Pasak keturiasdešimtmečio, pirmoji jo žmona nusprendė gyventi užsienyje. „Ten sukūrė naują šeimą. Sunkiai, bet sutarėme, kaip rūpinsimės dukromis. Aš pats po kurio laiko supratau, kad nenoriu likusio gyvenimo praleisti vienas“, - pasakojo vilnietis.

Sutikęs ir įsimylėjęs dabartinę savo žmoną pasipiršo. Abu yra tikintys, bet žiedais pasikeitė tik metrikacijos skyriuje, nes bažnyčioje išsiskyrusieji antrą kartą netuokiami.

Tarėsi su kunigu

„Prieš tai buvau nuėjęs pasikalbėti su kunigu. Klausiau, ką man daryti, negi dabar visą gyvenimą gyventi vienam? Atsakė, kad jei myliu moterį, geriau ją vesti, negu nei šiaip, nei taip. Tačiau negalėsiu eiti Komunijos. Ir kad po išpažinties man nebus suteiktas išrišimas“, - pasakojo vilnietis.

Pasak DELFI pašnekovo, neteisinga, kad „išsiskyrusieji laikomi blogesniais už žmogžudžius ir kitus baisius nusikaltimus padariusius žmones, kuriems po išpažinties leidžiama priimti Komuniją, o antrą kartą susituokusiems – ne“.

„Dabar jau apsipratau, tik mano žmona išgyvena. Jai tai pirma santuoka. Vien todėl, kad buvau kartą vedęs, negalime tuoktis bažnyčioje“, - sakė vyras.

Nesijaučia gyvenantis nuodėmėje

Širdyje jis nesijaučia gyvenantis nuodėmėje: „myliu savo žmoną, esu jai ištikimas, rūpinuosi šeima, ant buvusiosios taip pat nebelaikau pykčio “.

Vardo nenorėjusiam viešinti pašnekovui kliūva Bažnyčios požiūris į tokius žmones, kaip jis.

„Neva, skirtis galima, o kitos šeimos kurti nebe. Tačiau būkim atviri, kiek galinčių gyventi vienatvėje? Ar tai nėra prieš žmogaus prigimtį?“, - klausė vilnietis.

Nebeina išpažinties

Sukūręs antrą šeimą jis liovėsi eiti išpažintis, nes „vis viena gyvenimas antroje šeimoje laikomas nuodėme ir muškis į krūtinę nesimušęs, nieko nepadarysi“. Jis nesutinka, kad antra jo santuoka – nuodėmė, todėl negali dėl to gailėtis ir žadėti „nebenusidėt“.

Paklaustas, kodėl nesikreipia į bažnytinį tribunolą ir neprašo, kad pirmoji santuoka būtų paskelbta negaliojančia, kaip tokiais atvejais patariama, vyras sakė negalintis to padaryti dėl pirmoje santuokoje su žmona užgyventų vaikų.

„Tai reikštų, kad dešimt metų, praleistų su dukromis, buvo netikri. Kad nebuvo pasiaukojimo, pastangų gražiai jas auklėti, kad net šeimos nebuvo. Aš pats nepasirinkau skirtis, tačiau pripažįstu, kad visada kalti abu: gal per daug dirbau, emociškai jas apleidau. Gal ir ne šiaip žmonos gyvenime atsirado kitas žmogus", - sakė keturiasdešimtmetis.

Kun. R. Zdanys: Bažnyčia vertina civilinę santuoką

Romualdas Zdanys
Panevėžio vyskupijos tribunolo oficiolo, bažnytinės teisės dr. kunigo Romualdo Zdanio klausėme, ar gali Santuokos sakramentą gauti moteris, jei pati niekada nebuvo susituokusi, tačiau jos vyras - išsiskyręs, jo santuoka buvo palaiminta bažnyčioje ir jis neketina kreiptis į bažnytinį tribunolą dėl jos paskelbimo negaliojančia.

„Aišku, tokia santuoka negalima. Bažnytinė santuoka įmanoma tuomet, kai abu yra laisvi, neturi jokių kliūčių. Jeigu nors vienam ši sutuoktinių yra kliūtis susituokti Bažnyčioje, tai visą jų santuoką daro negaliojančia", - sakė bažnytinės teisės specialistas.

Dispensos nuo santuokinio ryšio kliūties nėra. Jos nelieka tik tuomet, kai bažnyčios tribunolas santuoką paskelbia negaliojančia.

Skyrybas išgyvenę ir pakartotinai susituokę žmonės laikomi gyvenantys nuodėmėje. Ar Bažnyčia pripažįsta civilinę santuoką kaip didesnį gėrį, negu gyvenimą civiliškai nesusituokus?

„Taip. Šią nuostatą įtvirtino popiežius Jonas Paulius II, kalbėdamas apie iširusias santuokas ir tuos žmones, kurie gyvena su kitais partneriais. Dokumente išskiriama, jog civilinę santuoką sudarę žmonės yra gerbtinesni už tuos, kurie gyvena be jokių tarpusavio įsipareigojimų ir prievolių kaip sugyventiniai", - sakė kun. R. Zdanys.

Pasak pašnekovo, bažnytinės santuokos tokie asmenys nebegali sudaryti, nes kartą buvo susituokę, tačiau civilinis jų tarpusavio įsipareigojimas vienas kitam ir visuomenei Bažnyčios vertinamas.