Europarlamentarų balsavimas numatytas spalio 18 dieną vyksiančioje plenarinėje EP sesijoje. Tačiau Briuselio koridoriuose sklando kalbos, kad konservatorės likimas dar neaiškus – EP gali ir nepritarti politikės kandidatūrai.
Klausimas, ar L. L. Andrikienės kandidatūrą nepakibs ant plauko, kilo ir po EP Biudžeto kontrolės komiteto balsavimo praėjusią savaitę. Komiteto nariai pritarė parlamentarės kandidatūrai, bet tik nedidele balsų persvara – už L. L. Andrikienės kandidatūrą balsavo 12 komiteto narių, 7 nepritarė, o 2 susilaikė.
Tai, kad dėl konservatorės tinkamumo eiti auditorės pareigas abejoja ir kai kurie komiteto, ir apskritai dalis EP narių, tvirtino ir europarlamentaras Juozas Olekas. Anot jo, vienintelis rimtas priekaištas – patirties audito institucijoje stoka.
„Gana aukštai profesionalią kartelę yra užkėlęs dabartinis mūsų Audito Rūmų narys (Rimantas Šadžius – ELTA). Jis ir lankosi dažnai parlamente, ir bendrauja. Ir kai buvo svarstymas komitete – (europarlamentarams – ELTA) labai norisi to profesionalumo, patirties toje srityje. Jau kalbėjau su keliais komiteto nariais, kurie labiau palaiko, kiti – labiau kritiški yra dėl to, kad auditoriškos patirties lyg tai (konservatorei – ELTA) trūksta“, – Eltai pasakojo politikas. Visgi J. Olekas tikino buriantis palaikymą EP, todėl tiki, kad L. L. Andrikienės kandidatūrą EP patvirtins.
„Susitiksiu frakcijos narius, pasišnekinsiu, kad galėtume nepadaryti Lietuvai gėdos“, – sakė socialdemokratas.
Dėl paramos trūkumo kaltina pačius konservatorius
Dėl to, kad dalis EP narių nėra užtikrinti dėl L. L. Andrikienės, yra kalti ir patys valdantieji, sako socialdemokratas. J. Oleko teigimu, delegavę konservatorių kandidatę, valdantieji iš esmės atsitraukė nuo klausimo – planų, kaip palenkti EP tinkama linkme ir užsitikrinti, kad kandidatė bus patvirtinta, pasak politiko, nebuvo.
„Su mumis, Europos Parlamento nariais, niekas rimtai nepašnekėjo, nepasitarė, kaip čia reikėtų pasižiūrėti – kiek pati ponia Andrikienė kontaktuoja, tiek mes čia bandome kažką padaryti. Užvakar buvo (atvykusi – ELTA) Seimo pirmininkė, bet diskusijų šiuo klausimu nebuvo. Paskui paraštėse su kai kuo pasišnekėjom, bet ne taip, kad už savo kandidatą valstybė narė pastovėtų“, – svarstė J. Olekas.
Jis pabrėžė, kad EP procedūros nėra paprastos, todėl tik nominuoti šalies atstovą neužtenka – politikas prisiminė, jog parlamentas yra nepatvirtinęs ir kandidatų į teismus, Europos Komisiją.
„Tam tikra arogancija iš valdančiųjų ir (pozicija – ELTA), kad mes čia viską nusprendėme ir padarėme, todėl taip ir bus – Europos Parlamente tas ne visada tinka“, – aiškino jis.
EP nepritarus L. L. Andrikienė žada atsiimti kandidatūrą
Kaip rašoma Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, Audito Rūmų nariai skiriami šešerių metų kadencijai. Galutinį sprendimą dėl nominantų priima ES Taryba, pasikonsultavusi su EP, tad po balsavimo Strasbūre kitą savaitę klausimas persikels į Ministrų tarybą, kuri atsižvelgti į EP nuomonę neprivalo. Kitaip tariant, Taryba galėtų dėl L. L. Andrikienės nuspręsti kitaip nei EP.
EP paraiškoje parlamentarė pabrėžė, kad „kandidatūra į Europos Audito Rūmų nario postą grindžiama plačiu Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir Prezidento konsensusu“ – jos paskyrimą palaikė 111 Seimo narių, po vieną susilaikė ir pasisakė prieš.
„Tai leidžia man manyti, kad mano kandidatūra yra tinkama“, – atsakymuose rašė politikė.
Visgi URK vadovė patikino – jeigu EP pateiktų neigiamą nuomonę dėl jos paskyrimo, savo kandidatūrą parlamentarė atsiimtų. Pakomentuoti, kodėl ryžtųsi tokiam žingsniui, politikė atsisakė.
Tačiau atsakymuose EP politikė tikina, kad taip pasielgtų „atsižvelgdama į savo 13 metų veiklą Europos Parlamente ir pagarbą institucijai bei buvusiems kolegoms“.
Neigiamas EP sprendimas ir L. L. Andrikienės pasitraukimas reikštų, kad debatas dėl šalies atstovo Europos Audito Rūmuose ir vėl sugrįžtų į Lietuvą.
Į šią Europos instituciją konservatorė buvo nominuota po ilgų derybų tarp Vyriausybės ir Prezidentūros – kaip numato Lietuvos įstatymai, kandidatus į Audito Rūmus siūlo Vyriausybė, pritarus prezidentui. Viešojoje erdvėje kalbėta apie Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūras.
