Visgi, akcentuoja kariuomenės vadas, kaip konkrečiai atrodys divizija ir kada ją bus baigta komplektuoti, labiausiai priklausys nuo skiriamo finansavimo.
„Divizijos steigimas, tai yra praktiškai mūsų kariuomenės reforma, transformavimas į geresnį kokybinį lygį, net pasakyčiau ne tik kokybinį, bet ir kiekybinį lygį. Divizijos steigimas tai nėra kažkokia užgaida, tai yra dabar paprasčiausiai būtinybė“, – Lietuvos žurnalistams Vokietijoje penktadienį sakė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas akcentuoja, kad labai daug kas priklausys ir nuo to, kiek divizijos steigimui Lietuvoje bus apsispręsta skirti lėšų.
„Tai bus lengvoji pėstininkų divizija, tai yra – su trimis brigadomis. Dvi brigados, tai reguliariosios brigados Geležinis vilkas, Žemaitija ir rezervinė brigada Aukštaitija. Bet kada mes atstatysime rezervinės Aukštaitijos brigados pajėgumą priklausys nuo pinigų, nuo laiko ir, aišku, nuo pasiūlos, nuo to, kiek mes galime gauti ir kokios įrangos bei ginkluotės“, – sakė jis.
Šiuo metu V. Rupšys tikina krašto apsaugos ministrui rengiantis detalius skaičiavimus, kaip divizija Lietuvoje gali būti vystoma.
„Jeigu bus kaip finansuoti, gali būti divizija stipresnė, gali būti mažiau stipresnė, bet mes turime tą pagrindą ir tuos bendrinius reikalavimus divizijos išlaikyti. Aš esu optimistas, kad mes per 10 metų tikrai turėtume pasiekti pilną karinį pajėgumą su divizija“, – savo lūkestį išsakė jis.
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat atkreipė dėmesį, kad divizijos kūrimas neprasidės nuo nulio.
„Kalbant apie diviziją, nereikia traktuoti, kad mes ją steigiame nuo nulio. Praktiškai mes labai didelę dalį tos divizijos turime. Kitas dalykas, tai, ką buvome suplanavę ateinančius 10 metų stiprinant ir vystant mūsų pajėgumus mūsų esamose brigadose (...) – mes tai buvome numatę. Ir tai nėra kažkoks papildoma labai didelė investicija tik divizijai“, – akcentavo kariuomenės vadas.
Tankų batalionas yra būtinas Lietuvai
V. Rupšys taip pat pabrėžė, kad tankų bataliono steigimas Lietuvai yra būtinas, nepriklausomai nuo apsisprendimo kurti diviziją.
„Ir be divizijos mes Geležinio vilko brigadoje, mano giliu įsitikinimu, privalome steigti tankų batalioną, kad galėtume vykdyti ne tik stacionarios gynybos operacijas, bet ir manevrinės gynybos su galimybe atakuoti, kontratakuoti. Šis karas demonstruoja, kad mes tai neišvengiamai turime turėti“, – pabrėžė jis.
A. Anušauskas: tankų įsigijimas užtruks bent 5 metus
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad dėl divizijos steigimo kariuomenė pateiks savo nutarimą, kuriame bus numatyta ir koks galėtų būti tankų poreikis.
„Šiuo atveju kariuomenė parengs nutarimą, tai yra vertinimas preliminarus, kas tinka, kad atitiktų visas sąlygas. Aš iš anksto sakiau, kad tos sąlygos yra mokymai, logistika eksploatacija, atsarginės dalys, gamyba, tempas ir visa kita. Tai pagal tas sąlygas, matyt, kariuomenė ir siūlys“, – žurnalistams sakė Vokietijoje apsilankęs A. Anušauskas.
Ministras teigia, kad nors kol kas dar nėra numatyta, kokio modelio tankus Lietuva sieks įsigyti, tačiau, pasak jo, greičiausiai tai bus amerikiečių ar vokiečių šarvuota technika.
„Lietuvoje amerikiečių technika naudojama, vokiečių šarvuota technika naudojama. Tai, aš manau, kad pasirinkimas, matyt, bus toks, kad atitiktų mūsų galimybes: mūsų remonto bazės galimybes, įgūdžius“, – akcentavo ministras.
Visgi akcentuoja, kad dėl ribotų gynybos pramonės pajėgumų tankų įsigijimas užtruks.
„Pats įsigijimas užtrunka. Anksčiau nei po 5 metų sunku būtų tikėtis. Teko kalbėtis su mūsų gamintojais, kurie Europoje yra, tai dabar Europos gynybos pramonė su savo tais pajėgumais, sakyčiau, tokioje labai sudėtingoje padėtyje. Pajėgumus reikia didinti, reikia į juos investuoti, bet ne viskas vyksta taip greitai, kaip tikimasi“, – pripažino jis.
Per 10 metų gynybos biudžete numatyta apie 23 milijardai eurų
A. Anušauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad per ateinančius 10 metų gynybos biudžete Lietuva yra numačiusi maždaug 23 milijardus eurų.
„Jeigu finansine išraišką aš paversčiau visą mūsų ateinančių 10 metų būsimą karinį gynybos biudžetą, tai būtų 23 milijardai. Tai yra karių išlaikymas, eksploatacinės išlaidos, amunicijos įsigijimas, nauji pirkimai – viskas. Pagal tuos pinigus viskas ir yra suplanuota į ateitį. Daugiau pinigų – greičiau viskas vyksta, mažiau pinigų – lėčiau, bet vis tiek vyksta“, – sakė ministras.
ELTA primena, kad penktadienį Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kartu su Kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu Vokietijoje lankė Lietuvos kariuomenės instruktorius, dalyvaujančius Europos Sąjungos karinės pagalbos misijoje Ukrainai (EUMAM Ukraine).
