Klausimų dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ (Lietuvoje kartais vis dar vadinamų „Boxer“, nors „Vilkas“ yra būtent pats bazinis „Boxer“ šarvuočio modulis su PKM ginkluote - Red.) , kurių Lietuva kol kas turi 43, kilo paaiškėjus, kad Izraelyje pagamintas bokštelis, kuriame yra ugnies valdymo sistema, pabūklas ir prieštankinės raketos, iki šiol neveikia taip, kaip turėtų.
Nors ministras visuomet tikino, kad jokių problemų dėl to nėra, tiek krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčūnas yra užsiminę, kad su tuo susijusios problemos yra sprendžiamos.
Antradienį susitikime su Seimo Lietuvos regionų frakcija kalbėdamas apie pėstininkų kovos mašinas A. Anušauskas paaiškino, kad šiuo metu Lietuva turi pusę sutarto kiekio.
„Kadangi dėl įvairių kliūčių, trukdžių tame tarpe ir pandeminės situacijos, specialistai tiek iš gamintojų, tiek iš įrangos teikėjo – Vokietijos, Izraelio, laiku negalėjo atlikti savo pareigų, kur reikėjo ištaisyti klaidų, patobulinti techniką, nes su nauju produktu visada taip būna, kad reikia papildomų darbų įdėti“, – pasakojo jis.
A. Anušausko teigimu, reikalavimai mašinoms aukšti, todėl pasirašyti papildomi susitarimai, pratęstas garantinis terminas.
Patobulinimus pėstininkų kovos mašinoms, anot jo, atlieka gamintojas, nors pagal ankstesnį susitarimą tai turėjome daryti mes savo lėšomis.
„Kadangi jie kai kuriuos dalykus turėjo padaryti anksčiau, bet taip neatsitiko, mes susitarėme be jokių papildomų mokėjimų“, – aiškino jis.
A. Anušauskas aiškino, kad šiame projekte Lietuvai šiemet pavyko padaryti didelę pažangą.
Važiuoja ir šaudo
Ministras aiškino, kad „Vilkai“ yra Lietuvos kariuomenės priimti, PKM esą ir važiuoja, ir šaudo.
„Bet mes norime, kad visa įranga, kuri yra instaliuota, vis dėlto tai XXI amžiaus gaminys, veiktų tobulai. Kol to nepasiekėme... Tai nereiškia, kad įranga nėra pajėgume, kad ji nėra naudojama – mes ją naudojame, po pratybas važinėja Vokietijoje ir Lietuvoje, kur tiktai reikia. Bet tam softui viduje tobulinti dar yra reikalų, bet aš tikiuosi, kad specialistai tai išspręs, nes mes esam nustatę kraštutinius terminus, kada jie tai turi padaryti“, – sakė jis.
Anot jo, nuo 2015 metų kai kurių atsarginių dalių kainos išaugo net ir dešimt kartų.
Pasak ministro, karas Ukrainoje uždeda savo antspaudą, o Vakarų šalių gamybiniai pajėgumai nėra tokie, kokie turėtų būti šiuo metu.
Susitarimas su turkais neįpareigoja
Ministras antradienį sulaukė klausimo apie tai, kad KAM pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su JAV sankcijų sulaukusia Turkijos agentūra.
„Dėl bendradarbiavimo gynybos srityse mes sudarome susitarimą. Šiuo atveju – taip, yra pasirašytas susitarimas su agentūra, mūsų partneriai tai žinojo, bet kadangi visi kelia sau tikslą, tai yra pagalba Ukrainai, ir aš manau, kad visi žinojo, nes tas susitarimas neveda į jokius papildomus įsipareigojimus iš mūsų pusės ką nors dar papildomai įsigyti. Tiesiog vedė į įmonę, atvėrė galimybę tiesiog tai įmonei priimti sprendimą, kurį ji ir priėmė – padovanojo Lietuvai „Bayraktarą“, kad būtų perduotas Ukrainai“, – sakė jis.
Paklaustas, ar šis susitarimas buvo būtinas ir ar nebuvo galima tiesiogiai susitarti su kovinius dronus gaminančia įmone, A. Anušauskas kalbėjo, kad visos šalys, taip pat ir Lenkija, esą yra pasiekusios lygiai tokius pat susitarimus ir tos šalys, kurios siekia ar sieks įsigyti „Bayraktar“, net ir norėdamos padėti Ukrainai, arba jau turi tokius susitarimus, arba juos turės.
„Iniciatyvos visuomeninės, bet ginkluotę įsigyti ar gauti dovanų gali tik valstybinės institucijos“, – aiškino jis.
Pats ministras anksčiau yra skelbęs, kad Lietuva svarsto galimybę įsigyti „Bayraktar“ sistemą, tačiau viceministro V. Semeškos pasirašytas susitarimas su Turkijos Gynybos pramonės agentūra su tuo, A. Anušausko teigimu, nesusijęs.
„Apie svarstymus čia aš paminėjau, bet mes svarstome pačius įvairiausius variantus“, – kalbėjo jis, patikinęs, kad tai ilgas procesas.
Paklaustas, ar įsigyti bet kokią ginkluotę iš Turkijos neįmanoma be minėtos agentūros tarpininkavimo, A. Anušauskas patikino, kad agentūra yra atsakinga už šią sritį.
„Susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ir tai, kadangi NATO valstybė yra Turkija... Jeigu kalbama apie amerikiečių sankcijas, kurios buvo 2020 metų gruodžio mėnesį jei neklystu paskelbtos keturiems asmenims, kurie pasirašė ar dalyvavo sudarant sandorį su Rusija dėl S-400 technologijos įsigijimo. Tik tai. Bet be abejo, visi tą žino, kad yra tokios sankcijos, ir mes tą žinome, kad žinom. Bet sakyčiau, kad jeigu pažeistum sankcijas, tai turėtum ne karinio bendradarbiavimo susitarimą pasirašyti, o, nežinau, dėl įsigijimo, būtent su ta agentūra ar panašiai, tai mes tokių dalykų nedarėme“, – kalbėjo jis.
Delfi primena, kad sankcijas JAV paskelbė ne tik A. Anušausko minėtiems agentūros darbuotojams, bet ir pačiai agentūrai.
Krašto apsaugos viceministras V. Semeška po pasirašymo teigė su Gynybos pramonės agentūros vadovu aptaręs ir galimą mažiausiai vienos dronų sistemos įsigijimą Lietuvos kariuomenei – sistema būtų sudaryta iš šešių dronų ir jų valdymo įrangos.
Posėdyje A. Anušauskas teigė, kad bendradarbiavimo sąvoka gali apimti daug ką, nes palydovų į kosmosą paleidimą. Jis patikino, kad pasirašytas susitarimas nėra viešas.
Sankcijos – už rusiškas raketas
Birželio 1 dieną Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, kad viceministras Vilius Semeška pasirašė susitarimą su agentūros prezidentu Ismailu Demiru dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje.
KAM šį susitarimą pavadino istoriniu. Anot ministerijos, tai leis „glaudžiau abiems šalims bendradarbiauti gynybos resursų įsigijimo ir gynybos pramonės srityse, perkant ir/ar modernizuojant karinę įrangą, tarp kurių – ir bepiločiai orlaiviai“.
2020 metų gruodžio viduryje JAV paskelbė įvedanti sankcijas Turkijai. Jos įvestos už tai, kad kad ši, nepaisant perspėjimų, iš Rusijos įsigijo priešlėktuvinių raketų sistemų S-400.
JAV sankcijų taikiniu tapo ta pati Turkijos Gynybos pramonės agentūra, su kuria bendradarbiavimo susitarimą birželį pasirašė V. Semeška. Valstijos uždraudė išduoti bet kokias eksporto iš JAV licencijas bei paskolas šiai agentūrai. Sankcijos paskelbtos ir keturiems agentūros vadovams, taip pat jos prezidentui I. Demirui – jam draudžiama atvykti į JAV ir turėti čia turto.
Apie KAM bendradarbiavimą su agentūra, kuriai mūsų svarbios partnerės JAV taiko sankcijas, paklaustas V. Semeška Delfi teigė, kad šiuo klausimu „buvo paleista rizikų valdymo procedūra“. „Buvo išanalizuota tiksliai, kur, kam, kokios sankcijos ir už ką. Be jokios abejonės, mes į tai atkreipėme dėmesį ir jokiu būdu nebus jokios sankcijos pažeidžiamos. Dar daugiau – mes bendraujame tiek su mūsų partneriais amerikiečiais tomis temomis, tiek su turkais, dėl to visi jautrumai yra mums žinomi ir derinami. Kita vertus, nepamirškime, kad turkai lygiai taip pat yra NATO, mūsų sąjungininkai, kurie ne kartą oro policiją siuntė į Baltijos regioną. Bendradarbiavimas tam tikrose srityse yra, yra tam tikri apribojimai, į kuriuos mes, be jokios abejonės, nesikišame“, – kalbėjo KAM viceministras.
Nori gynybos atašė Turkijoje
Augant Lietuvos ir Turkijos bendradarbiavimui karinėje srityje, yra atsiradęs poreikis turėti savo gynybos atašė Turkijoje, antradienį taip pat pareiškė ministras.
„Užsienio reikalų komitetas yra pritaręs, kad reikėtų kaip ir kitoms mūsų Baltijos kaimyninėms valstybėms turėti gynybos atašė Turkijoje. Turkija darosi svarbi ir mūsų regionui, tą rodo Švedijos ir Suomijos narystės klausimas“, – teigė A. Anušauskas, kurį cituoja ELTA.
Ministras aiškino, kad kalbėdamas su Turkijos gynybos ministru akcentavo, jog toks sprendimas stiprintų Aljanso, ypatingai Baltijos regiono, saugumą ir būtų naudingas dalykas pačiai Turkijai.
„Kai tu kartais nuotoliniu būdu dirbi su Turkijos atstovais, tai kai kurių dalykų negali pasiekti taip, kaip turėdamas savo gynybos atstovus vietoje. Tikiuosi, kad tas klausimas su laiku bus išspręstas, todėl siūlau nenurašyti Turkijos kaip valstybės, su kuria mes bendradarbiaujame, juo labiau, kad ji kaip NATO valstybė dalyvauja visuose procesuose, ir jeigu mums reikės pasitvirtinti gynybinių planų pakeitimą, tai Turkija tame dalyvaus“, – sakė politikas.
Kalbėdamas apie apie dabartinę Lietuvos kariuomenės būklę ministras sakė, jog šiuo metu yra apie 20 tūkst. personalo be civilių, o bendras kariuomenės dydis ateityje augs kiekvienais metais.
Anot jo, iš šių metų karinio biudžeto ginklams, karinei įrangai, atsargoms tenka 30 proc., personalo išlaikymui – 37 proc. skirtos sumos.
