Tuo metu generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera įžvelgia požymių, kad prie paleidimo galėjo būti prisidėję politikai, skelbia Lietuvos radijas.
„Sunku pasakyti, bet yra požymių, kad galimai ne be politikų pagalbos tokie sprendimai buvo priimti. Generalinės prokuratūros manymu, informacijos iš Austrijos perdavimo tempai, laikas rodo, kad Austrija ketino kuo skubiau atsikratyti juos užgriuvusių problemų dėl M. Golovatovo sulaikymo", - šeštadienio spaudos konferencijoje sakė A. Nevera.
Jo teiginius patvirtina ir Rusijos naujienų portalas gazeta.ru. Jo duomenimis, išlaisvinant sulaikytąjį dalyvavo Rusijos užsienio reikalų ministerija ir Generalinė prokuratūra.
„Generalinė prokuratūra Austrijos kompetentingų institucijų veiksmus dėl Europos arešto orderio išduoto M. Golovatovo vykdymo vertina kaip grubų ES teisės aktų pažeidimą. Generalinė prokuratūra apie atitinkamą pažeidimą informavo Lietuvos užsienio reikalų ministeriją ir paprašė nustatyta tvarka informuoti Austrijos kompetentingus pareigūnus. Informaciją apie ES teisės aktų pažeidimą artimiausiu metu bus perduota ir ES teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucijai Eurojustui bei Austrijos teisingumo ministerijai“, - rašoma Lietuvos generalinės prokuratūros pranešime.
Lietuvos prokurorai tvirtina, kad „Generalinė prokuratūra per įmanomai trumpiausią laiką, penktadienį, Austrijos kompetentingai institucijai perdavė prašomą ir papildomą informaciją: Europos arešto orderio vertimą į vokiečių kalbą, informaciją anglų kalba apie M. Golovatovo inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir patvirtinimą, kad pateiks visą reikiamą informaciją, kuri būtina sprendžiant M. Golovatovo perdavimo klausimą Lietuvai“.
„Austrijos kompetentinga institucija taip pat buvo informuota ir apie tai, kad per įmanomai trumpiausią laiką gaus oficialaus pranešimo apie įtarimą tekstą vokiečių kalba, nors tokios informacijos iš Lietuvos šiuo metu nebuvo prašoma“, - rašoma pranešime.
Lietuvos prokurorai atkreipia dėmesį, kad iki šiol Lietuvos generalinėje prokuratūroje joks oficialus pranešimas apie prašymą dėl papildomos informacijos iš Austrijos teisingumo ministerijos negautas.
Tačiau Austrijos policijos nacionalinis Šengeno padalinys pateikė informaciją, jog laikinas sulaikymas M. Golovatovui nebuvo pratęstas siekiant jį perduoti Lietuvai dėl duomenų stokos.
„Tai reiškia, kad įtariamasis buvo sulaikytas mažiau nei parą, nors pagal Austrijos įstatymus laikino sulaikymo terminas yra 48 valandos, o asmeniui išduotas Europos arešto orderis yra pagrindas spręsti klausimą dėl suėmimo atitinkamam asmeniui taikymo“, - rašoma pranešime.
Sausio 13-osios bylos įtariamasis M.Golovatovas grįžo į Maskvą
Sausio 13-ąją televizijos bokštą šturmavusios KGB „Alfa“ grupės vadas Michailas Golovatovas Lietuvai nebus išduotas, skelbia Rusijos žiniasklaida. Austrijos teismas atmetė Lietuvos prašymą, o įtariamasis jau Maskvoje.
Kaip skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti“, Austrijos teismas penktadienį atmetė Lietuvos prašymą išduoti M. Golovatovą. Sausio 13-osios bylos įtariamas sulaikytas išbuvo tik vieną dieną.
Su Sausio 13-sosios žudynių byla siejamas M. Golovatovas tvirtina apgailestaujantis, kad esą Lietuva persekioja tuos, kurie su tais įvykiais neturi nieko bendro.
Vykdoma įtariamųjų tarptautinė paieška Europos Sąjungos erdvėje
Ikiteisminis tyrimas pagal tuomet galiojusio Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl kenkimo, viešo raginimo pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, antivalstybinių organizacijų kūrimo ir dalyvavimo jų veikloje, tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis pradėtas po tragiškų Lietuvai 1991 metų sausio 13 dienos įvykių.
1996 metų birželį baudžiamoji byla su 48 kaltinamais asmenimis perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, tačiau tų pačių metų spalį teismas atskyrė ir grąžino ikiteisminį tyrimą prokuratūrai 42 asmenų atžvilgiu, kadangi jie buvo pasislėpę.
1999 metų rugpjūčio 23 dieną šeši kaltinamieji Sausio 13-osios byloje išgirdo nuosprendžius.
Generalinės prokuratūros duomenimis, per visą bylos tyrimo laikotarpį buvo išsiųsti 94 teisinės pagalbos prašymai į Baltarusiją, Rusiją ir Vokietiją, tačiau gauti tik neigiami atsakymai.
Pernai Baltarusijos pareigūnai apklausė vieną iš įtariamųjų Vladimirą Uschopčiką, nors šis ir atsisakė priimti jam atsiųstą pranešimą apie įtarimą, padarius nusikaltimus Lietuvoje.
Seimui pakeitus Baudžiamojo kodekso normas 23 įtariamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos į nusikaltimą žmoniškumui ir karo nusikaltimą. Už šį nusikaltimą netaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, o didžiausia numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Šiuo metu vykdoma įtariamųjų tarptautinė paieška Europos Sąjungos erdvėje, jiems išduoti Europos arešto orderiai.
Sausio 13-osios byloje 21 įtariamasis yra Rusijos, du - Baltarusijos piliečiai. Keturi įtariamieji mirė. Penkiolikos įtariamųjų atžvilgiu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.
1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių.