, tai diena, kada galime įvertinti moterų atliktą darbą siekiant lyčių lygybės, balsavimo teisės, studijų universitetuose. „Tai proga, kada galėtume prisiminti šį paveldą, ši atmintis padėtų mums patiems kritiškai permąstymui, kur link judama šiandien lyčių lygybės klausimais, kur vis dar galime pasitempti, kur reikia reaguoti“, – kalbėjo Vakarų feministinių judėjimų istorija besidomintis D. Paulauskas.

Kovo 8-ąją Vilniuje surengtos eitynės už moterų teises: