aA
Parlamentinį tyrimą pradėjusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad kol kas niekas negali pasakyti, kokios priežastys lėmė, kad lėktuvas "An-2" patyrė avariją, bet po pirmojo komiteto posėdžio kilo daug klausimų dėl oro erdvės kontrolės.
© DELFI

"Bandėme išsiaiškinti, kokia buvo lėktuvo techninė būklė, kas tikrino tą lėktuvą prieš skrydį, kodėl buvo duotas leidimas tik specialiam skrydžiui ir, aišku, labai daug klausimų yra dėl oro erdvės kontrolės. Pasirodo, atskaitos taškas yra 3 kilometrai, tai virš 3 kilometrų oro erdvė kontroliuojama ir stebima, o žemiau, gali taip atsitikti, kad nėra nei ryšio, nei radaro stebimas lėktuvas, kas ir įvyko šiuo atveju. Klausimų yra daug, kodėl tokie patyrę pilotai vis dėlto nepranešė apie incidentą, kodėl nedavė SOS signalo", - trečiadienį po pirmojo laikinosios tyrimo komisijos posėdžio žurnalistams sakė A. Paulauskas.

Artūras Paulauskas
Artūras Paulauskas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Pasak jo, buvo aiškinamasi, kokias gelbėjimo priemones turėjo pilotai, ar turėjo gelbėjimo švyturį.

"Pasirodo, gelbėjimo švyturio turbūt neturėjo. Kodėl jis nėra privalomas? Ar nereikėtų taisyti norminių aktų, kad švyturio laikymas lėktuve būtų privalomas? Čia dalyvavo daugiau su oro navigacija arba su incidentu ore susiję tyrėjai, atsakingi žmonės, ir nė vienas dar negali pasakyti, kas įvyko, kad lėktuvas nukrito, kokios priežastys, yra visokių versijų, spėlionių (...)", - sakė A. Paulauskas.

Komentuodamas pirmą posėdį jis sakė, kad kol kas anksti būtų daryti kažkokias išvadas, "bet minčių apie tvarką, apie tos tvarkos keitimą turbūt kiekvienam nariui kilo".

Nukritusio „An-2“ pilotų galimybės išsigelbėti buvo minimalios

Vilnius, gegužės 27 d. (BNS). Į Baltiją nukritusio lietuvių lėktuvo „An-2“ pilotų galimybės išsigelbėti buvo minimalios, sako Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys.

„Teorines turėjo, o praktines - minimalias“, - apie pilotų išsigelbėjimo galimybes žurnalistams sakė B.Merkys, trečiadienį savo paaiškinimus pateikęs tyrimą dėl lėktuvo paieškos ir įgulos gelbėjimo atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Pasak eksperto, išsigelbėjimas šiuo konkrečiu atveju sudėtingas dėl lėktuvo „An-2“ konstrukcijos.

„Dėl paties orlaivio ypatybių - važiuoklė neįtraukiama, visuomet yra labai didelė tikimybė, kad versis, o tuomet tikimybė, kad žmonės bus sužeisti. Be to, išėjimas yra komplikuotas, tiesiog to orlaivio konstrukcija tokia, kad greičiausiai galima išeiti atidarius viršutinę kabinos dalį, bet tada neturi plausto. Evakuojantis per duris techniškai problematiška, kaip išsitraukti plaustą. Jei ore būtų, vienintelė išsigelbėjimo galimybė - parašiutas, o tokiems lėktuvam parašiutai neprivalomi“, - kalbėjo B.Merkys.

Jis taip pat pabrėžė, kad lėktuvas buvo labai profesionaliai nutupdytas ir mažai pažeistas.

„Lėktuvas nutupdytas labai kvalifikuotai, jo techniniai pažeidimai minimalūs, įvertinus tai, kad jis turi neįtraukiamą važiuoklę, kad jūra nėra lygus paviršius, taip nutupdyti ne kiekvienas pilotas galėtų“, - sakė B.Merkys.

Komitete į klausimus atsakęs Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas teigė, kad „An-2“ prieš skrydį buvo patikrintas, nustatyta tik saugumui įtakos neturėjusių neesminių trūkumų.

Tyrimą dėl nukritusio lėktuvo ir vykdytos gelbėjimo operacijos atliekančio komiteto posėdyje trečiadienį A.Šumskas sakė, kad Civilinės aviacijos administracijos specialistas lėktuvą patikrino gegužės 5 dieną, o gegužės 12 dieną išduotas specialus vienkartinis leidimas skrydžiui per Baltijos jūrą.

„Lėktuve buvo užfiksuoti kai kurie bendrieji neatitikimai, bet neturintys įtakos keleivių saugai - diržus salone reikėjo pakeisti, užrašus padaryti. Kadangi buvo kai kurie neatitikimai, neesminiai, tačiau juos reikia pašalinti - pakeisti diržus, padaryti užrašus, tuo atveju, kai lėktuvas ne visiškai atitinka reikalavimus, tačiau tinkamas skristi, išduodamas vienkartinis leidimas skristi“, - sakė A.Šumskas.

Jis taip pat užtikrino, kad gedimų nustatyta nebuvo.

A.Šumskas taip pat sakė, jog vienas iš pilotų tikriausiai buvo pasiėmęs individualias avarinės vietos nustatymo priemones, nes šios įrangos pas jį namuose nerasta.

„Kaip aš buvau informuotas „Klaipėdos avialinijų“ vadovybės, kad A.Selmistraitis turėjo individualius avarinės vietos nustatymo švyturius ir jis juos pasiėmė. Jis kai aktyvuojamas, siunčia signalą į palydovus, kurie siunčia atgal į centrą Norvegijoje, kur jau mato, iš kurios vietos siunčiamas signalas, ir tas centras informuoja atitinkamos šalies institucijas“, - kalbėjo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Pasak A.Šumsko, ši įranga gali nesuveikti uždaroje patalpoje, lėktuvo viduje, tad tikėta, jog šiuo atveju taip ir galėjo nutikti.

„Ne visada suveikia esant uždaroje patalpoje, turiu omenyje, lėktuvo viduje, būnant atviroje vietoje - spinduliuojamas signalas, būnant viduje - blokuojamas, todėl neatmestinas variantas, kad būtent šiuo atveju taip ir įvyko“, - sakė A.Šumskas.

An-2 katastrofos paslaptis: kodėl nukrito lėktuvas
© DELFI

Bendrovės „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius tvirtino, kad sprendimą neskelbti lėktuvo paieškos, kai pirmą kartą iš jo negauta atsako, galėjo lemti ir tai, jog skrido patyrė pilotai. Jis pabrėžė, kad lėktuvas skrido nevaldomoje erdvėje, tad ir pilotams atsiliepti nėra privaloma.

„Skrido patyrę pilotai, tai nevaldoma oro erdvė, kur jie gali išeiti į ryšį, gali neišeiti, gal jie nusileido taip žemai, kad nesigirdi? Yra tokių atvejų. Toje oro erdvėje tai yra normalu, tokių atvejų, kai neišeina į ryšį, kai juos kvieti, kiekvieną dieną yra po du-tris. (...) Kai pilotai 40 metų skraidę, gali suprasti, kad jie būtinai nuspaus SOS signalą, jei nėra SOS signalo, galbūt kitos priežastys, gal jie nusileido taip, kad nesigirdi“, - žurnalistams sakė A.Raščius.

Klausiamas, ar vis dėlto nebuvo galima paieškos pradėti, kai pilotai neatsiliepė, o ne tik po to, kai laukiamas lėktuvas nenusileido, „Oro navigacijos“ vadovas sakė, jog „viską galima“, bet kėlė klausimą, ar tai racionalu.

„Visada viską galima. Gal truputį Seimo nariai supyko, kai pasakiau, kad galima paskui kiekvieną orlaivį, kai jis pakyla, prikabinti gelbėjimo malūnsparnį ir greitąsias iš paskos, galime ir taip daryt. Bet kitas dalykas - pas mus per parą skraido tūkstantis lėktuvų, kiekvienas turi savo šansą nukristi, tokiu atveju pakeliame visas oro pajėgas ir laukiame, kol jie nukris? Ar tai būtų gerai ir reikėtų taip daryti?“ - kalbėjo A.Raščius.

Jis taip pat tvirtino, kad pilotų pasirinkimas skristi nevaldoma oro erdve tikriausiai buvo pasirinktas ne dėl finansų.

„Laivo vadas apsisprendžia, kur skristi, kaip geriau, nes valdomoje oro erdvėje virš trijų kilometrų kiti vėjai, jo (lėktuvo) greitis nedidelis, gal tai lėmė, gal oro sąlygos. Kaina labai retai lemia skrydį“, - sakė A.Raščius.

Kitą posėdį tyrimą atliekantis NSGK planuoja penktadienį. Tyrimas Seimo pavedimu pradėtas dėl virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo „An-2“ paieškos ir įgulos gelbėjimo operacijos. Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „An-2“ dingo gegužės 16 dieną. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rinkimai, pakeitę Lietuvos istoriją: kaip Paksas „ėmė apačias“ (78)

Pasiūlymas tikrinti moksleivius dėl narkotikų su kinologų šunimis, raginimai mažinti nedarbą...

Lietuvius sugundė butai pajūryje po 10 tūkst. eurų: kelia rimtą konkurenciją Palangai (125)

Užsienio šalys vis labiau traukia lietuvių dėmesį siūlydamos itin nebrangius būstus saulėtuose...

Didelius atlyginimus Lietuvoje žada ne tik programuotojams: 4 grupės, kurios uždirbs daugiausia (81)

Apie žadamą šviesią ateitį programuotojams turbūt jau girdėjo visi – jų paklausa ir toliau...

Prastos žinios rusams: teks dar stipriau susiveržti diržus (691)

Po penkerius metus trukusio pajamų mažėjimo ar jų inertiškumo Rusijos vartotojai 2019 metais...

Teismo prašoma suimti Ričardo Malinausko patarėją papildyta (5)

Teisėjų korupcijos bylą tirianti Generalinė prokuratūra penktadienį kreipiasi į teismą dėl...

Eurovizija: gal pagaliau? Atrankos lyderė Monika Marija bei dėl jos sprendimo į finalą patekęs Alen Chicco vyksta apklausa (12)

Penktadienį, 10 val naujoje DELFI TV laidoje „EUROVIZIJA: gal pagaliau?“ – didžiosios konkurso...

Teisėsaugos atstovai: teisėjų korupcijos bylos tyrimas gali užsitęsti kelerius metus (271)

Teisėsaugos atstovai sako, kad nagrinėjant vadinamąją teisėjų korupcijos bylą , tyrimas gali...

Rusija stiprina įtaką kaimyninėse valstybėse: jos rankose – galingas instrumentas (42)

Rusija , stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo...

JAV pristatytas ambicingas planas, Trumpas gąsdina automobilių ir skrydžių lėktuvais atėmimu (35)

Pastaruoju metu progresyvųjį Vašingtono sparną ant kojų sukėlė „Žaliasis naujasis kursas“...