aA
Susisiekimo ministerija tvirtina, kad sprendimas nuimti žaliąsias rodykles buvo priimtas pasiremiant dar 2014-aisiais pristatyta analize, tačiau Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, nepritariantis ministerijos sprendimams, analizę vadina „pseudo tyrimu be jokių duomenų“. O kaip ji atrodo iš tikrųjų?
Eismo spūstis Islandijos prospekte
Eismo spūstis Islandijos prospekte
© Rokas Tenys, Kas vyksta Kaune

Analizė be autoriaus

Analizę „Šviesoforų lentelių su žalia rodykle poveikis eismo dalyvių elgsenai ir saugumui“ dar 2014-ųjų balandį pristatė Kelių ir transporto tyrimo institutas (dabar – Transporto kompetencijų agentūra). Autorius nėra nurodomas.

44 puslapių analizę sudaro įžanga, teorinė dalis, informacija apie tirtas sankryžas bei išvados. Nurodoma ir literatūra, kuria buvo pasiremta: 2013-ųjų Kelių eismo taisyklės, 2009-2013-ųjų Eismo įvykių Lietuvos keliuose ir gatvėse registras, 2012 m. patvirtintos „Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės“, 1995 m. „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ bei vienas vokiškas šaltinis – šviesoforų gairės, sudarytos 2010 metais.

Išvadose rekomenduojama ne nuimti lenteles, o daugiau jų neįrenginėti, nors būtent pasiremiant šia analize jos ir buvo nuimtos.

Išvadose taip pat priduriama, kad geresnio efekto galima pasiekti papildomomis sekcijomis ar šviesoforų reguliavimu: „Koreguojant šviesoforų fazes, ar įrengiant jų papildomas sekcijas, galima pasiekti geresnį rezultatą, nei įrengiant lenteles su žaliomis rodyklėmis“.

Taip pat nurodoma, kad „įrengiant lenteles su žalia rodykle, pagal naująsias Kelių šviesoforų įrengimo taisykles, sankryžose padėtis tūrėtų gerėti“. Kalbama apie 2012 metais priimtas taisykles, iki tol lentelių įrengimas nebuvo reguliuojamas.

Taisyklėse nurodoma: „Lentelę su žalia rodykle galima įrengti tada, kai užtikrinama, kad į dešinę ketinantis sukti vairuotojas gerai mato pėsčiuosius, dviratininkus ir transporto priemones, kurių judėjimo kryptį jis kirs. Matomumas turi būti užtikrintas sustojus prie „Stop“ linijos, kad į dešinę pagal lentelę su žalia rodykle sukančiam vairuotojui dėl nepakankamo matomumo nereikėtų kirsti „Stop“ linijos ir privažiuoti arčiau sankryžos, kur jis turės sustoti ir gali kliudyti pagal žalią signalą skersine kryptimi judančiam eismui“.

Net ir prie analizuotų sankryžų nurodoma, kad nuėmus žalias lenteles reikėtų reguliuoti šviesoforus ar rengti papildomas sekcijas.

Analizėje taip pat nenurodoma, kad būtent žalių rodyklių buvimas sukelia avarines situacijas, nors nurodoma, kiek ir kokių įvykių buvo užfiksuota tiriamuoju laikotarpiu. Nėra aišku, ar įvykiai, kurie yra nurodyti, nutiko važiuojant būtent pasiremiant žalia rodykle.

Analizėje taip pat nėra ir palyginimo, kiek įvykių tiriamuoju laikotarpiu buvo fiksuojama tose sankryžose, kuriose nėra įrengtų žalių rodyklių.

(Čia galite pamatyti visą Kelių ir transporto tyrimo instituto atliktą analizę)

Įvade teigiama, kad žalios rodyklės buvo įrenginėjamos be plano

Įvade aptariama žalios lentelės istorija. „Šis šviesoforais reguliuojamos sankryžos dešiniojo posūkio reguliavimas buvo pirmą kartą panaudotas 1978 m. Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (VDR), – tačiau priduriama, kad netrukus buvo bandyta atšaukti įvestą kelio ženklą. – 1989 m. konstatuota, kad toks eismo reguliavimas kelia grėsmę eismo saugumui. Po ilgų eismo saugumo tyrimų ir didelio VDR visuomenės pasipriešinimo nuo 1994 m. kovo 1 d. vis dėlto nuspręsta leisti įrengti šias lenteles, tačiau tik gerai įvertinus visas aplinkybes sankryžose ir tik ypatingai retais atvejais.“

Teorinėje dalyje taip pat apžvelgiama ir Lietuvos situacija. Nurodoma, kad Lietuvoje lentelės pradėtos įrenginėti ne tik dėl teigiamų lentelės požymių, bet ir dėl pigumo: „Lietuvoje lentelės su žalia rodykle imtos įrenginėti dėl tų pačių, anksčiau minėtų priežasčių (sumažėja sukančiųjų į dešinę laukimo skaičius, padidėja pralaidumas, mažesnis sukančiųjų į dešinė važiuojamosios dalies plotas bei pėsčiųjų saugumas – DELFI), bei dėl itin nebrangių ir lengvų įrengimo galimybių“.

Įdomu tai, kad analizėje teigiama, jog lentelių įrengimas nebuvo ribojamas ir ne visuomet jis buvo reikalingas. „Kol nebuvo patvirtintos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, ši lentelė Lietuvoje buvo įrengiama beveik visose šviesoforais reguliuojamose sankryžose, neanalizuojant unikalių kiekvienos sankryžos sąlygų ir poreikio lentelei įrengti“, – teigiama analizėje.

Aptariamos žalių lentelių rodyklės

Toliau teorinėje dalyje nurodomos pagrindinės lentelės su žalia rodykle problemos: nuo galimų konfliktinių situacijų su kitais eismo dalyviais, iki kliudymo „žaliajai bangai“ (eismui, kai važiuojama užsidegus žaliam šviesoforo signalui).

Nurodoma, kad žalios rodyklės sukelia ir pėsčiųjų eismo apkrovimą, be to, nelieka pėsčiųjų pirmumo teisės.

Žalios rodyklės, kaip teigiama, trukdo ir sukantiems į kairę, ir mažina eismo pralaidumą, be to, taip pat kliudo avarinio režimo eismui. Analizėje nurodoma, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, tam tikruose ruožuose yra numatyti specialūs šviesoforų režimai, skirti avarinėms tarnyboms, valstybiniams kortežams, leidžiantys įjungti žalią signalą pagrindiniam keliui, o visiems šalutiniame kelyje esantiems automobiliams – raudonus signalus, – teigiama analizėje ir nurodoma,kad toks režimas Vilniuje numatytas kelio ruože „Oro uostas – centras“, tačiau šio ruožo šalutiniuose keliuose taip pat pritvirtintos žalios rodyklės, o kadangi jos nėra reguliuojamos šviesoforais, tikėtina, kad reikiamu atveju nepageidaujami automobiliai gali išvažiuoti į kelią.

24 sankryžos Vilniuje ir Kaune bei išvados apie jas

Nors analizės rezultatais pasiremiant rodyklių neliko visoje Lietuvoje, tirtos buvo tik kelios Vilniaus ir Kauno sankryžos. Analizėje nurodomas jų planas, trumpai aptariama situacija, pateikiamos rekomendacijos, ką reiktų daryti nuėmus žalias rodykles, kad eismas nesutriktų bei įvardijama, kiek eismo įvykių buvo užfiksuota per tiriamą laikotarpį.

Tiriamasis laikotarpis - 2009-2013 metai.

Tiesa, nenurodoma, kodėl tyrimui pasirinktos būtent šios miestų sankryžos.

Savanorių pr. – Kovos 11-osios g. – P. Lukšio g. sankryža (Kauno m.)

Kaune esanti Savanorių prospekto – Kovos 11-osios g. – P. Lukšio g. sankryža nurodoma kaip judri, priduriama, kad daug automobilių suka į dešinę pagal esančią žalią rodyklę (jos įrengtos visose keturiose pusėse). Išvadose teigiama: „Tikslinga pašalinti lentelę su žalia rodykle. Pašalinus lentelę reikėtų pakoreguoti šviesoforo fazes ar įrengti papildomas sekcijas“.

Taip pat nurodoma, kad 2009-2013 metais šioje sankryžoje buvo užfiksuota dvylika įvykių. Nė vienas pėsčiasis nežuvo, dvylika sužeistų. Visi įvykiai įvardijami kaip „Užvažiavimas ant pėsčiojo“.

Pramonės pr. – Partizanų g. sankryžoje Kaune tiriamuoju laikotarpiu įvyko penki įvykiai, du iš jų – susidūrimai, kurių metu nukentėjo trys asmenys. Dar tris kartus buvo „užvažiuota ant pėsčiojo“, visų įvykių metu pėstieji buvo sužaloti.

Keturiolika įvykių buvo užfiksuota Kęstučio g. – A. Mickevičiaus g. sankryžoje. Vienas asmuo buvo partrenktas automobilio ir žuvo. 19 asmenų įvairių įvykių metu buvo sužalota.

Vos vienas įvykis tiriamuoju laikotarpiu buvo užfiksuotas Karaliaus Mindaugo pr. – A. Mickevičiaus g. sankryžoje. Automobilių susidūrimo metu vienas asmuo buvo sužalotas.

Tik vienas įvykis buvo užfiksuotas ir Šiaurės pr. – Jonavos g. sankryžoje. Taip pat automobilių susidūrimo metu buvo sužalotas vienas asmuo.

Goštauto g. – Gynėjų g. sankryžoje Vilniuje tiriamuoju metu nenukentėjo nė vienas asmuo. Vienas įvykis buvo užfiksuotas Kalvarijų g. – Juozapavičiaus g. sankryžoje.

Daugiausia, net penkiolika įvykių, buvo užfiksuota Laisvės pr. – T. Narbuto g. sankryžoje. Buvo sužeista 18 žmonių.

Nė vieno įvykio nebuvo užfiksuota ir tirtoje Vytauto g. – A. Mickevičiaus g. sankryžoje.

Vos trys – Eišiškių pl. – Dariaus ir Girėno g. sankryžoje. Vienas iš įvykių – užvažiavimas ant kliūties.

Išvadose raginama ne nuimti lenteles, o daugiau jų neįrenginėti

Išvados pateikiamos penkiolikoje punktų. Įvardijama, kad lentelės buvo įrenginėjamos be plano, išskiriama, kodėl lentelės buvo įrengiamos, taip pat kaip atskiros išvados nurodomos pagrindinės lentelės su žalia rodykle problemos: nuo kelio pėstiesiems užkirtimo, iki trukdymo "žaliajai bangai".

Pabrėžiama ir ekologija: „Dažnais atvejais, įrengtos lentelės su žalia rodykle įtaka eismo pralaidumui ir ekologijai būna neigiama“.

Paskutine išvada rekomenduojama lentelių nebeįrenginėti: Geriausiu atveju, šviesoforų lentelės su žalia rodykle, ateityje Lietuvos gatvėse, tūrėtų būti nebeįrenginėjamo“.

1. Kol nebuvo patvirtintos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, lentelės su žalia rodykle, Lietuvoje buvo įrengiamos beveik visose šviesoforais reguliuojamose sankryžose.

2. Šviesoforų lentelės su žalia rodykle buvo įrengiamos nes:

– sumažėja į dešinę sukančiųjų laukimo laikas;

– padidėja į dešinę sukančiųjų pralaidumas;

– gali būti numatytas mažesnis į dešinę sukantiems vairuotojams skirtas

važiuojamosios dalies plotas;

– sumažėja situacijų, kai pagal leidžiamą signalą kartu juda pėstieji, dviratininkai bei

sukantieji į dešinę.

3. Sankryžose, kuriose įrengta šviesoforų lentelė su žalia rodykle stebimas pėsčiųjų eismo

apkrovimas, pėsčiųjų pirmumo teisės nebuvimas ir pėsčiųjų perėjų blokavimas.

4. Kai lentelė su žalia rodykle įrengiama esant dvejoms dešiniojo posūkio eismo juostoms,

kyla didelis pavojus pėstiesiems ir dviratininkams.

5. Kai įrengiama lentelė su žalia rodykle, sankryžoje dažnais atvejais pasireiškia spaudimas

kitiems eismo dalyviams ir neadekvatūs vairuotojų veiksmai.

6. Sankryžose, kuriose įrengta šviesoforo lentelė su žalia rodykle trukdoma apsaugotam

kairiajam posūkiui.

7. Sankryžose, kuriose įrengta šviesoforų lentelė su žalia rodykle stebimas pagal leidžiamą

signalą judančio eismo blokavimas.

8. Gatvių ruožuose, kurių sankryžose įrengtos šviesoforo lentelės su žalia rodykle,

trukdoma „žaliajai bangai“ ir kliudoma avarinio režimo eismui.

9. Gatvių ruožuose, kurių sankryžose įrengtos šviesoforo lentelės su žalia rodykle stebimi chaotiško eismo pavyzdžiai.

10.Kai eismo reguliavimas vyksta pagal eismo detektorius, sukant į dešinę, degant draudžiamam šviesoforo signalui, detektoriai gali būti klaidinami.

11. Dažnais atvejais, įrengtos lentelės su žalia rodykle įtaka eismo pralaidumui ir ekologijai būna neigiama.

12. Dažnais atvejais šviesoforų lentelės su žalia rodykle, būdavo įrengiamos pažeidžiant Lietuvos standartą LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas.

13. Įrengiant lenteles su žalia rodykle, pagal naująsias Kelių šviesoforų įrengimo taisykles, sankryžose padėtis tūrėtų gerėti.

14. Koreguojant šviesoforų fazes, ar įrengiant jų papildomas sekcijas, galima pasiekti geresnį rezultatą, nei įrengiant lenteles su žaliomis rodyklėmis.

15. Geriausiu atveju, šviesoforų lentelės su žalia rodykle, ateityje Lietuvos gatvėse, tūrėtų būti nebeįrenginėjamos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(60 žmonių įvertino)
4.4333

Top naujienos

Vilnietis sutrikęs: vos tik gavo pinigų už komandiruotę, valdininkai nusprendė išmesti iš socialinio būsto (19)

Sigitas Danilevičius su drauge Virginija Balaišiene jau dešimt metų gyvena socialiniame būste...

Mirtį sėjantis koronavirusas nevaldomai plinta toliau: dar šoktelėjo susirgusiųjų ir mirusiųjų skaičius prognozuoja, kiek žmonių dar nežino, kad gali būti užsikrėtę; atnaujinta 09.16 (203)

Patvirtintų naujo tipo koronaviruso sukeltos pneumonijos atvejų skaičius Kinijoje sekmadienį...

Dėl žaliųjų rodyklių tikra sumaištis: atsiradus naujų reikalavimų jų sugrąžinimas gali užtrukti net 3 mėnesius (39)

Vyriausybei leidus savivaldybėms grąžinti nuo sausio pirmosios panaikintas dešiniojo posūkio...

Dukart savivaldos rinkimus pralaimėję Kauno konservatoriai kovingumo nepraranda: paaiškėjo, kas stos į kovą dėl mero posto (95)

Neseniai Kauno konservatorių, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)...

Darbdavį pribloškė merginos įžūlumas: be jokio įspėjimo pabėgo iš darbo (596)

Pasitaiko, kai užmezgus naują pažintį ar net ir po ilgalaikių santykių kuri nors pusė...

Gydytoja įspėja: net nesuprasite, kad jaučiamas skausmas kankina dėl užkritusių akių vokų (1)

Užkritę akių vokai smarkiai pakenkia išvaizdai – tačiau daug blogiau, jog tai sukelia ir labai...

39 metų aktorė Valda Bičkutė tapo mama: paskutiniai nėštumo mėnesiai nebuvo patys lengviausi (7)

Žinoma Lietuvos televizijos, kino ir teatro aktorė Valda Bičkutė susilaukė pirmagimio. Aktorės...

Žvejams teks pakrapštyti pinigines: Mažeika siūlo branginti žvejo bilietą

Aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika siūlo maždaug euru branginti žvejybos...

Ką apie baltymus turi žinoti sportuojantys: įsišaknijęs vienas mitas

Kitados baltyminius koktelius, kaip ir begalę įvairiausių maisto papildų , vartojo vien tik...

Du garsūs vokiečių istorikai susikirto dėl Putino: Europa turi būti viskam pasiruošusi (376)

Kodėl nemaža dalis vokiečių jaučia simpatijas Putino Rusijai? Ar išties Rusijos gyventojams...