Įvertino kadencijos iššūkius
Vyriausybės vadovė, premjerė Ingrida Šimonytė, vertindama politinę situaciją, teigė, kad nors nepraėjo net du šios kadencijos metai, kartais laikotarpis atrodo daug ilgesnis. Ministrė pirmininkė įvertino beveik du kadencijos metus ir iškilusias problemas.
Premjerė I. Šimonytė teigė, jog ši kadencija – tikrai nėra lengva.
„Kažkaip bandžiau susiskaičiuoti, kiek čia jau toks kadencijos nešame atsakomybę. Pasirodo, kad dar nėra nė dvejų metų, bet kartais toks jausmas, kad jau kokių 20 metų. Ir galbūt tai būtų net ne atsakomybė, o kažkuria prasme – apkaltinamasis nuosprendis. Nes kai Vyriausybė pradėjo darbą 2020 metais, atrodė, kad didžiausia mūsų problema yra kažkaip įtikinti visuomenę sulaukti vakcinų nuo COVID–19“, – priminė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
Ji sutiko, kad tada prireikė ir kontraversiškų ir nemalonių sprendimų.
„Bet visi tuo metu žinojome, kad ta situacija tikrai yra labai laikina. Nes vakcinos jau buvo. (…) Lengva nebuvo, buvo daug įvairiausių įtampų, daug pasipiktinimo, nesupratimo. Daug žmonių, kurie reikalavo spręsti – kada jie turi teisę numirti“, – kalbėjo premjerė I. Šimonytė.
I. Šimonytė sakė, kad tai jau beveik praeitis – nors ir matomi dideli naujų susirgimų skaičiai, bet yra visuomeninio imuniteto lygis – aukštas.
„Tai, kas buvo didžiausia problema 2020 metų pabaigoje, dabar yra labiau fonas“, – kalbėjo ji.
2021 metai buvo dar vienas išbandymas, sakė I. Šimonytė – Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos surengta migracijos krizė.
„Pamatėme, kad ir tarptautinė, ir europinė teisinė infrastruktūra, kuri yra, kuri yra skirta žmonėms tikrai padėti bėdoje, deja, labai dažnai tampa piktų žmonių manipuliacijos įrankiu. (…) Ir teko imtis sprendimų, apie kuriuos dar prieš porą metų niekada nebūčiau galvojusi“, – įžvalgomis TS–LKD Tarybos posėdyje dalijosi premjerė.
Viskas pasikeitė vasario 24 dieną
Jos teigimu, niekas neprilygs situacijai, kuri susiklostė po Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
„Mūsų kasdieniniu gyvenimo fonu tapo Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą. Ir nors karas tęsiasi jau nuo 2014 metų, ši nauja atkarpa tiesiog esmingai pakeitė tiek mūsų planus, tiek mūsų gyvenimus, tiek ir mūsų perspektyvas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, karas Ukrainoje neturi aiškios laiko ribos, skirtingai nei pandemija, ar migrantų krizė.
„Ir mes negalime pasakyti, kiek laiko šitomis aplinkybėmis mums teks gyventi, veikti, dirbti, prisiimti atsakomybę“, – sakė ji.
I. Šimonytė sutiko, kad aktyvi žmonių mobilizacija po karo pradžios, blėsta. Ir ilgainiui, kai karas tapo kasdienybe, atsirado „kažkas, ko nenorėčiau vadinti pripratimu“.
„Tam, kad mūsų pojūčiai, supratimas, apie tai, kas vyksta Ukrainoje, kažkaip suaštrėtų, kad mes vėl prisimintume, kas vyksta, turi atsitikti neeiliniai žiaurumai, neeiliniai įvykiai. Tokie, kaip atsitiko Bučoje, ar kitur. Tada tarsi vėl visi atsibunda ir supranta, kad karas yra ir dabar – kad jis nesibaigia, mes negalime atsipalaiduoti ir turime ukrainiečius palaikyti ir toliau“, – pabrėžė premjerė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė teigė, jog net kai visą ES terorizuoja tai, ką V. Putinas „ilgą laiką kūrė“ energetikos rinkoje, vis tiek atsiranda tų, kurie stengiasi samprotauti, kad tai kažkas unikalaus Lietuvai.
„Kad Lietuvoje kažkas net taip, kad čia vyksta kažkokie dalykai, kurie nevyksta kitur. Tai, žinoma, yra netiesa. Ir šioje problemoje esame visi kartu“, – kalbėjo ji.
„Gerai ir gaila. Gerai, kad, atrodo, beveik visi, kas norėjo atsibusti, atbudo. Gaila, kad tai atsitiko, kad tai atsitiko pakankamai vėlai ir kaina, kurią mes turime mokėti dabar už tą atbudimą, yra didesnė, nei ji galėjo būti, jeigu tam tikri dalykai būtų įvykę praeityje“, – sakė ministrė pirmininkė.
Anušauskas: reikia būti realistais – branduolinis eskalavimas gali vykti pačia įvairiausia forma
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad penktadalio Ukrainos teritorijos aneksija grąžino dėl išlikimo kovojančią šalį į prieškarines pozicijas dėl sprendimo pateikti paraišką dėl narystės NATO.
„Lietuva remia atvirų durų politiką, todėl Ukraina gali tikėtis mūsų besąlygiško palaikymo (NATO narystei – BNS), net jei tai atrodo sunkiai pasiekiamas tikslas“, – šeštadienį per konservatorių tarybos posėdį sakė ministras.
Pasak A. Anušausko, derybos ir formalios procedūros dėl Ukrainos priėmimo į aljansą turi prasidėti dabar, „nepaisaint karo“.
„Svarbiausia dalykas yra ne supaprastintos priėmimo į NATO procedūros, kurios pritaikytos Švedijai ir Suomijai, o 30 šalių konsensusas – sutarimas, kad ši valstybė (Ukraina – BNS) gali būti priimama į NATO bei turi prasidėti pats procesas, nepaisant karo“, – BNS sakė A. Anušauskas.
„Šiuo atveju Vakarų valstybės negali likti toje pačioje pozicijoje, kaip iki karo (...) Saugumo garantijos Ukrainai turi būti didinamos jau dabar“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministro teigimu, po penktadieninio Ukrainos pareiškimo, kaip ir Švedijos bei Suomijos atveju reikia aljanso sutarimo, kad pradedamas priėmimo procesas, o NATO generalinis sekretorius turi su Ukrainos gynybos ministru pasirašyti bendrą dokumentą.
„Tai nereiškia, kad Ukraina taptų NATO nare karo metu, tai reikštų, kad priėmimo procesas prasidėtų karo metu“, – teigė Lietuvos ministras.
Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksiją, juose antradienį baigėsi surežisuoti referendumai. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas TS–LKD Tarybos posėdyje teigė, jog apie Rusiją jau negalima kalbėti be medicininių terminų.
„Kartais atrodo, kad kalbant apie dabartinį nacionalinį saugumą, kalbant apie Rusiją, neįmanoma apsieiti be medicininių terminų. (…) Mes matome ir ilgą laiką niekam nėra paslaptis, nėra medicininė paslaptis, kad tas žmogus Kremliuje serga ne tik paranoja, sociopatija, kuo tik bebūtų, bet jis iš esmės iššaukė ir savo visuomenėje panašias ligas, kurios pavirto okupacine karštine, aneksine šiltine, mobilizacine desperacija“, – sakė krašto apsaugos ministras.
V. Putinas penktadienį, anot jo, pakartojo tai, ką prieš 84 Miunchene padarė Adolfas Hitleris.
„Tik tuo metu vienas diktatorius pasiekė rezultatą tik grasinimais, karas dar nebuvo prasidėjęs. O XXI amžiuje – karu jokie Kremliuje trokštami rezultatai nebus pasiekti, nepaisant to, kad V. Putinas save mato kaip revoliucionerių, kuris keičia pasaulį. Ta transformacija tikrai vyksta tik ne jo naudai“, – sakė krašto apsaugos ministras.
A. Anušauskas teigė, jog Lietuvos palaikymas Ukrainai yra besąlygiškas.
„Bet mes visi norime, kad karas pasibaigtų kuo greičiau. Bet karas nepasibaigs greitai. Nors galbūt po metų, susirinkę šioje salėje, galėsime paminėti Ukrainos pergalę. Ekslavimas vyksta, jis vyks, tą reikia suprasti. Gali būti ir branduolinis eskalavimas pačia įvairiausia forma. Nebūtinai naudojant branduolinį ginklą. Čia nereikia gąsdintis, reikia būti realistais. Lietuva ruošiasi, ir manau, kad per šiuos dvejus metus padaryta tikrai nemažai“, – kalbėjo jis.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas teigė, kad šių metų pabaigoje bus tvirtinamas kitų metų biudžetas, kuriame krašto apsaugai skirtas finansavimas bus beveik dvigubas.
„Mums nereikia pigiau, mums reikia geriau ir greičiau“, – teigė ministras.
Jo teigimu, svarbiausia yra supratimas, kad tai Lietuvos piliečiams skirtas tikslas, užtikrinant nacionalinį saugumą.
„Būtent mūsų piliečiai, mato tą tikslą vienodai. Nepaisant vieno ar kito į rytus žiūrinčio žmogaus. Tas žiūrėjimas į vieną pusę, palaikymas krašto apsaugos, prideda mūsų nacionaliniam saugumui labai daug. Tai yra mūsų atsparumo pagrindas“, – TS–LKD Tarybos posėdyje sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tarybos posėdyje nedalyvavo dėl ligos.
Valdančioji Tėvynės sąjungos partija šią savaitę jau paskelbė kandidatus į Vilniaus ir Kauno miesto merų postus. Vilniaus miesto mero posto sieks dabartinis sostinės vicemeras Valdas Benkunskas, Kauno – parlamentaras, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Tarybos posėdyje taip pat bus patvirtintas visas TS–LKD kandidatų į merus sąrašas.
