„Esu ne kartą minėjęs, kad EK turi teisę aiškinti sankcijas, – išleisti tam tikrus paaiškinamuosius raštus. Pirmus tokius raštus turėjome balandžio mėnesio pradžioje, jais remdamiesi informavome įmones ir institucijas, kokios yra sankcijos, ir įmonės pritaikė sankcijas. EK turėjo teisę išaiškinti kitaip, pakeisti, patikslinti savo išaiškinimą.
Tą ji ir padarė. Mano vertinimu, jeigu esame teisės viršenybės [principu – aut. past.] besivadovaujanti valstybė, kuri pritaiko sankcijas remdamasi išaiškinimais, ji taip pat turi atsižvelgti į paaiškinimus, jeigu šie yra keičiami“, – penktadienį Seime sakė G. Landsbergis.
Anot jo, jeigu valstybė tai daro tik politiniu požiūriu – „kai patinka, arba nepatinka tai, kas yra parašyta EK“, tai labai prastas precendentas.
„Tiek ir mūsų šaliai, kuri yra labai stipriai priklausanti nuo teisės viršenybės principo. Juk mes savo interesus irgi giname teise. Lygiai taip pat kitos valstybės, kurios siektų nevykdyti vienų ar kitų sankcijų, matydamos politinį Lietuvos precendentą, galėtų politiškai vertinti tai, kas joms nepriimtina“, – tikino užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis žurnalistams teigė, jog ir toliau lieka prie nuostatos, kad Lietuva turi vykdyti tai, kas teisiškai teisinga.
„Suprantu, kad aš palankus klausimams asmuo. Sankcijos yra tiesioginio vykdymo dokumentas – kaip ir reglamentai, kaip ir EK išaiškinimai. Juos vykdo įmonės. Aš galiu turėti nuomonę apie tai. Mano nuomone, teisiškai nėra privaloma nei jums, nei jokiai įmonei, jokiai kitai institucijai. Tai yra mano, kaip politiko, kaip užsienio reikalų ministro, nuomonė“, – tikino ministras.
Ministro G. Landsbergio žurnalistai taip pat klausė, ar Lietuva dėl sankcijų įgyvendinimo tarėsi su ES valstybėmis.
„Nuolat palaikome darbinį ryšį visais svarbiausiais klausimais. <…> Sostinės po sankcijų įvedimo neturi išsakyti jokios atskiros nuomonės“, – atsakė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras teigė, jog sankcijų aiškinimas pagal asmeninę politikų nuomonę atveria tikrą Pandoros skrynią.
„Jeigu mes pereiname į politinį sankcijų vertinimo lauką, tuomet prisiimame nežinau kokią atsakomybę, ar kita sostinė prisiima atsakomybę aiškinti sankcijas taip, kaip jiems patogu. Supraskime, kokia Pandoros skrynia tada būtų atidaryta“, – sakė jis.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis dar kartą pabrėžė, jog „ne sostinių teisė po sankcijų įvedimo jas aiškinti, pasakyti, kurios taikomos“. Anot jo, tai yra EK atsakomybė.
Ministras dar kartą pakartojo, jog Lietuva papildomo EK išaiškinimo neprašė.
„Aš buvau ir lieku prie nuomonės, kad pirmasis išaiškinimas buvo tinkamas, aiškus, jo pakako“, – kalbėjo jis.
G. Landsbergis teigė, jog naujasis sankcijų išaiškinimas yra „pakankamai geras“, nes tranzito tvarka sugriežtinta.
„Todėl, kad jo pagrindinė nuostata, kurį ne visą laiką atrado antraštės, įvedamas kvotų režimas“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
Skelbti interpeliaciją argumentų nemato
Paklaustas apie opozicijos kalbas dėl jo interpeliacijos, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ragino politikus įvardinti konkrečias to priežastis.
„Manau, opozicija įvardintų dėl ko. Skaičiau, varčiau, iš vienos pusės žiūrėjau iki pabaigos, nerandu dėl ko. Kokį valstybės interesą opozicija mato? Man atrodo, kad tai yra esminis klausimas“, – kalbėjo jis.
G. Landsbergis pabrėžė, jog Lietuva visomis išgalėmis siekia suvaržymų Rusijai. Bet kitas svarbus aspektas – transatlantiniai santykiai.
„<...> antras mūsų siekis – transatlantinės vienybės išlaikymas, nuo kurios priklauso mūsų saugumas. Taip įvardijamas šios Vyriausybės matomas valstybės interesas“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis dar pridūrė, jog veiksmai, kurie buvo žengti, būtent šiam interesui ir atstovauja.
„Jeigu opozicija mato, kad tas interesas yra kitoks ir gali būti įgyvendintas kitaip, kitomis priemonėmis, tada reikia, jog tai būtų pasakyta. Kol kas aš to negirdžiu“, - pabrėžė jis.
Po EK gairių valdančiųjų politiniai oponentai sako, šioje situacijoje vis dar lieka neatsakyta į labai daug klausimų, iš jų – ir koks buvo paties prezidento Gitano Nausėdos vaidmuo derantis su EK dėl Kaliningrado tranzito. Taigi Seimo opozicija jau be užuolankų kalba apie G. Landsbergiui gresiančią interpeliaciją, kurios metu iš ministro tikimasi konkrečių atsakymų.
Skirtingi vertinimai
Delfi primena, kad trečiadienį EK pateikė naujų gairių, leidžiančių Rusijai į Kaliningrado sritį geležinkeliais gabenti ES sankcionuotas prekes.
Kitą dieną po šio paviešinto sprendimo spaudos konferenciją surengė premjerė. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šį išaiškinimą. Premjerė pažymėjo, kad daug diskusijų sukėlęs EK išaiškinimas dar nereiškia, kad grįžtama į situaciją, kai Rusija į Kaliningradą ir iš jo galėjo gabenti visų rūšių prekes.
Premjerė taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė nėra atsakinga už sprendimą, kuri priėmė EK. Galiausiai premjerė nesutiko su oponentų žeriamais priekaištais, esą Kaliningrado tranzito krizė kilo, nes apribojimai sankcionuotų rusiškų prekių tranzitui buvo įvesti prieš tai to nesuderinus su ES institucijomis ir partneriais.
Į EK išaiškinimą ketvirtadienio popietę sureagavęs prezidentas G. Nausėda teigė, kad tai suteiks aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkirs kelią Kremliaus dezinformacijai.
„Prezidentas mano, kad EK gairės suteiks aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai bei nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Trečiadienį atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės I. Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.
