Nepaisydami sunkumų, anot diplomato, ukrainiečiai demonstruoja tvirtybę ir supratingumą, rašo „Lietuvos žinios“.
„ Aišku, kad žiema bus sunki, galbūt panaši į tas, kurias Lietuva išgyveno prieš dvidešimt metų, 1991-1993 metais, kai gyvenome be šilto vandens, su vos vos šylančiais radiatoriais. Ukraina imasi veiksmų situacijai suvaldyti. Pumpuojamos dujos į požemines saugyklas, mažinama pramonės gamyba, įvesti specialūs taupymo režimai. Kijevas jau yra be šilto vandens. Dalis taip gyvena jau beveik pusę metų, kita dalis neseniai pradėjo gyventi be šilto vandens. Naudojami vietiniai ištekliai: anglys, biokuras. Daug kur pereinama nuo dujų prie elektros. Taip pat veikia reversas iš ES šalių – būtent Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos – į Ukrainos dujų saugyklas“, - sakė P. Vaitiekūnas.
„Galiu pasakyti tik savo asmeninę nuomonę, jog Rusijos humanitarinė misija yra pasityčiojimas iš sveiko proto. Agresija užsiimanti šalis negali siųsti humanitarinės misijos. Bet kokie Rusijos veiksmai Donbase yra hibridinio karo elementai, speciali operacija, kurios vienintelis tikslas – išprovokuoti ir destabilizuoti situaciją. Aišku, kad ir humanitarinės intervencijos išlieka intervencijomis“,- kalbėjo P. Vaitiekūnas.
DELFI primena, jog antradienio rytą į Ukrainą iš Rusijos išvyko 280 sunkvežimių su humanitarine pagalba nuo kovinių veiksmų nukentėjusiems Donecko ir Luhansko regiono gyventojams. Vakarų šalių lyderiai kritikavo tokį Rusijos sprendimą, teigdami, jog tokia misija įmanoma tik su Ukrainos pritarimu. Nuogąstaujama, jog humanitarinė misija gali būti tik pretekstas Rusijos intervencijai.
Reaguodamas į informaciją apie Luhansko link judančius Rusijos suknvežimiu, Ukrainos saugumo atstovas antradienį pareiškė, kad Rusijos humanitarinės pagalbos kolona nebus įleista į šalies teritoriją. Ukraina teigė, kad Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui (TRK), kuris prisideda prie Maskvos inicijuotos misijos, reikia laiko, kad jis nustatytų, kam turėtų atitekti pagalba karo krečiamame Ukrainos regione.