Ministrė tik svarstė, kad būtų puiku, jeigu Lietuvoje, kaip ir musulmonų šalyse, neliktų nei senelių, nei vaikų globos namų.
„Pabaigai galbūt galėčiau pasakyti, kad būtų puiku, kad, kaip musulmonių šalyse, nebūtų nei senelių globos namų, nei vaikų globos namų. Bet turbūt visuomenę galime prie to pratinti tik visų mūsų – nevyriausybinių organizacijų ir kitų socialinių partnerių – dėka. Aš tik kalbu apie tą kultūrą, požiūrį į šeimos vertybes“, - Liberalų sąjūdžio frakcijoje teigė A. Pabedinskienė.
Diskusijoje su liberalais paaiškėjo tik vienas konkretus dabartinės valdžios siūlymas: ministerija rengia įstatymų pakeitimus ir lengvins įvaikinimo sąlygas.
E.Račius: musulmoniškose šalyse vaikų globos namai egzistuoja
Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius sako, kad musulmoniškoje visuomenėje tiek vaikų, tiek senelių namai egzistuoja, o teiginys, kad našlaičius vaikus turi priglausti giminės, yra normatyvinis – pagal islamą, taip turėtų būti, bet nebūtinai yra.
„Daugumoje musulmoniškų visuomenių, kurių pasaulyje yra daugiau nei 50, senelių ir vaikų globos namai yra. Geriausias to pavyzdys būtų Afganistanas, kur Goro provincijoje Lietuvos lėšomis yra remiami tokie vaikų namai. Nepasakysiu tiksliai, ar lėšos skirtos atnaujinimui, infrastruktūrai, ar pastato remontui, bet tai liudija, kad Lietuva savo lėšomis prisidėjo prie patogesnio tų žmonių gyvenimo. Galbūt Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) senelių namų nėra, taip gali būti, bet tik todėl, kad tai išties tokios turtingos visuomenės, kuriose žmonės gali nusipirkti paslaugas, kad jų pačių namuose juos prižiūrėtų 10 ar 20 socialinių darbuotojų“, - sakė E. Račius.
Profesorius teigia, kad normatyviniame islame išties egzistuoja tradicija, kad, tarkime, našlaičius priglaudžia ir jais rūpinasi giminės, tačiau tokia tradicija buvo būdinga ir XIX amžiaus Lietuvai.
„Tokia tradicija egzistuoja XIX amžiaus sąmonėje. Bet XIX amžiuje ir Lietuvoje nebuvo vaikų namų. Jeigu mes žiūrėsime per normatyvinę prizmę, tai islamas reglamentuoja ir labai skatina, kad jeigu ne giminės, tai bent miestelėnai, kaimynai ar kas nors, priglaustų beglobį vaiką ar pasirūpintų senyvo amžiaus vienišu žmogumi. Bet tai yra idealizmas, kuris kartais veikia ir Azijoje, ir Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, bet tai nereiškia, kad musulmoniškose šalyse nėra valstybinių ar privačių įstaigų, kurios specialiai rūpinasi tokio tipo nuskriaustais gyvenime žmonėmis“, - teigė mokslininkas.
Vaikui globos namuose – 2500 Lt, o vaikui šeimoje – špyga
Liberalų sąjūdžio frakcijos surengtoje diskusijoje buvo diskutuojama apie vaikų globos namų auklėtinių skaičiaus mažinimą, mat psichologai bei ekspertai laikosi nuostatos, jog vaikai turi augti jei ne biologinėje, tai bent kitoje šeimoje, kuri geba juo pasirūpinti, išugdyti socialinius įgūdžius.
Pasak ministrės A. Pabedinskienės, šiuo metu vaikų globos namuose Lietuvoje gyvena ir auga apie 4000 mažamečių, iš jų apie 400 vaikų yra neįgalūs. Visus vaikus aptarnauja apie 3500 darbuotojų, įskaitant virėjus, valytojus ir kitą aptarnaujantį personalą.
Kaip susitikime pasakojo laikinoji Žmogaus teisių stebėjimo instituo vadovė Dovilė Šakalienė, Lietuvoje galiojantys įstatymai yra neblogi, tačiau jų įgyvendinimas paskęsta biurokratiniame liūne. Pavyzdžiui, įstatymuose nurodoma, kad jeigu vaiko tėvai dėl kažkokių priežasčių negali juo rūpintis, pirmiausia valstybė ieško vaikui šeimos, jei nepavyksta – ieško šeimynos ir tik paskutiniu atveju apgyvendina vaikų globos namuose.
D. Šakalienė sako, kad jeigu jau valstybė aktyviai ieško, kaip išvengti vaikų gyvenimo globos namuose, tai ji turi turėti, ką rasti – vadinasi, reikia investuoti į tai, kad globėjai būtų perofesionalūs. Tai yra, globėjui turi būti sudaromos sąlygos nedirbti ar dirbti mažiau, kad jis galėtų tinkamai pasirūpinti globotiniu.
„Gal užduosiu tokį retorinį klausimą: jeigu yra gražu, skaidru ir teisinga, kad valstybė gali skirti 2500 litų ir daugiau per mėnesį vaiko globai įstaigoje, tai kodėl nebūtų gražu, skaidru ir teisinga, kad tiek pinigų būtų skiriama šeimai? Tada tai ir atitiktų, kas yra parašyta Lietuvos įstatymuose. Iš tiesų pakankamai nemažai žmonių galėtų tą daryti, bet yra finansiškai nepajėgūs prisiimti naštos. Jei jie duoda dėmesį, rūpestį, šilumą, jei jie gali padėti tam vaikui, tai gal neturėtų dar ir finansiškai pasiaukoti. Jei valstybė gali skirti tuos pinigus vaiko išlaikymui globos įstaigų administracijai, visiškai taip pat gali skirti ir šeimai“, - teigė D. Šakalienė.
Ji taip pat pasiūlė sumažinti vaikų paėmimą iš šeimų realiai dirbant su problemų turinčiomis šeimomis.
„Mes nekalbame, kad reikia iš kažkur stebuklingai atrasti lėšų, mes kalbame, kad reikia perskirstyti esamas lėšas ir turėti aiškią politinę valią“, - sakė nevyriausybininkė.
„Gelbėkit vaikus“ projektų vadovė Ieva Kazlauskienė teigė mananti, kad vaikų globos namų auklėtinių skaičiaus mažinimu nesuinteresuoti ir globos namų darbuotojai, kurie mano, kad tiesiog praras pragyvenimo šaltinį. Jos nuomone, tie patys žmonės galėtų būti naudingi teikiant kitas paslaugas vaikams, tačiau su jais irgi reikia dirbti.
„Žmonės yra visiškoje panikos būklėje, nes jie nežino savo ateities, nemato strategijos, jie įsivaizduoja, kad bus sunaikinti vaikų globos namai ir jie liks be darbo. O mažuose miesteliuose tai didžiulė problema“, - teigė I. Kazlauskienė.
Palengvins įvaikinimo sąlygas
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Angelė Bajorienė diskusijoje su liberalais užsiminė, kad šiais metais planuojama keisti įvaikinimo tvarką.
„Iš ankstesnių teisės aktų atrodo, kad šiek tiek dirbtinai buvo stabdomas tas įvaikinimas. Šią tvarką supaprastinus turime daug vilčių, kad įvaikinimas prasidės“, - sakė viceministrė.
Ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktoriaus pavaduotojas Daina Urbonaitienė teigia, kad šiuo metu planuojama pakeisti nuostatą, jog įvaikinant vaiką, kuris gyvena juridinį statusą turinčioje globos institucijoje, būtinas šios institucijos sutikimas.
„Dabar yra tik septynios valstybinės institucijos, kada nekreipiama dėmesio, ar jos duos sutikimą įvaikinti vaiką, ar ne. O jeigu tai yra nevyriausybiniai vaikų globos namai, savivaldybiniai arba vaikas gyvena šeimynoje, tai jeigu globėjas atsisako duoti vaiką įvaikinimui, toliau vaikas auga institucijoje. Mes naikiname šitą nuostatą, nes institucijos stengiasi išlaikyti vaikus“, - teigė ministerijos atstovė.
Jos teigimu, bus supaprastintos įstatymo nuostatos ir tais atvejais, kai vaiko tėvai yra neveiksnūs, o vaikas globojamas – iki šiol norint įsivaikinti tokį vaiką reikia arba neveiksnių tėvų, arba jų globėjo sutikimo.
„Šią nuostatą irgi ketiname tobulinti“, - sakė specialistė.
„Taip pat ketiname supaprastinti specialiųjų poreikių turinčių vaikų įvaikinimą, nes šiuo metu pagal galiojančią tvarką, jei vaikas yra virš 10 metų amžiaus, jau jis priskiriamas prie specialių poreikių turinčių vaikų įvaikinimo procese“, - pasakojo D. Urbonaitienė.
Ministerija, be kita ko, pasiruošusi supaprastinti įvaikinimą toms šeimoms, kuriose vienas sutuoktinis yra Lietuvos pilietis, o kitas – turi kitos šalies pasą.
„Tokioms šeimoms anksčiau buvo siūloma tik po to, kai lietuvių šeimos nesutinka. Dabar, kai šeima mišri, jie bus vienoje eilėje, kaip ir Lietuvos piliečiai“, - sakė specialistė.
D. Urbonaitienė žadėjo, kad bus trumpinamas ir visas įsivaikinimo procesas. Jos teigimu, kai šeimos nori įsivaikinti vaiką iki 3 metų, įtėviai laukia virš metų. Sutinkantieji įsivaikinti vyresnius vaikus, laukia trumpiau.
„Tai elementari netiesa. Aš jums galiu atvesti penkis žmones ir žinau tik vieną, kuris išsiteko į metus. Nuo kada tada jūs skaičiuojate tą laiką? Gal dar reikia laukti eilėje iki pastatymo į eilę?“ - piktinosi liberalas Remigijus Šimašius.
Tačiau D. Urbonaitienė sako, kad laikas skaičiuojamas nuo tada, kai šeima gauna leidimą įsivaikinti: prieš tai jie patikrinami, išklauso kursus. Ministerijos atstovė sako, kad supaprastinti kriterijų įtėviams paprastinti neketinama arba ketinama tą padaryti minimaliai. Tarkime, nė vienas iš įtėvių negali būti baustas baudžiamąja tvarka, įtėviai negali sirgti psichikos ligomis.
Pagal Civilinį kodeksą, įsivaikinti vaiką gali ne vyresni nei 50 metų sutuoktiniai, nors išimtiniais atvejais esą leidžiama įsivaikinti ir vyresniems žmonėms bei nesusituokusiam arba vienišam asmeniui. Įtėviai privalo būti visiškai veiksnūs, įsivaikinti negali asmenys, kuriems kada nors yra buvusi apribota valdžia saviems vaikams arba jeigu dėl jų kaltės buvo panaikinta jų globa vaikams.
Nesusituokę asmenys įsivaikinti vieno to paties vaiko negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įsivaikinti arba nesusituokusiam asmeniui, arba vienam iš sutuoktinių.