„Demokratija yra ginčo ir tam tikros konkurencijos įprasminimas. Turi būti ir ginčas, ir kritika, ir analizė. Ginčai yra natūrali dalis. Ko labiau stinga? Galbūt ginčytis galima dėl to, kaip yra įgyvendinami vieni ar kiti veiksmai, bet būtų gerai, kad vidaus politikoje mes turėtume aiškius ilgalaikius tikslus. Man atrodo, kad kartais to stinga, todėl yra daug kasdienybės blaškymosi“, – laidoje DELFI 11 kalbėjo europarlamentaras A. Kubilius.
Iš Vyriausybės didelių darbų nesitiki
„Pragyvens tuos metus be jokių darbų, rezultatų, nors iš tikrųjų, tame tarpe ir tarptautinės politikos, užsienio politikos, reikaluose yra labai daug svarbių dalykų, yra labai svarbus laikotarpis, – kalbėjo A. Kubilius. – Yra nauja Europos komisija, naujas finansavimo periodas, galimi pokyčiai Vokietijos politiniame žemėlapyje.“
A. Kubilius pabrėžė, kad Vyriausybės tolesnį darbą atspindi ir įgaliojimų jai grąžinimo metu, jo nuomone, pražiūrėta detalė. „Darbų, kuriuos reikia dirbti Vyriausybei, yra labai didelių, bet mes turėsime tokią Vyriausybę, kuri net tokių liapsusų neištaiso savo programoje“, – kalbėjo konservatorius.
Jo minima žiopla klaida – Vyriausybės programoje palikta koalicija. Seimui pritarus atnaujintai Vyriausybei buvo nuspręsta iš naujo netvirtinti programos. Valdantieji teigia, kad programa nepakito, todėl buvo pasirinkta jos netvirtinti. A. Kubilius pastebėjo, kad dar 2016-aisiais patvirtintoje Vyriausybės programoje, kuri liko galioti ir po atnaujintos Vyriausybės patvirtinimo, buvo įrašyta dviejų partijų koalicija – „valstiečių“ ir socialdemokratų, nors šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro keturios partijos: „valstiečiai“, socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir lenkų rinkimų akcija.
Apie artimiausius darbus laidoje DELFI 11 kalbėjo ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Jo teigimu, būtina Vokietiją „pasukti į save bent centimetru“. „Jeigu bandysime plaukti pasroviui, mus nuneš vėjas į visai kitą pusę“, – teigė konservatorius Ž. Pavilionis.
Ragina kreiptis į Konstitucinį Teismą
A. Kubilius teigia, kad dėl pastarųjų įvykių Seime – proceso, kurio metu Vyriausybei buvo sugrąžinti įgaliojimai – reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Aš tikrai raginčiau kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad būtų išsiaiškinta, ar nebuvo pažeistos procedūros. Su protokoliniais nutarimais tvirtinti Vyriausybės įgaliojimus nesudarant galimybių dar kartą svarstyti visą programą. Man atrodo, čia tikrai yra daug tikimybių, kad buvo nusižengta konstitucinėms taisyklėms“, – teigė A. Kubilius.
Jo teigimu, į šį klausimą svarbu atsakyti dabar. „Kas žino, kad gali atsitikti po metų, dešimties ar dvidešimties metų kai Lietuva dėl kokių nors išorinių krizių ar vidinių krizių gali patekti į sunkią padėti ir gali tekti tada svarstyti kokios nors Vyriausybės persvarstymą. Jeigu jau leidžiam sau pagundą nelabai tiksliai įgyvendinti Konstitucijos nuostatas, tai krizės atveju tai gali tapti labai pavojingu beprecedenčiu atveju“, – kalbėjo A. Kubilius.
Ateinančių rinkimų prognozės
Politologų teigimu, ateinantys Seimo rinkimai bus sunkiausi būtent konservatoriams, tačiau A. Kubilius į tokią prognozę žvelgia pozityviai. „Todėl, kad mūsų laukia pats sunkiausias uždavinys – laimėti kitų metų rinkimus ir suformuoti Vyriausybę. Kiti tik dalyvaus rinkimuose“, – tvirtino A. Kubilius.
Jis pasidalijo ir prognozėmis „valstiečiams“ ir socialdemokratams. „Jos yra viena kitą „suvalgančios“. Jeigu taip galima liaudiškai tarti. Tai yra tie patys rinkėjai. Tiek tie, kurie balsuoja už „valstiečius“, tiek tie, kurie balsuoja už socialdemokratus. Su labai nedideliu skirtumu“, – tvirtino A. Kubilius.
Tiesa, neprognozavo, kas būtų, jei „valstiečiai“ skiltų. „Spėlioti, kas čia bus, yra ne mūsų uždavinys, – teigė konservatorius. – Partijų fragmentacija yra toks reiškinys, kuris eina per visą vakarų demokratiją. Galima galvoti, ar tai kažkoks laikinas reiškinys, ar tai yra vis labiau ryškėjantys postindustrinės visuomenės bruožai, kuriuos tenka priimti kaip duotybę. Nesiimu apie tai daug kalbėti, daug spėlioti. Mokslininkai galėtų tai nagrinėti.“
Vis dėlto, A. Kubiliaus teigimu, visko gali būti, todėl nepaisant to, ar kuri nors partija skils, ar keisis reitingai, svarbiausia valstybei turėti aiškius tikslus ir dėl jų susitarti.
„Konservatorių partijoje, manau, yra labiausiai patyrę žmonės, profesionalai. Tai turbūt vienintelė partija, kuri vienintelė populizmo audras atlaikė“, – savo atstovaujamai konservatorių partijai pagyrų negailėjo ir Ž. Pavilionis.
Konservatoriai teigė, kad jų partija kitų metų rinkimams pradėjo ruoštis vos praėjus buvusiems rinkimams 2016-aisiais. Ž. Pavilionis komplimentus žėrė Ingridai Šimonytei: „Tikiu, kad su ja tą viltį galime atkurti“.
Ar I. Šimonytė bus pagrindinis rinkimų ginklas, o gal juo gali tapti Rokas Masiulis? „Galime daug ką pamatyti. Esame atvira partija, – teigė A. Kubilius. – Daug diskutuojame ne tik apie tai, kokie žmonės gali ateiti, bet ir apie tai, kokius darbus reikia padaryti.“
Vis dėlto, ar yra tikimybės kitų metų rinkimuose R. Masiulį pamatyti tarp konservatorių ? „Jei jis tik apsispręs, sveikinsime su didžiuliu džiaugsmu, – teigė A. Kubilius. – Bet turbūt ne apie tai reikia kalbėti. Lietuvoje yra daug talentingų ir patyrusių žmonių. Kartais gaila, kad į darbą valstybės frontuose daug kas taip žiūri, kad tai nėra pats mėgstamiausias darbas, bet aš tikiu, kad ir čia atsiras permainų.“
Laidoje DELFI 11 dalyvavę konservatoriai Andrius Kubilius ir Žygimantas Pavilionis pristatė ir prezidento Valdo Adamkaus vardo konferencijos programą ir tikslus, aktualiausias problemas ir kokių pasaulinio lygio politikos žvaigždžių sulauksime rugpjūčio 22-23 dienomis Vilniuje.
Pirmąją dieną užsienio politikos ekspertai atvyks į Prezidentūrą, kurioje daugiausia koncentruosis į Europos Sąjungos ir NATO plėtrą į Rytus bei siekius įtvirtinti Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos narystę šiose organizacijose.
Antrąją dieną konferencija bus tęsiama Vilniaus Universitete, kur bus diskutuojama Rusijos agresijos stabdymo tema, taip pat aptariami energetinio saugumo klausimai bei galimybės sukurti koaliciją prieš Astravo atominę elektrinę.