Klaipėdietė Ligita pastojo šešiolikos, vaiką pagimdė būdama septyniolikos. Kai vaikui buvo ketveri mėnesiai jos abi pakliuvo į globos namus Vilniuje.
„Atvykome į globos namus todėl, kad aš nepilnametė pastojau. Nebuvo tinkamų sąlygų auginti vaiką. Reikėjo pasirinkti arba aš gyvensiu su vaiku ir važiuosiu į globos namus, arba vaikas eina atskirai nuo manęs“, - pasakojo Ligita.
Jauna moteris apie savo gyvenimo istoriją nedaugžodžiauja, tik užsiminė, kad su mama ji nebendrauja, o močiutė jai dabar, išėjus iš globos namų, padeda auginti vaiką. Ji neslėpė, kad pakliūti į globos namus, būnant paaugle buvo baisu.
„Nes pakeiti miestą, viską pakeiti, buvo sunkiai. Atvykome į Vilnių, kur niekas nepažįstama, ir vaikas mažas. Kai esi iš šeimos, niekada nesi gyvenęs globos namuose“, - prisiminė Ligita.
Globos namų bloguoju nemini
Globos namuose, pasak jos, ji ne viena turėjo vaiką. Kiekviena mergina su savo vaiku turėjo savo kambarį.
„Mūsų ten yra daug, ir dar iki šiol ten gyvena merginos su vaikais. Bet yra auklėtojos, kurios mums padėdavo, kai reikia“, - kalbėjo Ligita.
Paauglė globos namuose praleido dvejus metus, mokėsi, neakivaizdiniu būdu baigė dešimt klasių.
„Norėjosi, kad dukra turėtų daugiau nei kiti vaikai, tai įsidarbinau pas pažįstamus, padirbėjau, gavome pinigų, tada jau galėjau daug daugiau leisti. Bet šiaip globos namuose mes buvome viskuo – ir rūbais, ir maistu aprūpintos“, - pasakojo Ligita.
Išėjusi iš globos namų Ligita su dukra grįžo gyventi į Klaipėdą. „Buvo sunku, nes ir darželio reikėjo, ir pinigus susiskaičiuoti, kad užtektų. Nes ten tai žinojome, kad kai grįšime yra valgyti, šilta, mokykla. O kai išeini, tai suprantu, kiek tau reikia pinigų, kad susimokėtum ir už nuomą, ir darželį, ir vaistus, jei suserga vaikas“, - sakė Ligita.
Vaiko tėvas vaiko neišlaiko, ir moteris iš jo to nereikalauja. Iš valstybės ji gavo tik sumą skirtą išeinantiems iš globos namų įsikurti, už ją įsigijo baldų, ir ketina laikytis vairavimo teises. Daugiau pašalpų neprašo.
„Man nereikia. Aš žinau, kad galiu užsidirbti. Reikėjo, padirbai daugiau, užsidirbai daugiau, reiškia, gali kažką nupirkti daugiau. Už darželį mokame, kaip visi – 60-70 eurų, jokių lengvatų neprašau, dar tenka ir už nuomą susimokėti“, - sakė Ligita.
Siūlo viską susiplanuoti
Savo patirtį jaunimui iš vaikų globos namų per susitikimą Seime pasakojusi jauna moteris sakė, kad prieš paliekant globos namus svarbu suplanuoti savo artimiausią ateitį, ypač turint vaiką.
„Turi apmąstyti, su kuo ją paliksi, nes ji gali susirgti, tokiu atveju į darželį neis. Pas mane ji į darželį per mėnesį tris dienas per mėnesį eina, nes visą laiką serga. Jei tik tris kartus per mėnesį nueisi į darbą galėsi nueiti, tai išmes iš jo, nes kam toks darbuotojas reikalingas“, - svarstė Ligita.
Jaunai moteriai padeda jos močiutė, kuri prižiūri proanūkę ligos atveju, paima iš darželio, kol mama dirba.
„Mes keliamės anksti, penktą valandą ryto turime keltis, kad aš ją suruoščiau, nuvedu pas močiutę, ir aš jau pusę septynių turiu būti darbe“, - sakė parduotuvėje dirbanti Ligita.
Jaunos moters planuose – ketinimai tęsti mokslus. Ji nori neakivaizdiniu būdu baigti vidurinę mokyklą.
Ji nesureikšmina apkalbų, dėl to, kad tokia jauna pastojo. „Man vienodai, kas ką nori, tas tą kalba. Aš gyvenu sau, ir auginu vaiką. Mūsų tokių mamų yra daug. Ne visos suprantame, kam mums reikia vaiko. Yra daug mamų, kurios išeina iš globos namų be vaikų“, - sakė Ligitai.
Jai pačiai tokios minties nekilo. „Nuo to laiko, kai gimė dukra, mes visur kartu. Nebūna taip, kad ji pas močiutę, o aš pas – drauges, mes visur kartu. Aš iš darbo grįžtu, einame kartu į parduotuvę. Nuo pat gimimo taip buvo, taip ir liko. Mes visur ėjome kartu - ir į mokyklą, ir į pirmą darbą“, - sakė Ligita.