Apie 40 proc. paauglių bent kartą gyvenime pagalvoja apie savižudybę, 10 proc. paauglių mintys apie tokį sprendimą kyla dažnai. Didžiausią rizikos grupę sudaro paaugliai nuo 15 metų, dažniau mergaitės nei berniukai. Kasmet Lietuvoje nusižudo apie 50-60 paauglių, bando žudytis – keleriopai daugiau. Specialistai pastebi, kad iš tiesų vaikai nenori mirti. Jie tik nori, kad būtų geriau. Tai verčia sukti galvas, kas mūsų valstybėje yra ne taip ir ką reikėtų keisti – vaikus ar aplinką.
© A.Didžgalvio nuotr.

Kaip pastebėti problemą?

Mūsų visuomenėje populiari nuostata, pasiekusi mus dar iš sovietinių laikų, kad vaikai nėra pasaulio bamba. Bent jau psichologine prasme. Todėl jei pastarieji jaučiasi blogai, tėvai jiems primena, kad visas jų liūdesys – iš dyko buvimo. Štai jie neturėdavo laiko panašioms nesąmonėms. Kiti apskritai nepastebi savo vaikų nuotaikų svyravimų, nes dirba išsijuosę, kad vaikai turėtų tai, ko neturėjo jie patys.

Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Sigitos Lesinskienės, egzistuoja keletas teorijų apie vaikų auklėjimą. Viena iš jų teigia, kad vaikas bent jau iki mokyklinio amžiaus turi augti visiškai laimingas. Jeigu jis toks nesijaučia, būtina keisti aplinką, kuri jį supa.

Šiaip ar taip egzistuoja daugybė studijų, įrodančių, kad nuo sąlygų šeimoje priklauso, ar vaikas ateityje turės psichologinių problemų. Kaip rizikos veiksniai įvardijami nepilna šeima, vaiko fizinės problemos, sunkus ligonis šeimoje, besikeičianti gyvenamoji vieta, artimo žmogaus netekti ir, kas gana netikėta, žemesnis motinos išsilavinimas.

„Gan ilgai manyta, kad vaikams suaugusių žmonių psichikos problemos, pavyzdžiui, depresija, nėra būdingos. Iki paauglystės vaikai nėra pakankamai subrendę, kad sugebėtų patirti depresiją, tuo tarpu paauglystėje netgi gali būti norma. Šiandien jau įrodyta, kad vaikai patiria depresiją, kurios diagnostikos kriterijai – tokie patys, kaip suaugusiųjų. Beje, vaikystėje depresija pasireiškia dažniau berniukams nei mergaitėms. Tokie vaikai dažnai tampa tykūs ir nematomi, todėl yra didelė rizika jų nepastebėti“, - pasakojo vaikų psichiatrė savižudybių ir depresijų prevencijai skirtoje konferencijoje.

Anot pranešėjos, mes kiekvienas mokame sau pakelti nuotaikią. Tai daro jau netgi 4 mėnesių kūdikiai, girdėdami jiems malonius garsus. Vėliau vaikai dėl tos pačios priežasties varto įvairiausius komiksus. Nors tėvai neretai mano, kad ši veikla beprasmė, iš tiesų vaikai taip bando save linksminti. Nuo 14 metų paaugliams malonumą teikia pažinimo džiaugsmas bei humoras.

„Kalbant apie depresiją, visada sunku nuspręsti, kad tai jau diagnozė. Kitaip tariant, kiek reikia būti liūdnam, kad tai iš tiesų būtų depresija? Būdingi depresijos požymiai – epizodiškai pasireiškianti liūdna nuotaika, pasyvumas, energijos stoka, pesimizmas, ypač galvojant apie ateitį, atsiribojimas nuo bendravimo, somatiniai skundai. Svarbu, ar šie dalykai trukdo adaptuotis pagal amžių. Jei taip – tai jau diagnozė“, - teigė S. Lesinskienė.

60 proc. Lietuvos vaikų neturi psichikos sutrikimų

Manoma, kad depresija serga apie 5 proc. paauglių, tačiau depresijos sąsajos su savižudybe nebūtinai tamprios. Tyrimai rodo, kad bando žudytis apie 8 proc.. 10-14 metų nuo depresijos kenčiančių vaikų, ir apie 50-60 proc. vyresnių. Kita vertus, mintys apie savižudybę būdingos ir daugeliui depresija nesergančių paauglių. Anot psichiatrės, apie tai dažniau galvoja paaugliai, kurie šeimoje patiria prievartą, auga socialinės rizikos šeimose. Depresijos požymių turi net apie 50 proc. šių šeimų vaikų.

Naujausiais tyrimais įrodyta, kad vaikystėje patirta seksualinė prievarta taip pat be galo didelis savižudybės rizikos veiksnys.

„Reikia nebijoti vaiko paklausti, ar jam nekyla minčių apie savižudybę. Buvo atliktas tarptautinis tyrimas, kuriame nedalyvavo tik italai, dėl etinių kultūrinių nuostatų atsisakę vaikams užduoti tokius klausimus. Jis ir parodė, kad paaugliai apie tai tikrai galvoja“, - sakė pranešėja.

Visgi Lietuvos tyrtimai rodo, kad apie 60 proc. vaikų neturi psichikos sutrikimų. Šiokių tokių problemų, su kuriomis jie gali tvarkytis patys, turi apie 28 proc. 13 proc. vaikų reikia specializuotos pagalbos. S. Lesinskienė pastebi, kad pagal šiuos duomenis Lietuva neišsiskiria iš kitų Europos šalių konteksto, tačiau tiek pagal paauglių bandymus žudytis, tiek pagal pavykusias savižudybes mes užtikrintai pirmaujame.

8 iš 10 apie savižudybę buvo užsiminę

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, savižudybė yra pagrindinė jaunų asmenų (15–34 metų amžiaus) mirties priežastis. Per pastaruosius 30 metų vaikų nuo 5 iki 14 metų amžiaus savižudybių padaugėjo 8 kartus. Vidutiniškai 1 iš 100 bandymų baigiasi mirtimi.

Vaikai iki 5-erių metų amžiaus žudosi labai retai. Turintys polinkį žudytis jaunesni kaip 10 metų moksleiviai sudaro tik 2,5 proc. visų žudytis linkusių vaikų.

Apklausos rodo, kad apie savižudybę galvojo 29–60 proc. 14–21 metų amžiaus jaunuolių, ketino žudytis 7,5–9 proc., o 7,5 proc. mėgino tai padaryti. Įvairių tyrimų duomenimis, bandymų žudytis būna 50–200 kartų daugiau nei savižudybių.

Vienas iš dažniausiai minimų veiksnių, skatinančių paauglius žudytis, yra nestabilumas ir nesantaika šeimoje. Paauglių polinkį žudytis skatina ir tokie veiksniai, kaip per didelis spaudimas, nesėkmės moksle, sunkiai išgyvenamas specialybės rinkimosi metas, konfliktai.

Psichologai įspėja, kad į grasinimus nusižudyti reikia reaguoti rimtai, net jeigu jie išreikšti ne visai tiesiogiai. Savižudybė dažniausiai nėra impulsyvus veiksmas, o ilgiau trunkančio proceso rezultatas. Iš 10 nusižudžiusiųjų 8 yra aiškiai kalbėję apie savo ketinimus. Dauguma savižudžių svyruoja tarp noro gyventi ir mirti, jie tarsi žaidžia su mirtimi, palikdami kitiems juos gelbėti.

Skiriasi trys šio proceso etapai: mintys apie savižudybę; ketinimas nusižudyti; bandymas nusižudyti. Minčių stadijoje paauglys tik pagalvoja apie savižudybę. Reikia pridurti, kad daugeliui žmonių bent kartą gyvenime ateina tokia mintis.

Ketinimo stadijoje žmogus ne tik nori numirti, bet ir pradeda ieškoti mirties. Savižudybė atrodo vienintelis realus sprendimas. Pradedama galvoti apie nusižudymo metodus, apgalvojamos konkrečios detalės.

Veiksmas prasideda apsisprendimu. Žmogus nutaria, kad mirtis yra geriausia išeitis. Gali pagerėti jo nuotaika, nes jis pasijunta tarsi išsilaisvinęs. Šiame etape galime pastebėti atsisveikinimo gestus – skolų grąžinimą, ypatingas frazes. Paaugliai ypač linkę į impulsyvius veiksmus, todėl šiame amžiuje viskas gali vykti itin greitai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prabilo mįslingai mirusio kario artimieji: mirties priežastis yra visiškai neaiški (212)

Savaitgalį vykusios karių linksmybės baigėsi mįslinga tragedija – netikėtai mirė 25-erių...

Užkalnis. Kodėl gyvename blogai? Nes turime per daug atostogų ir laisvų dienų (324)

Palaukit, apie ką aš čia vėl? Apie tą patį: kad turime Lietuvoje viską, ko nusipelnome, ir dar...

Karolina Meschino prakalbo apie siaubingus kompleksus, kurie kamuoja nuo pat vaikystės: rengėsi net tėčio drabužiais (68)

Kompleksų, ko gero, turi kiekvienas žmogus – net ir žvaigždės prisipažįsta, kad vienu ar kitu...

Ginekologė įspėja neprisižaisti: įvardijo pačią nepatikimiausią priemonę nuo nėštumo (19)

Nors rinkoje apstu įvairių priemonių apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo, ne visi linkę jomis...

Alikantėje įstrigę lietuviai skrydžio nesulaukia kelias valandas (4)

Ketvirtadienio popietę iš Alikantės į Kauną turėjęs skristi „Ryanair“ oro linijų...

Romantiškiausia Lietuvos vieta – čia jums reikės daug pinigų (52)

Nors romantika ir pinigai dažniausiai neturi nieko bendro, vis tik norėdami pasiekti...

Keleivis nufilmavo paskutines akimirkas prieš lėktuvo katastrofą (19)

Praeitą savaitę prie Pretorijos miesto Pietų Afrikos Respublikoje sudužo lėktuvas. Du žmonės...

Farerų salų klubas pakuteno padus prisnūdusiam „Žalgiriui“ (63)

Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai tęs pasirodymą UEFA Europos lygos atrankoje, nors namuose...

Veganams nepatiks: kaip jie naikindami dramblius saugo vištas (30)

Vis daugiau žmonių ir mūsų geografinėje platumoje atsisako mėsos, sparčiai daugėja veganų,...

Kauniečiams atvers unikalų gamtos kampelį, apie kurį nedaug kas žino (9)

Kauno pašonėje esančiame unikaliame gamtos kampelyje – Nemuno ir Nevėžio upių santakoje –...