Nuo konservatoriaus J. Razmos kliuvo ir žinomam blogeriui Skirmantui Malinauskui, „pagal kurio parašymus komisijos pirmininkas rašinėja įvairius raštus institucijoms, į nieką nesigilindamas“.
Pats A. Stončaitis tokį konservatoriaus elgesį pavadino beprecedenčiu, ir teigia, kad „per visą parlamentarizmo istoriją gal tai pirmas atvejis, kada tokiu grubiu būdu bandoma užčiaupti Seimo opozicijai burnas“.
Parlamentarų ginčas vyko išjungus tiesioginę komisijos posėdžio transliaciją, dėl ko posėdyje dalyvavusi Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė taip pat pagrasino kreiptis į etikos sargus.
Pasigedo komisijos įgaliojimų
J. Razmos pasipiktinimą sukėlė tai, kad A. Stončaitis išsiuntė prašymus Generalinei prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, prašydamas įvertinti viešumoje pasirodžiusį blogerio Skirmanto Malinausko tyrimą dėl Vidaus reikalų ministerijos ketinimų atsisakyti ministerijai priklausančio pareigūnų reabilitacijos centro „Pušynas“ Palangoje.
A. Stončaitis taip pat kreipėsi į Seimo kanceliariją, prašydamas Antikorupcijos komisijai pateikti informaciją apie tai, ar dabar jau buvusi įtakinga Palangos konservatorė Veronika Skeberdytė bandė įsidarbinti vidaus reikalų ministrės ir Seimo narės Agnės Bilotaitės patarėja Seime.
Buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ir žurnalistas, o dabar – populiariausias Lietuvos youtuberis S. Malinauskas prieš kurį laiką savo tyrime pasidalino įtarimais, kad toks VRM, kuriai vadovauja konservatorių ministrė Agnė Bilotaitė sprendimas, gali būti susijęs su tuo, jog minėtoje reabilitacijos centro teritorijoje žemę atgauti nori įtakingos Palangos konservatorės Veronikos Skeberdytės artimieji.
Taip pat S. Malinauskas paviešino ir tai, kad V. Skeberdytė esą ketino darbintis Seimo kanceliarijoje Seimo narės A. Bilotaitės patarėja.
Antikorupcijos komisijai pirmininkaujančio Seimo opozicijos atstovo A. Stončaičio prašymai, kaip komisijos posėdyje trečiadienį sakė J. Razma, buvo „surašyti ant Antikorupcijos komisijos blanko, pasirašyti komisijos pirmininko Stončaičio, kas institucijoms neabejotinai sudarė įspūdį, jog kreipiasi komisija“, tačiau esą kreiptis komisijos vardu A. Stončaitis negalėjo, nes nebuvo gavęs komisijos narių įgaliojimo.
J. Razma posėdžio metu pareikalavo A. Stončaitį nušalinti nuo posėdžio pirmininko pareigų, pastarasis taip ir padarė, toliau perleisdamas posėdį vesti konservatoriui Bronislovui Mateliui.
„Kalbam apie raštus, susijusius su Palangos „Pušyno“ tema. Tai aš iškart pasakau, kad aš pats labai rūpinuosi, kad ta įstaiga, kaip įstaiga, išliktų, ir pritariau, kad ir Audito komitete mes objektyviai pasiaiškintume situaciją, ir su Palangos meru bendrauju, ir su sveikatos apsaugos ministru bendrauju, ragindamas, kad jis rastų galimybę perimti tas įstaigas, kad nekiltų abejonių, kad aš čia kažkaip vidaus reikalų ministerijos poziciją bandau atstovaut. Tikrai ne! Bet štai mes turbūt prisimenam, kad prieš kurį laiką buvo padaryta mūsų komisijos narių apklausa, ar verta pradėti parlamentinį tyrimą ta tema“, – posėdyje sakė J. Razma.
Delfi primena, kad tokia apklausa iš tiesų buvo svarstoma ankstesniuose Antikorupcijos posėdžiuose, tačiau tuomet konservatorių ir kitų komisijoje esančių parlamentinės daugumos narių balsais tyrimo dėl A. Bilotaitės ir „Pušyno“ nutarta komisijoje nepradėti.
Stončaitis: kreipiausi ne dėl tyrimo, o dėl įvertinimo
Tačiau, kaip aiškėja, po tokio sprendimo A. Stončaitis surašė kreipimusis į STT, Generalinę prokuratūrą, VTEK ir Seimo kanceliariją, prašydamas įvertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią blogerio informaciją dėl A. Bilotaitės ir jos bendrapartietės galimo interesų konflikto ir užmačių užvaldyti „Pušyno“ teritorjoje esančtį žemės sklypą.
„Šimtą metų ir šimtus kartų paklausimai būdavo rašomi tiek mūsų komisijoje, tiek kitose, o ir komitetuose, taip, kaip tą padariau aš – ant firminio komisijos blanko, su mano, kaip pirmininko, parašu ir pavarde. Lygiai taip buvome darė užklausas pagal viešumoje ir žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie statybų įvairiausius leidimus įtartinus, ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų. Niekam, net tam pačiam Jurgiui, niekada tas nekliuvo. Bet dabar, kai paklausimai palietė vieną įtakingą konservatorę, staiga pradedamas puolimas, aš kitaip to neįvardinsiu, – ir prieš mane, ir prieš žurnalistus, kad šie kažkur kažką ištyrė ir išviešino. Tai vertinu vienareikšmiai – kaip norą mane nutildyti. Bet nutildyti manęs nepavyks, galų gale, tai kam ta komisija, jei pirmininkas net rašto negali niekam išsiųsti? Aš gi kreipiausi ne dėl tyrimo kokio pradėjimo, o prašydamas įvertinti pasirodžiusią informaciją. Ar kaip komisijos pirmininkas turėčiau užmerkti akis?“ – po posėdžio Delfi sakė pats A. Stončaitis.
Jis pridūrė, kad tai nebuvo jo asmeninė iniciatyva – aiškintis ir netgi tirti komisijoje A. Bilotaitės ir „Pušyno“ temą ragino ir komisijos nariai socialdemokratas Julius Sabatauskas bei Regionų frakcijai atstovaujanti Agnė Širinskienė.
Bandė sumenkinti S. Malinausko tyrimą
A. Stončaitis sako nesureikšminantis J. Razmos kreipimosi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją.
„Jeigu mano, kad reikia tirti, ar kad reikia išaiškinimo – ant kokio blanko ir kada Seimo narys ar komisijos pirmininkas turi ar neturi teisę rašyti paklausimą, tai tegu kreipiasi. Ištirs, išaiškins, ir bus viskas visiems aišku. Tik lai nemano, kad čia kas išsigąs ir nustos domėtis, nes jei dėl manęs, tai aš nenustosiu, aš galiu paklausimus pasirašyti ir ant Seimo nario blanko, nematau čia problemos“, – sakė Delfi A. Stončaitis.
Tuo tarpu Antikorupcijos komisijos narys J. Razma piktinosi ne tik tuo, kad A. Stončaitis rašė tariamai be komisijos įgaliojimų ant komisijos blanko raštus, bet ir tuo, kokiu pagrindu, pasak konservatoriaus, tie raštai iš viso gimė, bei pačių raštų turiniu.
„Dėl raštų kokybės, tai aš norėčiau pastabų tokiais atvejais, kad nereikėtų tokiais atvejais apsunkinti Seimo kanceliarijos, kad ji ieškotų bet kokių raštų tos Skeberdytės, o galbūt reikėtų formuluoti, ar nėra Personalo skyriuj raštų dėl jos bandymo įdarbinti ar įdarbinimo, tai mažiau bent apkrautumėm Seimo kanceliariją. Kai komisijos pirmininkas parašo raštus, ruošdamas kokį nors klausimą posėdžiui, prašydamas informacijos, aš manau, kad viskas čia yra tvarkoj. Bet aš nenoriu čia, kaip sakant, savo nuomonės čia kažkaip sureikšminti, aš manau, kad yra Seimo etikos ir procedūrų komisija, kuri gali apibrėžti, kaip sakant, komisijos pirmininko ir visos komisijos kompetencijų ribas – kokiais atvejais kokius raštus galima pasirašyti, ir atsakyti į kausimą, ar šiuo atveju, rašydamas raštus VTEK, Generalinei prokuratūrai ir STT dėl Agnės Bilotaitės žiniasklaidoje apibūdintų galimų veiksmų, ar neviršijo kompetencijos. Ir antras punktas, ką aš siūlyčiau, įpareigoti komisijos pirmininką toms institucijoms išsiųsti raštus, paaiškinant, kad tie minėti Antikorupcijos komisijos raštai yra jo vienasmeniški raštai, iš esmės kaip Seimo nario, nesant jokio Antikorupcijos komisijos sprendimo tuo klausimu. Ir, aišku, dėl pačių tų raštų kokybės, Generalinei prokuratūrai ir STT, nu vis dėlto, norėtųsi, kad tokie raštai neitų vien remiantis žiniasklaidos, kaip sakant, informacija. Jeigu jau minima apie kažkokius VRM sprendimus, tai man atrodo, kad solidu būtų gauti patį sprendimą, jeigu jis toks apskritai egzistuoja, ir kreiptis jau solidžiau, nei taip formaliai, kad vien tik žiniasklaida parašė, pagal kažkieno žodžius“, – uždaroje posėdžio dalyje Antikorupcijos komisijoje trečiadienį dėstė J. Razma.
