Kiek pinigų reikia išgyventi Lietuvoje? Galiojantys įstatymai apibrėžia, kad tam turėtų pakakti mažiau nei 50-ies eurų. Būtent tokia suma turėtų likti kaišiadoriečiui Algimantui Mileriui, antstoliams nuskaičius skolą nuo vienintelių oficialių jo pajamų – netekto darbingumo pensijos.
© DELFI / Domantas Pipas

„Kaip aš gyvenu? Skolon. Pavyzdžiui, dabar buvau pas gydytoją, išrašė vaistų, pasiskolinau ir sumokėjau 10 eurų. Apie pavalgymą jau nekalbu – pilvą reikia džiauti ant lentynos. Ryte – šiek tiek duonytės, arbatėlės, kokios „vantrobiankos“ (pigiausios kepeninės dešros), pietums – tai bulvyčių, tai dar ko nors. Tokia mano mityba.

Maistui skolinuosi, susimokėti už butą – skolinuosi. Jei kur gaunu kokį darbelį, paimu pinigėlius – atiduodu skolą. Ir vėl opera iš naujo“, – DELFI pasakojo kaišiadorietis Algimantas Mileris.

Nuo 2014 metų invalidumą turintis vyras tokioje situacijoje atsidūrė po to, kai ekonominės krizės metu likęs be darbo, atsidūrė antstolių akiratyje.

Šiuo metu A. Mileris su antstoliais neatsiskaito. Jis tvirtina išieškotojams karą paskelbęs po to, kai šie areštavo jo banko sąskaitas, o skolą ėmėsi nurašinėti nuo „Sodros“ mokamos netekto darbingumo pašalpos. Vyriškiui priskaičiuota išmoka, siekianti 95,84 euro, kaip paaiškėjo, yra prilyginama darbo pajamoms, todėl nuo jos pagal kelis ieškinius gali būti nuskaičiuojama iki 50 proc. sumos.

Susigundė dosniai dalintomis paskolomis

Kaip DELFI pasakojo A. Mileris, skolos pradėjo kauptis nuo 2010-ųjų, kai, užklupus ekonomikos krizei, jis liko be darbo. Prieš tai sveikata nesiskundęs vyriškis buvo išsimokėtinai pasiėmęs kompiuterį, už kurį atsiskaitė, o po to susigundė dabar jau bankrutavusio banko „Snoras“ teiktu pasiūlymu pasiimti vartojamąją paskolą, teiktą tiesiog bankomate.

„Paėmiau 3 400 litų (apie 1000 eurų). Kam reikėjo? Aš toks inžinierius konstruktorius be diplomo, mėgstu radijo elektronikoje pasikapstyti, ir panašiai. Pasiėmiau lizingą, nes kartais prireikdavo tai to, tai ano, o kainos tai nelabai mažos.
Lizingą gal 5 metus mokėjau sėkmingai. Sutartis pasibaigė, vėl ją prasitęsiau. Tačiau paskui prasidėjo krizė, ir likau su skola“, – dėstė A. Mileris.

Kaip rodo dokumentai, iš vyriškio antstoliai šiuo metu vykdo išieškojimus pagal tris ieškinius. Praėjusių metų rugpjūčio pabaigos duomenimis, bankui „Snoras“ (dabar teises į skolą yra perėmusi bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“) jis skolingas 289,51 euro, „Skolų išieškojimo departamentui“ – 121,73 euro, bendrovei „Sergel“ – 542,04 euro.

Situaciją dar pablogino tai, kad 2014 metais, grįžęs iš Didžiosios Britanijos, kur uždarbiavo, A. Mileris sužinojo praradęs sveikatą: tuo metu jam buvo nustatyta II invalidumo grupė, dabar – III grupė. Dėl prarasto darbingumo vyriškiui buvo skirta pensija.

Nuo tada ir prasidėjo konfliktas su antstoliais, kuriems A. Mileris tvirtino prieš tai mokėjęs iš darbo metu Didžiojoje Britanijoje bei grįžus į Lietuvą pagal individualios veiklos sutartį gaunamų pajamų. Tačiau praėjusių metų vasarį jis išsiaiškino, kad antstoliai nuskaičiuoja dalį ir nuo nedarbingumo pensijos.

„Gerbiama antstole Marija Gaivene. Aš, A. Mileris, prašau jūsų ir reikalauju. Atšaukti visus savo raštus iš „Sodros“ ir pamiršti mano neįgalumo pašalpą, nes ji nesiekia minimalios mėnesinės algos (MMA). Pagal 668 CPK str. 1 dalį nuskaitymas negalimas, nes mano gaunama pašalpa yra tik 95,84 euro. Tai yra 1/3 minimalaus atlyginimo. <...> Pašalpa yra skirta vaistams, kelionei pas gydytojus ir pragyvenimui. Jei šis mano prašymas bus neįvykdytas, aš būsiu priverstas skųstis į aukštesnes institucijas. O mano skolas palikite man spręsti“, – tokiu raštu praėjusių metų rugpjūtį A. Mileris kreipėsi į jo skolas administruojančią antstolę.

Neėmė skolos, nebeduoda nieko

Prieš tai vyriškis DELFI tikino bandęs konfliktą su antstoliais spręsti taikiai. Jis siūlė skolų išieškotojams perimti jam priteistą neišmokėto atlyginimo dalį – 1800 eurų – iš vienos bendrovės, kurioje dirbo.

„Antstoliai atsisakė, darydami prielaidą, kad ta įmonė bankrutuos ir jie pinigų neišreikalaus. Nors antstolis privalo paimti viską, ką gali. Jie pinigų atsisakė, o aš juos atgavau. Bet tada užpykau, ir antstoliams tų pinigų nebedaviau. Jie, kaip sužinojo, rašo man laišką – kodėl mums nesumokėjai. Bet gi siūliau, jie neėmė. Nuo to ir prasidėjo karas“, – tvirtino A. Mileris.

Netrukus jis sužinojo, nuo 2015 metų balandžio iki 2017 metų vasario buvo atliekami nuskaičiavimai nuo jam skirtos nedarbingumo pensijos.


Antstolių reikalavimai gyvenimą pavertė kova už būvį: mėnesiui palieka 48 eurus
© DELFI / Tomas Vinickas

„Nuvažiavau į „Sodrą“ ir parašiau prašymą stabdyti pensijos mokėjimą iki pareikalavimo. Aš pats pinigų negaunu, bet ir antstoliams nemoku. Dabar sėdžiu pats be pensijos, be darbo, bet ir jiems, veltėdžiams, neduodu. Nesvarbu, ar tu apiplyšęs, ar tu pavalgęs, ar gali pas daktarus nuvažiuoti – jiems nerūpi, pinigai svarbiausia“, – piktinosi vyriškis.

Kaip DELFI informavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovas Saulius Jarmalis, asmenų prašymu jiems skiriamos pensijos mokėjimas gali būti sustabdytas.

„Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą asmeniui prašant sustabdytos pensijos mokėjimas jam bus atnaujintas ir neimta pensija bus išmokėta už visą laiką, bet ne ilgiau kaip už 3 metus nuo kreipimosi dienos (jeigu šiuo laikotarpiu teisė gauti šią pensiją buvo išlikusi)“, – nurodė jis.

Nenori likti su „uodegomis“

A. Mileris pasakojo šiuo metu gyvenantis iš atsitiktinių pajamų, gaunamų dirbant pagal individualios veiklos pažymą.

„Bet žiemą, maždaug nuo lapkričio iki kovo – balandžio, darbų praktiškai nėra. Jei po dieną, po dvi pagauni kokį darbelį, tai labai gerai. Pavyzdžiui, paskutinį gruodžio mėnesį dirbau, gavau 40 eurų, nuo jų „Sodrai“ ir už privalomąjį sveikatos draudimą sumokėjau 3,99 euro, taip pat pajamų mokestį – 80 eurocentų. 20 eurų panaudojau einamosioms išlaidoms, 15 eurų liko pelno“, – dėstė vyriškis.

Jo skaičiavimas, per per praėjusius metus uždarbis pagal patentą siekė 4315 eurų. Nuo šios sumos A. Mileris sumokėjo 516 eurų mokečių. Atskaičiavęs būtinas išlaidas, vyriškis įvardija – per mėnesį jam lieka 135 eurai „pelno“, iš kurio reikia gyventi.

Šio „pelno“ dalies jis antstoliams neatiduoda, protestuodamas prieš išieškotojų sprendimą blokuoti jo banko sąskaitas.

„Antstoliai klausia, kaip aš paimu tai, ką uždirbu, jeigu sąskaita blokuota? Aš pasiimu pagal grynųjų pinigų orderį – išrašau sąskaitą užsakovui, jis man grynais sumoka, ir viskas, važiuoju pas kitą klientą“, – aiškino jis.

DELFI klausiamas, ar nemano, kad skolas reikėtų grąžinti, A. Mileris sakė norintis tai padaryti, nes nemėgsta „su uodegomis likti“.

„Bet jeigu tai vyksta tokiomis sąlygomis, kad antstoliai kur ką pastvėrė, viską pasiima, į nieką neatsižvelgia, tai kokia kalba. Tegu atblokuoja sąskaitas keturiuose bankuose, tegu nelenda prie mano pensijos ir kitų socialinių išmokų, tada iš savo pelno aš mokėsiu“, – dėstė jis.

Pensijos prilygintos darbo pajamoms

DELFI kreipėsi į antstolės M. Gaivenės kontorą, vykdančią A. Milerio skolų išieškojimą. Šios įstaigos atstovai informavo negalintys komentuoti konkrečios bylos situacijos.

Kaip nurodoma Lietuvos antstolių rūmų dar 2017 metų kovo 7-ąją A. Mileriui perduotame atsakyme dėl jo teikto skundo, galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia išskaičiuoti skolas ir iš pensijų, nes jos prilyginamos darbo užmokesčiui.

Civilinio proceso kodekse yra numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 proc., jei antstolis išieškojimą vykdo pagal vieną bylą, ir ne daugiau kaip 50 proc., jei veikiama pagal kelis vykdomuosius dokumentus.

„Antstolė atkreipė jūsų dėmesį į tai, kad kadangi negaunate 1 MMA, tai yra, jūsų gaunama pensija neviršija 380 eurų, tai iš jūsų ir nėra atskaitoma 70 proc. pensijos“, – A. Mileriui nurodė Rūmai.

Šiuo metu galiojant tokią tvarką DELFI patvirtino ir Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas Igoris Golubajevas.

„Deja, bet pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tokios išskaitos yra leistinos“, – nurodė jis.

I.Golubajevas taip pat akcentavo, kad šių metų sausio 31 dieną Vyriausybė pritarė teisingumo ministrės pateiktiems Civilinio proceso kodekso ir Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektams, kuriais iš esmės peržiūrima priverstinė skolų išieškojimo tvarka. Siūloma, kad nuo daugiau kaip vieną skolą turinčio asmens, uždirbančio ne daugiau kaip minimalią algą, būtų nuskaičiuojama ne 50 proc., bet 30 proc. pajamų.

Aiškindama šį projektą, Teisingumo ministerija savo iniciatyvą grindė tuo, kad iš skolininko, uždirbančio minimalų atlyginimą (t. y. apie 361 eurą atskaičius mokesčius) ir turinčio dvi skolas, išskaitant 50 proc. pajamų, jam lieka 180,5 euro, „kas yra kur kas mažiau nei minimalių poreikių dydis, šiemet siekiantis 245 eurus“.

„Tokiu atveju skolininkas negali patenkinti net minimalių savo poreikių, todėl vėl klimpsta skolas“, – teigiama Teisingumo ministerijos pranešime.

DELFI primena, kad A. Milerio atveju atlikus nuskaitymus nuo jo netekto darbingumo pašalpos, vyriškiui mėnesiui turėtų likti 47,92 euro.

Teisingumo ministerijos projektui dar turi pritarti Seimas. Kaip skelbta, planuojamiems pokyčiams prieštarauja Lietuvos antstolių rūmai, kurie siūlo įstatyme numatyti galimybę patiems antstoliams spręsti dėl skolų išieškojimo apimties ir galimo išdėstymo ar atidėjimo. Teisingumo ministerijos nuomone, tokie siūlymai nėra priimtini, nes suteikia antstoliui teisę atlikti teismui priskirtas teisingumo vykdymo funkcijas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Slaptą planą pervilioti lenkus kūrė visai ne valstiečiai: pasikeitė tik viena esminė detalė (45)

Vilniaus kraštu Lietuvos politikai susidomėjo visai neseniai. Ilgą laiką niekam, išskyrus šiame...

Dėl lopinėlio žemės buvo paverstas žemgrobiu: 7 metus tampė po teismus (77)

Vilnietis Tomas Nenartavičius, pasakodamas savo istoriją, vis dar negali atsistebėti: 7-erius metus...

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (611)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Liko visai nedaug: kaip vaiką mokyklai nuteikti psichologiškai (6)

Prieš rugsėjo pirmąją mokinių tėvai skuba aprūpinti vaikus reikalingais daiktais, tačiau...

Teismas grįžta prie „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos (43)

Vilniaus apygardos teismas antradienį po pertraukos turėtų grįžti prie politinės korupcijos...

Du pamėgti Adomaičio ginklai: išbandė rinktinėje, pasitelks ir klube (1)

Eimantas Bendžius ir Evaldas Kairys gimė pajūryje, bet krepšinio lopšiu jiems buvo sostinė....

Orai: trečiadienį – šalčiausia šio mėnesio naktis (8)

Artimiausiomis dienomis orai bus labai permainingi, antradienio dieną dangus virš Lietuvos bus...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (167)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

MTV VMA's apdovanojimuose – ryškiausios muzikos žvaigždės ir jų raudonojo kilimo „perlai“ (6)

Naktį iš pirmadienio į antradienį (Lietuvos laiku) Niujorko Radio City Music Hall įvyko jau...

Jų nuotraukos tapo interneto memais: kaip per naktį ne savo noru išgarsėję herojai atrodo dabar? (2)

Prisiminkite savo blogiausią mokyklos laikų nuotrauką. Dabar įsivaizduokite, kad ši nuotrauka...