„Nieko tokio pastarosiomis savaitėmis ar dienomis, ko nebūtume žinoję anksčiau. Tačiau tuo metu vertinimai buvo vienokie, staiga spalvos labai sutirštinamos. Siūlyčiau tiesiog užsienio reikalų ministrui atsisėsti ir nusiraminti”, – ketvirtadienį žurnalistams Nemenčinėje sake G. Nausėda.

Prezidento manymu, šalies diplomatijos vadovo pareiškimai ne tik kelia įtampą visuomenėje, bet ir atbaido potencialius užsienio investuotojus.

„Šiandien matau žmonių nuotaikas ir matau, kad neatsakingi politikų pareiškimai daro didelę įtaką net ir, pavyzdžiui, išsigryninant pinigus. Jau net nekalbu apie užsienio investuotojų reakciją“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Tokie staiga iš kanapių išlindus pareiškimai, iš tikrųjų, nedaro mūsų įvaizdžiui teigiamo poveikio“, – konstatavo jis.

Prezidentas leido suprasti, kad tokie G. Landsbergio pareiškimai gali būti susiję su artėjančiais rinkimais.

„Dabar vėl išeiti į rampų šviesą ir sakyti „ach, žiūrėkite, kas atsitiko, mūsų saugumas pavojuje ir kyla rimtos grėsmės“... Taip, bet ar atsitiko kažkas ypatingai naujo, ko nebuvo anksčiau? Kodėl buvo susirūpinta tuo dabar? Būtent dabar. Rinkimai artėja ar kažkokie kitokie dalykai?“ – kėlė klausimus jis.

Ministro perspėjimai


Lietuva turi kuo greičiau iš naujo įvertinti savo saugumo koncepciją, sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, konstatuodamas dramatiškus pokyčius tarptautinėje sistemoje. Pasak jo, po Šaltojo karto sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.

„Aš negaliu pasakyti, kad mes esame šiandien pradėję diskusiją, kuri atlieptų realią geopolitinę padėtį už Lietuvos sienų. Nepaisant to, kad mes remiame Ukrainą ir tai yra vienas labiausiai valstybę vienijančių klausimų, mes nedrįsome iki galo pasakyti, kiek tiesiogiai tai yra susiję su mūsų saugumu“, – išskirtiniame interviu Eltai sakė G. Landsbergis.

„Aš manau, kad Lietuva privalo aktyviai galvoti apie saugumo koncepcijos ir saugumo piramidės, kuri pastatyta prieš 30 metų, pokyčius“, – laidoje „ELTA kampas“ akcentavo ministras.

Pasak jo, dėl pasaulyje vykstančių globalių pokyčių, Lietuva privalo iš esmės permąstyti savo nacionalinio saugumo dėmenis. Įskaitant, pripažino G. Landsbergis, ir galimybę, kad Lietuvos saugumui esminė valstybė JAV perbraižys savo interesus bei įsipareigojimus Europoje.

„Ji lieka ir toliau bus esmine mūsų saugumo atrama. Tačiau mes turime pradėti kur kas geriau suvokti besikeičiančius JAV interesus ir būti pasiruošę juos atliepti“, – sakė jis.

Apie būtinybę permąstyti valstybės bei visuomenės gynybos ir saugumo dėmenis ministras kalbėjo neslėpdamas – tai, kas dabar vyksta Ukrainos fronte, Europoje ir pasaulyje, jam kelia labai didelį nerimą. Kalbėdamas apie Lietuvai ir rytiniam NATO flangui gresiančias karines grėsmes, politikas pažymėjo, kad liko tik vienintelis nežinomasis – klausimas, kada tai atsitiks.

„Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri metai. Man yra labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – teigė politikas.

G. Landsbergis būgštauja dėl Vakarų partnerių laikysenos. Jo manymu, Ukrainos palaikymo idėja bei pergalės mūšio lauke prieš Rusiją siekis patiria erozija. Ir tą lemia ne tik vidiniai politiniai procesai, bet ir fundamentalios aplinkybės – Vakarų valstybės taip ir neįsisąmonino, kad Ukrainoje vykstantis karas yra karas prieš visą laisvąjį pasaulį.

Todėl, svarsto ministras, yra pagrindas įsivaizduoti tragišką galimybę – lemiamu momentu Vakarai nuspręs pasiduoti Ukrainos kovoje prieš Rusiją. Juk, prisimena G. Landsbergis, karo pradžioje, kai dešimtys tūkstančių Rusijos karių įsiveržė į Ukrainą, Vakarų valstybės pirmiausiai pasiūlė lėktuvą, kuriuo būtų galima išskraidinti šalies vadovybę.

„Konceptualiai buvo suvokta, jog viskas – viskas pralaimėta. Ar negali taip atsitikti vėl? Aš nesu tuo įsitikinęs. Atsiras koks „protingas“ politikas ir sakys: žiūrėkite, mes tada siūlėme skrydį, imkite dabar skrydį. Vietoje to, kad pasiūlytų tūkstantį tankų“, – sakė G. Landsbergis.

Maža to, pažymi jis, pražūtingai pavojingų signalų, kad Vakarai spaudžia Ukrainą sėsti prie derybų stalo su Rusija, yra jau dabar. Ministrui nesuprantama ir diplomatiniuose koridoriuose vis garsiau girdima retorika, kad su Rusija vis tiek teks ateityje kalbėtis kuriant naują Europos saugumo architektūrą.

Ragina siekti didesnių asignavimų gynybai – skirti 3 proc. BVP

Tuo metu reaguodamas į pastarąją savaitę BNS išsakytas Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio prognozes dėl divizijos kūrimo, G. Nausėda pabrėžė – Lietuva privalo turėti ilgalaikį planą krašto apsaugos finansavimui.

„Turime turėti programą, ko mes siekiame per ilgesnį laiką, o ne kiekvieną kartą prieš biudžeto tvirtinimą stumdytis tarpusavyje“, – tvirtino Daukanto aikštės lyderis.

Jis priminė, kad Prezidentūra visada pasisakė už didesnius asignavimus nacionalinio saugumo reikmėms. Todėl, pasak G. Nausėdos, pernai buvo numatyta galimybė skolintis gynybai. Toks siūlymas teiktas ir planuojant ateinančių metų biudžetą.

„Skolinimosi galimybė, ją išplečiant ir numatant jos panaudojimą taip pat ir karinio mobilumo projektams, buvo įtraukta į biudžetą mūsų raginimu. Džiaugiuosi, kad šioje vietoje buvo įsiklausyta, nes visi suprantame – situacija nėra paprasta“, – aiškino prezidentas, stebėdamasis, kodėl šiais metais tokia galimybė biudžete nėra numatyta.

„Man sunkiai suvokiama – juk turėjome tokią skolinimosi galimybę ir šiais metais. Tačiau, gal dėl to, kad Krašto apsaugos ministerija nepasiūlė projekto ar nebuvo tiesiog politinės valios eiti greitesniu žingsniu, mes nepasinaudojome šia galimybe. Mes pramiegojome 2023-iuosius metus. Tai dabar, tikiuosi, kad 2024-aisiais metais tikrai tą padarysime“, – vylėsi jis.

Visgi, prezidentas pabrėžė, kad Lietuva turi siekti didinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Krašto apsaugos finansavimas privalo būti finansuojamas dosniau, nes tai yra šiandieninis uždavinys numeris vienas. Čia aš priminsiu, kad tuo metu, kai buvo pasirašinėjamas partijų susitarimas dėl gynybos, mes siūlėme įtraukti 3 proc. rodiklį kaip minimalų rodiklį finansavimui. Kieno pastangomis jis buvo išbrauktas? Pasižiūrėkite, kieno pastangomis“, – akcentavo jis.

„Visada nuosekliai laikiausi linijos, kad mūsų finansavimas turi būti 3 proc. BVP. Pasiekime jį bent jau pridedant skolinimosi galimybę. Bet geriausia pasiekti, kad tiesiog (būtų – ELTA) 3 proc. be skolinimosi“, – pabrėžė G. Nausėda.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis išskirtiniame interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karto sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)