URK pirmininkė viliasi, kad dokumentas sulauks visų partijų pritarimo, nes, kaip aiškina L. Andrikienė, rengiant susitarimą buvo atsižvelgta į visų partijų pasiūlymus.
„Visos partijos turėjo laiko, buvome sutarę, kad iki gegužės 20 d. apsvarstome savo formatuose sutartą darbo grupėje susitarimo variantą ir informuojame, kokia yra situacija. Jei partijos pritaria susitarimo projektui, tai galime jį pasirašyti, jei nepritaria – galvojame, ką toliau daryti“, – ketvirtadienį Eltai teigė L. Andrikienė.
URK pirmininkė akcentuoja, kad užsienio politikos gaires iki 2030 metų apibrėžiančiame dokumente yra numatyti Lietuvos tikslai, grėsmės, įvardijami sąjungininkai bei pagrindiniai Lietuvos užsienio politikos darbai. L. Andrikienės teigimu, atsižvelgiant į politinių partijų darbo konstruktyvumą rengiant dokumentą, tikėtina, kad susitarimas sulauks pritarimo.
„Matydama ir žinodama, koks padarytas darbas, aš manau, kad dauguma partijų pritars susitarimui. Būtų logiška ir natūralu, o tuomet žiūrėsime, kas mūsų laukia“, – pridūrė ji.
L. Andrikienė: susitarimo kontekstas yra kur kas platesnis nei Kinijos ir Lietuvos santykiai
Nors Lietuvos politikai apie būtinybę atnaujinti susitarimą dėl užsienio politikos prakalbo po to, kai Rusija vasario 24 d. užpuolė Ukrainą, opozicija teigė esą susitarimas yra reikalingas taip pat apibrėžti Lietuvos ir Kinijos santykius. Vis dėlto surasti bendrus vardiklius dėl Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu po to, kai valdančiųjų sprendimu buvo atidaryta Taivaniečių atsavybė, su opozicija nėra taip paprasta.
Kita vertus, L. Andrikienė pažymi, kad dokumento aprėptis yra kur kas platesnė nei Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu.
„Kai kas bando susiaurinti susitarimo būtinumą, aš kalbu apie opozicines partijas, frakcijas, neva susitarimo reikėjo dėl mūsų santykių su Kinija. Aš visiškai negaliu su tuo sutikti, nes kontekstas yra daug platesnis ir noriu dar kartą visiems priminti, kad, kai planavome darbus pavasario sesijai, prezidentas Nausėda irgi kalbėjo apie mūsų naują realybę, turėdamas galvoje Rusijos karą prieš Ukrainą. Ir kad šioje naujoje realybėje būtų gerai pasiekti politinių partijų susitarimą dėl užsienio politikos ir dėl saugumo ir gynybos politikos. Tai tas darbas ir yra daromas“, – pažymėjo URK pirmininkė.
URK pirmininkė taip pat akcentuoja, kad susitarimas numatytas iki 2030 metų, todėl jame įtraukta galimybė susitarimą pagal poreikį keisti.
„Tai nėra Vyriausybės programa. Vyriausybė atėjo dirbti ketverius metus, padaro programą, o čia yra partijų susitarimas, prioritetai ir uždaviniai. Galbūt mums po kelerių metų atrodys, kad susitarimą reikia peržiūrėti ir tokia galimybė tame susitarime yra numatyta, nes tikrai šiandien yra visiškai neįmanoma pasakyti, koks bus pasaulis po penkerių metų, o tuo labiau 2030 metais“, – teigė L. Andrikienė.
