DELFI studijoje diskutavę Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) partijos narė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė ir Buhalterių ir auditorių asociacijos kolegijos narė Daiva Žumbakienė vieningai sutarė, kad dabartinis antstolių veiklos reguliavimas nėra pakankamai skaidrus ir reikalauja pokyčių.
Teisingumo ministro teigimu, jam perėmus pareigas, tiek ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip vieną iš svarbiausių užduočių suformulavo tikslą „pažaboti antstolių godumą“. Susipažinęs su antstolių veikla ir pamatęs jų didelius uždarbius, ministras ėmėsi iniciatyvos situaciją keisti.
Tiek ministras, tiek A. Širinskienė teigė, kad dabar galiojanti tvarka yra tokia, kuri leidžia antstoliams pelnytis iš Lietuvos žmonių. Todėl buvo priimtas vienas pakeitimas – sumažinta dalis, kurią galima išieškoti iš minimalią algą gaunančio žmogaus (nuo 50 proc. iki 30 proc.), dabar bus bandoma siekti Seimo pritarimo tam, kad įkainių ministerija nebederintų su antstoliais ir notarais. O vėliau bus svarstomos kitos antstolių veiklos problemos.
Elektroninė sistema neveikia
Tuo metu laidoje dalyvavusi D. Žumbakienė atkreipė dėmesį į kitą medalio pusę. Jos teigimu, nors antstoliai ir gauna įspūdingus atlygius, netiesiogiai nemažą dalį jų darbo atlieka buhalteriai.
„Tai yra didelė našta verslui, nes nė viena buhalterinės apskaitos programa neatlieka šių funkcijų kompiuteriniu būdu. Praktiškai tai yra atliekama rankiniu būdu. Įsivaizduokime elementarią situaciją, kai gauna vienas žmogus 30 skirtingų raštų ir reikia išskaityti viską procentaliai, atitinkamai visiems 30 sumokėti ir sekti jų apskaitą. Niekas iš antstolio pusės neskaičiuoja nei sugaišto laiko, nei sąnaudų“, – sakė ji.
E. Jankevičius laidoje užsiminė, kad jau egzistuoja elektroninė sistema, į kurią visas paslaugas antstoliai turėtų perkelti, tačiau dėl įvairių techninių kliūčių ne visi tą yra padarę. Ši sistema, jeigu būtų veikianti, galėtų palengvinti komunikaciją tarp skirtingų institucijų, be to, leistų vieno žmogaus skolas administruoti vienam antstoliui, o ne keliems, kaip kartais pasitaiko. Dėl to, kad su vienu žmogumi dirbančių antstolių skaičius didelis, padidėja ir suma, kurią jis turi jiems visiems sumokėti. Į klausimą, kada ši sistema jau turėtų pradėti veikti, ministras kokrečiai atsakyti negalėjo.
A. Širinskienė pripažino, kad antstoliai, kaip interesų grupė, Seime buvo pakankamai gerai įsitvirtinusi. Anot jos, šiai grupei buvo atsiradusios tam tikros privilegijos, tačiau po pakeitimų jų nebeliks.
Kalbėdamas, ar nedidelių skolų išieškojimas negalėtų būti perduotas Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Teisingumo ministras teigė, kad Finansų ministerija šiuo metu svarsto apie tokią galimybę.
„Lengvus atvejus VMI būtų pajėgi nusirašyti. Nėra tikslas juos (antstolius – DELFI) visiškai sunaikinti, skolas reikia mokėti laiku, skolos turi būti išieškomos. Tiesiog negali būti tokių milžiniškų pelnų, kokie yra šiandieną. VMI galėtų tai daryti pigiau daugeliu atvejų“, – sakė ministras.
Pelnosi iš piliečių ir valstybės
A. Širinskienė atkreipė dėmesį, kad dabar antstoliai neretai pelnosi piliečių ir valstybės sąskaita, o to tikrai neturėtų būti. Ji teigė, kad klausimas dėl įkainių derinimo turi būti išspręstas dar rudens sesijoje, o iki naujųjų metų pasikeis ir tarifai.
E. Jankevičius sakė, kad dėl antstolių veiklos nepatenkinti žmonės kreipiasi ir į ministeriją – iš 15 praėjusią savaitę pas ministrą atėjusių piliečių, pusė skundėsi būtent antstoliais.
Kalbėdamas apie antstolių skaičiaus išplėtimą (šiuo metu jų yra 117 – DELFI), ministras teigė pastebėjęs, kad kai kurie jų dirba ne visai sąžiningai, mat įkuria biurus ir kituose rajonuose.
„Man atrodo, kad ne viskas gerai, reikia spręsti šituos klausimus. Tikslas buvo nedidinti antstolių skaičiaus, kad jie galėtų išsilaikyti. Bet kaip mes matome, tam tikra dalis iš tiesų uždirba labai daug, todėl mes ir teikiame tuos pakeitimus“, – sakė ministras.
Tuo metu D. Žumbakienė pateikė anstolių įkainių pavyzdį. „Man visą laiką labai patinka pastudijuoti gautą antstolių dokumentą ir kuriame būna detalizuotas jo atlygis. Kaip pavyzdys: A4 formato dokumento kopijos padarymas – 3 eurai, telefono skambutis – 5 eurai, voko pateikimas – 10 eurų. Aš visada laukiau, kada bus parašyta: pieštuko pakėlimas – 1 euras“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė ji.
Būtina ieškoti balanso
Tuo metu Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Ingrida Šimonytė DELFI sakė, kad nors frakcijoje yra įvairių nuomonių dėl antstolių įkainių ir veiklos reguliavimo, tačiau didelė dalis narių palaiko tuos pasiūlymus, kuriais būtų labiau atsižvelgiama į skolininkų interesus. Ji asmeniškai žada palaikyti ministerijos pasiūlymą.
„Mes to projekto dar konkrečiai nematėme, nesvarstėme, nebuvo kažkokios didesnės diskusijos, tai čia labiau yra mano nuomonė. Man atrodo, kad tas derinimas yra išties truputėlį problematiškas interesų konflikto požiūriu. Nes, žinoma, rūmai gali pateikti labai daug informacijos, kuri yra svarbi tuos sprendimus priimant. Tačiau patinka mums įkainiai ar ne, šitoje vietoje turėtų būti mažiausias rūmų indėlis. Reikia bendradarbiauti su institucija, kaip su ta, kuri gali suteikti papildomą vertingą informaciją, bet jeigu jau čia yra tokia valstybės reguliuojama veikla, tai tikrai valstybės institucijos puikiausiai gali tuos įkainius patvirtinti ir pačios“, – DELFI sakė I. Šimonytė.
Anot jos, aptarti įkainius su antstolių ir notarų atstovais tikrai galima, jie galėtų teikti savo pasiūlymus ir argumentus, tačiau formalaus derinimo būtinybės nėra.
I. Šimonytė pripažino, kad šis klausimas nėra vienareikšmis ir sukelia nemažai diskusijų ir pačios frakcijos viduje. Pavyzdžiui, dar 2012 metais, kai buvo įvesta tvarka, pagal kurią ministerija įkainius turėjo derinti su antstoliais ir notarais, tuometinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, TS-LKD narys Stasys Šedbaras tokį siūlymą palaikė.
Pati I. Šimonytė kartu su kita Seimo nare, socialdemokrate Dovile Šakaliene, yra pateikusi įstatymo pataisą, pagal kurią būtų nustatomi mažesni skaičiai išieškant skolas iš žmonių, gaunančių minimalią algą. Tačiau tuo metu šiai pataisai pritrūko vos dviejų balsų.
„Mes siūlėme, kad slenksčiai išieškojimo iš minimalios algos būtų mažesni, kad tai būtų 10 procentų ar 20 procentų. 10 procentų, jeigu tai buvo viena byla, o 20 procentų, jeigu kelios bylos. Nes žmonėms, kurie turi minimalias pajamas, net sumažinus slenkstį iki 20 procentų, lieka tik minimalūs vartojimo poreikiai, arti egzistencinių. Daugelyje šalių iš minimalios algos tie išieškojimai nėra daromi, yra daromi tik nuo aukštesnių sumų“, – sakė politikė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę surasti balansą. Anot jos, negalima pataikauti nei vienai pusei.
„Jeigu šalyje bus nemokamos skolos, tai apie kokią verslo aplinką galima kalbėti? Bet vėlgi skolininkai turi būti apsaugoti tuo požiūriu, kad tas skolų išieškojimas nevirstų kontrproduktyviu, kas dažnai atsitinka, kai tie skolininkai išeina į pogrindį, neva tai nieko neturi, nieko negauna, dirba šešėlinėje rinkoje ir kitais būdais vengia savo skolas mokėti, kurias gal kitomis aplinkybėmis mokėtų. Tai didele dalimi nulemia ta procedūra tokia, kad antstoliai šitoje vietoje labiausiai vertina savo komercinį interesą“, – sakė ji.
Be to, anot I. Šimonytės, valstybė turėtų būti suinteresuota tuo, kad žmonės būtų pajėgūs skolas grąžinti, o ne į jas dar labiau klimpti. Juk, anot jos, mažai kas, imdamas paskolas ir skolindamasis iš kitur, pagalvoja, kad skolų negrąžins ir tada teks susidurti su antstoliais. Taigi ir aukšti įkainiai kaip atgrasymo priemonė nebūtinai veikia.
Skaičius vadina iškalbingais
Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos atstovai dar anksčiau teigė palaikantys ketinimus reguliuoti antstolių gyventojams taikomus įkainius.
„Teisingumo ministerijos pateikti skaičiai apie antstolių pelnus yra labai iškalbingi. Neaiškiam paslaugų įkainių nustatymui būtina užkirsti kelią. Tikrai būtina ieškoti sprendimo, kokia atlygio sistema būtų teisinga, mes palaikysime Seime tokį teisingumo ministro žingsnį“, – sako Seimo LSDD frakcijos seniūnas Andrius Palionis.
Liberalai – už įkainių mažinimą
Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcija pasisako už įkainių mažinimą, tačiau norėtų daugiau aiškumo.
„Liberalų sąjūdžio frakcija pasisako už įkainių mažinimą – jie iš esmės turėtų būti mažinami ir ribojami, kad nebūtų beribiai. Tačiau liberalams yra nepriimtinas Teisingumo ministerijos noras sprendimus priimti iš esmės vienašališkai, tai yra – nederinant jų su antstolių ir notarų atstovais.
Valstiečiai-žalieji dar per rinkimus kalbėjo, kad anksčiau nebuvo sugebama atsižvelgti suinteresuotų šalių poreikius ir nuomonę. Jie kalbėjo apie dialogo būtinybę, o dabar patys atrodo necivilizuotai norėdami priimti vienašališkus sprendimus. Jau urėdijų reformos atveju valdantieji visus išvadino vagimis, o šiuo atveju nori net įstatymiškai gauti leidimą nederinti savo sprendimų su tais, kuriuos tie sprendimai palies tiesiogiai“, – liberalų poziciją DELFI perdavė jų atstovė spaudai Dovilė Mardosienė.
Paklausta, ar tai reiškia, kad liberalai balsuos prieš Teisingumo ministerijos pataisas, D. Mardosienė sakė, kad viskas priklausys nuo galutinio pasiūlymo.
LSDP: dabartinė sistema palanki antstoliams
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovai ketina palaikyti Teisingumo ministerijos iniciatyvą. Šios frakcijos atstovas spaudai Justinas Argustas perdavė DELFI frakcijos poziciją, kad antstolių veiklos reguliavime yra aibė spragų, kurios palankios vien antstoliams, o ne žmonėms.
„Suprantama, antstolių įkainių derinimo su jų asocijuotomis struktūromis reikėtų atsisakyti. Ši paslauga – viešas interesas, tuos dalykus turi spręsti ministerija, o antstoliai, kaip ir kitos suinteresuotos pusės, galės išsakyti pasiūlymus, tačiau ne derinti, kaip yra dabar. Tai, kad pagaliau imamasi kažką daryti, sveikintina, tačiau nepakankama: kol kas valstybė stovi ne žmonių, o antstolių pusėje“, – frakcijos poziciją perdavė J. Argustas.
Jis taip pat paminėjo, kad LSDP frakcijos narė Dovilė Šakalienė (kartu su I. Šimonyte – DELFI) dar pernai registravo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama, kad skolų išieškojimo sistema Lietuvoje būtų nukreipta ne galutinai sužlugdyti skolininką, o padėtų tas skolas susimokėti.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė ketvirtadienį su Skurdo mažinimo organizacijų tinklu bei Vartotojų organizacijų aljansu išreiškė paramą Teisingumo ministerijos siūlymams, bet pasiūlė juos išplėsti.
Tarp pasiūlymų - standartinio būtinųjų išlaidų dydžio įkainio nustatymas, papildomų išlaidų kontrolės mechanizmas, antstolių skaičiaus didinimas, pagalbos linija skolininkams.
Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos pirmininkas Vytautas Kamblevičius DELFI sakė, kad frakcija ruošiasi antstolių ir notarų įkainių derinimo klausimą svarstyti rugsėjo 10 dieną, tada ir pateiks savo nuomonę.