aA
Iš Seimo pirmininko posto šią savaitę nušalintas Artūras Paulauskas savo politinę karjerą pradėjo prieš šešiolika metų... po pasivaikščiojimo Vilniaus Gedimino prospektu. Per visus šiuos metus politinės karjeros sūpuoklės kėlė jį vis aukščiau ir aukščiau. Bet dabar jos staiga sustojo. A.Paulauskas tikisi, kad neilgam.
Artūras Paulauskas
© D.Tunkūno nuotr.
  • Pokalbiui pasikvietė V.Landsbergis
  • Nesutarė su konservatoriais
  • Pasirodė Kėdainių milijonierius
  • Ėmėsi populistinių žingsnių
  • Vienas prezidento nušalinimo iniciatorių
  • Pabuvo laikinuoju valstybės vadovu
  • Stiprins partiją
  • Ateitis - miglota

    Pokalbiui pasikvietė V.Landsbergis

    A.Paulausko politinės karjeros saulėtekiu visuotinai priimta laikyti 1990 metų kovą, kai jis tapo pirmuoju atkurtos Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.

    Valdas Adamkus ir Artūras Paulauskas
    © D.Tunkūno nuotr.

    Paskutiniais sovietų valdžios metais generalinio prokuroro pirmuoju pavaduotoju dirbęs A.Paulauskas netrukus po Kovo 11-osios Akto paskelbimo buvo pakviestas pokalbiui į tuometinę Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą.

    Jo vadovas Vytautas Landsbergis informavo, kad Maskva į Lietuvą siunčia didelę sovietinių teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų atstovų grupę, kuri imtųsi vietoje išanalizuoti ir įvertinti situaciją nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje ir galbūt imtis aktyvių veiksmų.

    Todėl vos prieš dešimt dienų nepriklausomybę atkūrusi Lietuva, sakė V.Landsbergis, turi kuo greičiau suformuoti visą savo teisėtą valdžią ir pasitikti Maskvos emisarus atitinkamai pasirengusi. “Jie atvyksta rytoj. Turite per valandą apsispręsti, ar sutinkate užimti nepriklausomos Lietuvos generalinio prokuroro pareigas”, - pabrėžė tada valstybės vadovas.

    “Kauno dienai” A.Paulauskas pasakojo tuomet iš Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų išėjęs pasivaikščioti į Gedimino prospektą. “Svarstydamas, galvodamas ėjau pirmyn ir atgal, dar kartą pirmyn atgal, susitikau su žmona, pasitariau. Galų gale nusprendžiau, kad reikia pasitikti šį iššūkį”, - sakė A.Paulauskas.

    Nesutarė su konservatoriais

    A.Paulauskas
    © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

    “Man tiesiog jį rekomendavo kaip vieną jaunų prokurorų, kurie yra tikrai nepriklausomi ir galėtų padėti jaunai valstybei. Juo labiau kad A.Paulauskas prisidėjo prie Sąjūdžio grupės įsteigimo prokuratūroje”, - “Kauno dienai” sakė V.Landsbergis. Jis pripažino, kad tomis sąlygomis A.Paulauskas buvo gana geras pasirinkimas. “Reikėjo žaibiškai priimti sprendimus valdžios formavimo klausimais. Galima sakyti, kad jis susidorojo su tais sudėtingais iššūkiais prokuratūrai”, - kalbėjo V.Landsbergis.

    Prokuratūra tapo vienu aktyviausių kovos su sovietais bastionų. Žmonės tiesiog ant rankų nešiojo ir gėlėmis apipildavo bebaimius lietuvių prokurorus, nepasidavusius sovietinių kolaborantų šantažui ir grasinimams.

    “Prokuratūra tada buvo labai gerai matoma ir žinoma visuomenei. Nėra geresnės situacijos įvaizdžiui gerinti - prokuratūros pastatą užima emisarai iš Maskvos, paskiriamas kažkoks marionetinis generalinis prokuroras Petrauskas, tuo tarpu jaunas ir simpatiškas Lietuvos prokuratūros vadovas demonstratyviai neįleidžiamas į tą pastatą. Visa tai filmuojama ir rodoma visai tautai ir plačiai po pasaulį. Tai ir buvo tas lūžis, kuris nulėmė A.Paulausko politinę karjerą”, - įsitikinęs politologas Lauras Bielinis.

    Ir pats A.Paulauskas pripažįsta, kad būtent tas laikotarpis ir gali būti laikytinas jo politinės karjeros pradžia. “Iškart tapau žinomas, populiarus”, - sakė jis. Tačiau tuometinis generalinis prokuroras tikina nepasinaudojęs šia galimybe ir nepradėjo politikuoti. “Tuomet tiesiog dirbome tokį reikalingą teisėsaugos darbą. O politikos ėmiausi gerokai vėliau, po kelerių metų”, - teigė jis.

    V.Landsbergis irgi sutinka, kad 1990-ųjų kovas, kai A.Paulauskas staiga tapo generaliniu prokuroru, kaip tik ir tapo šio žmogaus politinės karjeros pradžia. “Taip, ko gero, reikia tai konstatuoti”, - sakė jis “Kauno dienai”.

    Bet tas pats V.Landsbergis po kiek daugiau nei šešerių metų pasirūpino, kad į generalinio prokuroro postą ateitų dirbti “kišeniniu” pramintas Kazys Pėdnyčia. Tuomet A.Paulauskas apie pusantrų metų jau vėl buvo generalinio prokuroro pavaduotojas, mat 1995-aisiais, pasibaigus penkerių metų kadencijai generalinio prokuroro poste, tuometinė LDDP valdžia nepanoro palikti jį šiame poste ir paskyrė “saviškį” Vladą Nikitiną.

    Tačiau 1997-ųjų pradžioje, Generalinei prokuratūrai pradėjus vadovauti K.Pėdnyčiai, A.Paulauskas dėl nesutarimų su konservatoriais nusprendė pradėti tikrą politinę karjerą.

    Pasirodė Kėdainių milijonierius

    Artūras Paulauskas
    © LRS

    Apklausos rodė, kad būdamas generaliniu prokuroru A.Paulauskas buvo gana populiarus visuomenėje. Artėjo 1997 metų pabaigoje numatyti Prezidento rinkimai. A.Paulauskas jau tų metų pavasarį, tik išėjęs iš Generalinės prokuratūros, paskelbė apie planus dalyvauti Prezidento rinkimų kampanijos maratone.

    Netrukus apie jį susibūrė gana margas bendražygių pulkas. Filosofas Arvydas Juozaitis buvo vienas tų, kuris kartu su A.Paulausku ėmėsi formuoti rinkimų kampanijos komandą.

    “Žmonės ėjo gana sunkiai, nes buvo baimės prieš tuo metu visur įsigalėjusius konservatorius. Prezidentūra liko paskutinis jų nepaimtas aukščiausias postas. Man patiko, kad A.Paulauskas turi ambicijų aršiai kovoti su konservatoriais ir neleisti jiems suformuoti autoritarinės valdžios piramidės”, - “Kauno dienai” pasakojo A.Juozaitis.

    Apie paramą A.Paulauskui tuomet pareiškė dvi skirtingos politinės jėgos - kairioji LDDP ir dešinioji Liberalų sąjunga, kuri nebuvo labai įtakinga ir neturėjo atstovų Seime. “Labai svarbi buvo tuomet kadenciją baigiančio Prezidento Algirdo Brazausko parama. Manau, jis gerokai padidino A.Paulausko rėmėjų gretas”, - prisiminė A.Juozaitis.

    Anot filosofo, finansiniais A.Paulausko kampanijos reikalais rūpinosi dar iš jo darbo Varėnos prokuratūroje laikų pažįstamas Gediminas Jakavonis. “Būtent tuomet atsirado Kėdainių milijonierius Viktoras Uspaskichas, kuris, kiek žinau, ir buvo vienas pagrindinių kampanijos finansuotojų. Bendravau su juo gal kokį kartą. Jokio įspūdžio jis man nepaliko”, - kalbėjo A.Juozaitis.

    Bet A.Paulauskas tvirtina, kad V.Uspaskichas nebuvo pagrindinis kampanijos piniginės pildytojas. “Buvo labai daug įvairių verslininkų, kurie norėjo paremti tiesiog alternatyvą konservatoriams”, - sakė jis.

    Ėmėsi populistinių žingsnių

    Seimas, Seimo plenarinių posėdžių salė, parlamentas
    © DELFI

    1998 metų pradžioje įvykusiame antrajame rinkimų ture A.Paulauskas vos 14 tūkstančių balsų pralaimėjo Valdui Adamkui. “Tiesiog pritrūko laiko ir sėkmės. Be to, tarp pirmojo ir antrojo turo didelę įtaką A.Paulausko aplinkai įgijo tokia nežinia iš kur atsiradusi amerikietė Rasa Razgaitienė. Prasidėjo mūsų nesutarimai, konfliktai, tad netrukus pasibaigus rinkimams atsisveikinau su A.Paulausku”, - sakė A.Juozaitis.

    Rekordiškai minimaliu skirtumu pralaimėjęs rinkimus A.Paulauskas nenuleido rankų ir jau po trijų mėnesių įkūrė savo vadovaujamą centristinių pažiūrų partiją Naująją sąjungą (socialliberalus). Tuo pat metu jis ėmė verstis advokato praktika.

    Socialliberalų finansiniais rėmėjais tapo dauguma iš Prezidento rinkimų kampanijos likusių verslininkų, tad partija negalėjo itin skųstis pinigų stygiumi.

    Artėjant 2000 metų savivaldybių ir Seimo rinkimams A.Paulauskas ėmėsi kai kurių populistinių žingsnių siekdamas pritraukti dėmesį. Be kita ko, buvo surinkta gerokai daugiau nei 50 tūkstančių piliečių parašų ir Seimui pateiktas įstatymas, kuris numatė dalį krašto apsaugai skiriamų lėšų perduoti švietimui ir mokslui. Tokį įstatymą tuometinė konservatorių dauguma Seime atmetė.

    2000-ųjų pavasarį savivaldybių rinkimuose Naujoji sąjunga užėmė trečią vietą pagal gautų mandatų skaičių ir pirmą kartą garsiai pareiškė pretenzijas į valdžią šalyje. Būtent todėl A.Paulauskas nėjo į savivaldą ir visas atsidėjo pasirengti po pusmečio įvykusiems Seimo rinkimams.

    Vienas prezidento nušalinimo iniciatorių

    Artūras Paulauskas
    © DELFI

    Rengdamasis parlamento rinkimams A.Paulauskas prisijungė prie Prezidento V.Adamkaus deklaruojamos naujosios politikos idėjos. Naujosios sąjungos rinkimų sąrašą papildė ne viena asmenybė iš įvairių sričių. Kartu su tuomet išgarsėjusiu ekspremjeru Rolandu Paksu, atsisakiusiu pasirašyti sutartis su “Williams” dėl “Mažeikių naftos” perdavimo, suformuotas neoficialus priešrinkiminis aljansas.

    Seimo rinkimuose socialliberalai liko treti, tačiau kartu su R.Pakso vadovautais liberalais sudarė valdančiąją “Naujosios politikos koaliciją”, kuri nuo valdžios dalybų nustūmė rinkimų laimėtojus socialdemokratus. R.Paksas tapo premjeru, o A.Paulauskas 2000 metų spalio 19 dieną išrinktas Seimo Pirmininku.

    “Atrodė, kad dirbti su naujais, veržliais politikais bus įdomu ir gera. Bet taip neatsitiko. Jau po pusmečio koalicija paskendo rietenose ir netrukus teko atsisveikinti su R.Paksu”, - prisiminė A.Paulauskas.

    2001-ųjų birželį jis sudarė naują koaliciją su socialdemokratais. Premjeru tapus A.Brazauskui persidalyta ministrų portfeliais ir įtaka Seime.

    2002 metais A.Paulauskas dalyvavo Prezidento rinkimuose, bet jau užėmė tik trečią vietą.

    Seimo vadovas tapo vienu pagrindinių tuomet Prezidentu išrinkto R.Pakso “politinių duobkasių”. Būtent po A.Paulausko sprendimo su Seimo frakcijų vadovais aptarti Valstybės saugumo departamento pažymą apie Prezidento aplinką prasidėjo vadinamasis prezidentinis skandalas, kuris 2004 metų balandį pasibaigė R.Pakso nušalinimu nuo pareigų.

    Pabuvo laikinuoju valstybės vadovu

    Seimas
    © DELFI (D.Augūnaitės nuotr.)

    2004-ųjų balandžio 6 dieną, tuoj po to, kai buvo paskelbti balsavimo dėl apkaltos R.Paksui rezultatai, A.Paulauskas tapo laikinuoju Prezidentu. Buvo juo, kol V.Adamkus vėl buvo išrinktas į šias pareigas ir prisiekė liepos 12-ąją.

    Šįkart A.Paulauskas nusprendė valstybės vadovo rinkimuose nebedalyvauti. Vietoje jo socialliberalai iškėlė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūrą. Ji rinkimuose užėmė ketvirtąją vietą.

    2002 metų savivaldos ir 2004 metų birželį įvykusiuose pirmuose Europos Parlamento rinkimuose Naujoji sąjunga pasirodė gana prastai. Nė vienas jos atstovas nepateko į Europos Parlamentą. Tai paskatino A.Paulauską, pasak jo paties, “ieškoti išeičių, kad partija neliktų už Seimo borto”.

    Nepaisant to, kad socialdemokratai ne kartą “politiškai skriaudė” mažuosius valdančiosios koalicijos partnerius socialliberalus, buvo susitarta, kad 2004 metų rudenį abi partijos dalyvaus Seimo rinkimuose su bendru kandidatų sąrašu. Rinkimuose ši koalicija gavo beveik trigubai mažiau mandatų, nei turėjo prieš tai buvusiame Seime.

    Naujajame parlamente socialliberalai suformavo savo atskirą frakciją ir kaip atskira politinė jėga dalyvavo derybose dėl naujų valdžios dalybų. Susitarus dėl valdančiosios keturių partijų koalicijos socialliberalai gavo du ministrų portfelius, o A.Paulauskas vėl tapo Seimo Pirmininku. Bet ne visai parlamento kadencijai, nes šią savaitę buvo “išduotas” politinių partnerių ir atstatydintas.

    Stiprins partiją

    Seimas
    © DELFI (D.Augūnaitės nuotr.)

    A.Paulauskas “Kauno dienai” tvirtino, kad jį galima vadinti “laimės kūdikiu”, nes per visą 16 metų politinę karjerą buvo tik keli atvejai, kurie pakenkė jo įvaizdžiui. “Vienas tokių atvejų - kaltinimai man, kad mano tėvas buvo KGB karininkas. Man atrodo, kad vaikai už savo tėvų veiklą negali būti atsakingi, bet visa šio fakto eskalavimo istorija vis tiek buvo labai nemaloni”, - sakė jis.

    Dar viena pagarsėjusi istorija - tvora prie A.Paulausko namų Vilniaus pakraštyje esančioje Tarandėje. Kaip paaiškėjo, A.Paulauskas neteisėtai pastatė tvorą, užimdamas šiek tiek didesnį sklypą, nei priklausė. “Tai buvo išpūstas skandalas, bet, reikia pripažinti, iki šiol kažkaip su pašaipa prisimenamas”, - teigė atstatydintasis Seimo Pirmininkas.

    Kalbėdamas apie savo politines perspektyvas, A.Paulauskas nenorėjo prognozuoti. “Daugiau dėmesio skirsiu partijos stiprinimui. Matyt, būsime opozicijoje, todėl reikia ypač aktyviai rengtis būsimiems savivaldos ir 2008-ųjų metų Seimo rinkimams”, - sakė jis.

    A.Paulauskas kol kas negalėjo atsakyti, ar dalyvaus kituose Prezidento rinkimuose, kurie turėtų įvykti 2009 metų gegužę. “Dar anksti apie tai kalbėti. Tiesą sakant, nebesu naujokas politikoje, kad mane viliotų kokie nors postai. Man labiau rūpi įgyvendinti savo ir partijos idėjas”, - tvirtino Seimo Pirmininko posto šią savaitę netekęs Naujosios sąjungos pirmininkas.

    Ateitis - miglota

    Seimo plenarinių posėdžių salė, Seimas, parlamentas,
    © DELFI

    Politologas L.Bielinis kadaise yra prisidėjęs prie A.Paulausko rinkimų kampanijų politinės situacijos analize ir patarimais.

    “Didesnių klaidų savo politinėje karjeroje jis nepadarė”, - paprašytas įvertinti A.Paulauską “Kauno dienai” konstatavo politologas. “Tačiau jam šiek tiek pristigo tos politikams itin reikalingos energijos, to netgi, sakyčiau, radikalumo ir aštraus reagavimo į politinę situaciją, kuris padeda rinkėjui pamatyti tą politiką, identifikuoti jį”, - teigė L.Bielinis.

    Jo nuomone, A.Paulauskas nesugebėjo įgyti tikrų politinių draugų, ypač kitose partijose. “Bet ir jo paties aplinka visada buvo kažkokia atsitiktinė. Gal tik dabar stabilizavosi ir mes tikrai matome Seimo Naujosios sąjungos frakcijoje gana profesionalią asmenybių komandą, kuri turi potencijos ateityje dar pareikšti apie save rinkėjams”, - sakė L.Bielinis.

    Paties A.Paulausko politinė ateitis, politologo nuomone, priklauso tik nuo jo aktyvumo ir nuo jo vadovaujamos partijos sėkmės. “Jeigu bus pasinaudota galimybe veikti gana aktyviai ir aštriai, tuomet socialliberalams atsiveria neblogos politinės perspektyvos. Bet jeigu vėl matysime tik pasyvų politinio proceso eigos stebėjimą, šios partijos ateitis - miglota”, - konstatavo L.Bielinis.

    Parašykite savo nuomonę
    arba diskutuokite anonimiškai čia
    Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
    Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

    Top naujienos

    Patį Sabą apstumdydavęs krepšinio vilkas „Žalgirį“ įvertino iš CSKA pozicijų specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos

    Maskvos CSKA treniruočių metu Darrylą Middletoną nesunku supainioti su keliasdešimčia metų...

    Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (235)

    Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

    Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (774)

    Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

    Sinoptikai perspėja: sulauksime plikledžio ir sniego (4)

    Artimiausiomis dienomis didesnių orų permainų nesulauksime, dienomis spustelės kelių laipsnių...

    Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (52)

    Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

    Profesorius Stukas apie visų giriamą kokosų aliejų: nežinant kaip vartoti, gresia susirgti baisiomis ligomis (33)

    Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad Lietuvos gyventojai suvartoja per mažai...

    Įvardijo dažniausias klaidas rūšiuojant: kodėl servetėlių negalima mesti į popieriaus konteinerį? (25)

    Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų ....

    Rusai apsidžiaugė per anksti: Interpolo vadovu išrinktas Pietų Korėjos atstovas (151)

    Tarptautinės policijos organizacijos vadovu trečiadienį išrinktas Pietų Korėjos atstovas Kim...

    Kubilius krizės tyrime: gyvenome laisvo kritimo be parašiuto sąlygomis (132)

    Konservatorius Andrius Kubilius prisimena, kad jam pradėjus vadovauti Vyriausybei, Lietuva gyveno...

    Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (246)

    Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...