„Dveji metai, kaip sergu, bet galimybės gydytis neturiu”, – DELFI guodėsi vienkiemyje gyvenanti moteris, per mėnesį socialinės paramos gaunanti vos 81 eurą.

Kaip sužinojo iš gydytojų, jai genetinė liga. „Man sakė, psoriazę galima išgydyti, bet tai reikia daryti nuolat, gydymo nenutraukti nei savaitei. Reikia vartoti vaistus ir net nesinervinti. Man nuo nervų ta liga ir prasidėjo. Buvo labai didelis stresas ir pasireiškė“, – pasakojo moteris, pridurdama, kad jai tik delnų ir padų oda lupasi.

Pamačiusi kojų padus, gydytoja jos paklausė, kaip atėjo – vienos žaizdos. Pasak moters, nuo ligos kieta oda apsitraukiančios pėdos trūkinėja, kraujuoja. Rankų delnai – taip pat.

Sodina daržus, nes neturi kitos išeities

„Nepaisant to, sodinu daržus, nuo ryto iki vakaro dirbu, tik negaliu plauti rankų. Jei nusiplausiu, nebegalėsiu nieko daryti. Bet vis viena negaliu be darbo būti – neilgai mokės 81 eurą pašalpos, nes nuo liepos žada palikt tik 50 eurų per mėnesį. Sako, nenori dirbti, neieškai darbo“, – pasidejavo vienkiemyje gyvenanti Gražina, kurios pavardė redakcijai žinoma.

Psoriazė, kuria susirgo – sisteminė liga, pažeidžianti odą, sąnarius. Jai būdingas pleiskanojantis, žvynus primenantis dėmėtas bėrimas. Sveiko žmogaus odos paviršinis sluoksnis atsinaujina kas 25 dienos, o sergančiajam psoriaze 10 kartų greičiau, tad odoje susiformuoja psoriazės židiniai.

Psoriazė
Padų ir delnų psoriazė, kuria serga Gražina – tik viena šios bjaurios ligos formų. Literatūroje minimos trys pagrindinės sergančiųjų psoriaze odos savybės: odos sustorėjimas, viršutiniojo raginio odos sluoksnio sustorėjimas ir ląstelinė poodžio infiltracija. Psoriazę provokuoja genetiniai veiksniai, cukrinis diabetas, skydliaukės sutrikimai, stresai, traumos, kontaktiniai alergenai, vaistai nuo uždegimų ir kt.

Jaučiasi užribyje

Dėl ligos Gražina negali prižiūrėti gyvulių, kurios anksčiau laikė, tad visos jos pajamos – bedarbio pašalpa. 81 euro neužtenka net būtiniausiems poreikiams, tarp jų ir gydymuisi.

Pasak moters, neturėdama pinigų ji negali nuvykti pas medikus, įsigyti reikalingų vaistų, o tai – akivaizdi socialinė atskirtis.

Savo problemas moteris išsakė Seimo nariui Nagliui Puteikiui, kuris informacija pasidalijo su DELFI, dėl pacientės kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Anykščių savivaldybę, klausdamas, kodėl Gražinai nebuvo teikiama kompensacija už komunalinius patarnavimus, gal būtų galima jai padėti maisto produktais, skirti finansinę paramą, kad galėtų nuvykti pas medikus.

Siūlė transportą

Kaip DELFI sakė Anykščių savivaldybės specialistė ryšiams su visuomene Virginija Ros Gracia, ši moteris socialinėms tarnyboms žinoma nuo 2001 metų. Socialinė parama Gražinai nebuvo teikiama tik tais periodais, kai ji negalėjo jos gauti dėl ypatingų priežasčių, apie kurias gali kalbėti tik ji pati.

Kaip specialistei patikino Socialinių paslaugų centro direktorė, šiai moteriai buvo pasiūlyta transporto paslauga, kai reikia vykti pas gydytojus, tačiau ji atsisakė, „Socialinių paslaugų centro darbuotojai aiškiai pasakydama, kad jai reikia ne tokios, o finansinės pagalbos“.

„Poniai Gražinai yra palikti kontaktai, kad skambintų, jei iškiltų problemų su sveikata ir reikėtų vykti pas gydytojus. Socialinių paslaugų centras pevežėjimo paslaugas teikia“, – pabrėžė V. Ros Garcia.

Pasak savivaldybės atstovės, vienkiemyje gyvenanti Gražina buvo aprūpinama ir kietu kuru, jai siūlyta Maisto banko parama produktais. Tačiau dėl vienkartinės piniginės pašalpos specialistė pradžiuginti negalėjo.

„Jeigu mūsų valstybėje yra nustatyta, kad liga, kuria serga ponia Gražina, nėra tokio sunkumo, kad priklausytų piniginė parama, ji jos ir negauna. Tokiu atveju nei Socialinės paramos skyrius, nei darbuotojai negali viršyti įgaliojimų. Būna žmonių, kurie nori vis daugiau, bet nepriima nei Maisto banko siūlomų produktų, nei transporto paslaugų. Reikia tik pinigų. Tai, kas šiai moteriai buvo siūloma iš Socialinių paslaugų centro – ne viskas. Daug kuo gali padėti nevyriausybinės organizcijos. Tačiau jei žmogus nori tik piniginės paramos, o pagal įstatymą negali jos gauti, savivaldybė čia nieko pakeisti negali“, – atvejį komentavo viešųjų ryšių specialistė.

Nedirbantį sūnų užregistravo Darbo biržoje

Gražina nemelavo sakydama, kad su sūnumi ne visada gaudavo socialinę pašalpą, tačiau, kaip pabrėžė savivaldybės atstovė, mokėjimai buvo stabdomi dėl svarių priežasčių, kai įstatymas ir neleidžia mokėti pašalpų.

Pilnametis Gražinos sūnus gyvenamąją vietą deklaravęs pas mamą. Sulaukęs 18-os metų jis buvo išbrauktas iš Darbo biržos be teisės kurį laiką vėl registruotis. Tuo metu negavo ir socialinės pašalpos.

„Socialiniai darbuotojai savo iniciatyva padėjo ponios Gražinos sūnui vėl užsiregistruoti Darbo biržoje. Sutvarkius dokumentus ir jis jau gaus socialinę pašalpą. Mano nuomone, mūsų darbuotojai padarė viską. Gal net ne visais atvejais tiek būna padaroma dėl žmonių, kaip šiuo“, – pabrėžė V. Ros Gracia.