Šią savaitę eurokomisaras Virginijus Sinkevičius patvirtino tai, ką anksčiau skelbė Delfi – S. Šatūnas nuo kovo mėnesio tampa jo biuro vadovu.
Laikinai Lietuvos atstovybei ES vadovaujantis patyręs diplomatas buvo atsidūręs tarp dviejų ugnių – jį šiame poste nuolatiniu norėjo matyti konservatoriai, tačiau kandidatūra neįtiko prezidentui Gitanui Nausėdai.
Kad S. Šatūnui tuos pusantrų metų buvo nelengva, kalbėdamas „Žinių radijuje“ neslėpė V. Sinkevičius: „Simonas labai efektyviai pildė tą vaidmenį, bet, aišku, nebuvo jam lengva ir tai matė ir kiti kolegos“.
Eurokomisaras išreiškė viltį, kad Prezidentūrai ir Vyriausybei pavyks atrasti sutarimą, kas galėtų eiti ambasadoriaus ES pareigas.
Apie tai, ar bus spėta, daug komentarų nedalija nei Prezidentūra, nei Užsienio reikalų ministerija (URM).
„Šiuo metu dėl Lietuvos atstovybės prie ES vadovo kandidatūros vyksta konsultacijų procesas“, – Delfi teigė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.
URM atstovai pakartojo, ką Delfi yra teigę ir anksčiau: pretendentų kandidatūros, užsienio reikalų ministro suderintos su prezidentu ir premjere, bus teikiamos svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK).
„Saugant atrankose dalyvaujančių kandidatų privatumą ir diplomatinio atstovo paskyrimo procedūros konfidencialumą, informacija apie šį procesą, įskaitant kandidatūrų derinimą, nėra viešinama“, – teigiama atsakyme.
Procedūros net nepradėtos
Buvęs URK pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis Delfi apgailestavo, kad S. Šatūnas nebus skiriamas nuolatiniu ambasadoriumi ES.
„Manau, kad jau nebe, – paklaustas, ar yra požymių, kad per mėnesį būtų paskirtas naujas kandidatas, sakė politikas. – Mes bandėme ilgai ir nuobodžiai. Ir vieną profesionaliausių žmonių, kurį turėjome, per visas krizes tai įrodžiusį, mes prarandame. Aišku, čia taškus paskutinius valstybės vadovai sudėlios, bet tikrai labai gaila“.
Ž. Pavilionis teigė negalintis komentuoti skyrimo procedūrų, tačiau pridūrė: „Manau, kad jos nėra net pradėtos“.
„Matote, mes komitete tą sužinome tik galutinėje fazėje, bet tiesiog, mano žiniomis, manau, atrasti žmogų į tokią vietą, kuri yra turbūt pagrindinė, viena iš svarbiausių diplomatinio darbo frontų, nėra taip paprasta. Negali surasti bet ko. Turi surasti profesionalų, vertybiškai stabilų žmogų, nes ten – nuolatinės interesų kovos“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis atkreipė dėmesį, kad skyrimo procedūra yra ilga.
„Dabar, kai mums to žmogaus labai reikia, mes jo neturėsime, bet ką jau padarysi“, – teigė Ž.Pavilionis.
Iš bėdos į tokias pozicijas žmonės neskiriami
Seimo URK narys, konservatorius Audronius Ažubalis Delfi teigė nesiimantis prognozuoti, ar nuolatinis vadovas bus rastas iki kovo, nes jam neteko dalyvauti kokiose nors derybose tuo klausimu.
„Ne, neturiu signalų, nei tokių, nei anokių, – paklaustas, ar yra vilties, kad klausimas gali būti išspręstas iki to laiko, sakė konservatorius. – Bet pasakysiu kitą dalyką: jei tai bus sprendimas iš bėdos, nes dėl kitų negali sutarti, tai irgi bus negeras dalykas. Nes iš bėdos į tokias pozicijas žmonės neskiriami“.
Politikas įsitikinęs, kad į šias pareigas turi būti pasiūlytas „sunkiasvoris“ žmogus, kišsiskiriantis tiek patirtimi, tiek išmanymu.
„Tai jokiu būdu neturi būti žmogus iš šalies, pavyzdžiui, akademinio pasaulio“, – įsitikinęs jis. A. Ažubalio nuomone, į šias pareigas tiktų arba karjeros diplomatas, arba politikas.
Anot A. Ažubalio, mažiausiai dabar reikėtų rūpintis, kaip Lietuva atrodo ES, nesugebėdama patvirtinti nuolatinio vadovo.
Esą kur kas didesnė problema, kad laikinasis vadovas yra ne tas pas, kas nuolatinis.
„Rūpinčiausi tuo, kad Lietuva, nepaisant, kaip pavaduotojas gerai bedirbtų per tą laikotarpį, buvo apšlubusi Briuselyje. Nes ambasadoriaus pozicija ir jo žodis, ir galimybės yra didesnės, nei einančio pareigas. Kokie buvo mūsų politiniai nuostoliai tikriausiai niekas nepaskaičiuos, tai Lietuvai, aišku, nepadėjo. Juolab, kad susidėjo viskas – koronavirusas, hibridinė Minsko ataka“, – kalbėjo politikas.
Vyksta aktyvūs pasitarimai
Liberalų sąjūdžio atstovas URK Arminas Lydeka sakė žinantis, kad nuolatinio ambasadoriaus ES klausimu vyksta labai aktyvūs pasitarimai.
„Jie pastaruoju metu yra suintensyvėję, labai suintensyvėję“, – patikino jis.
Jis Delfi kalbėjo, kad situacija dėl nuolatinio ambasadoriaus ES atrodo keistai.
„Manau, kad Lietuvos diplomatai yra labai stiprūs ir profesionalūs ir dirba ne visai maža komanda Briuselyje, Lietuvos atstovybėje prie ES, tikrai padarys visus pagrindinius darbus ir kažkokių krizinių momentų, krizinių situacijų mes neturėsime. Tačiau kad tai yra nenormali situacija neturint tiek ilgai ambasadoriaus, o taip pat ir laikinojo reikalų patikėtinio nebeturėsime, tai iš tiesų yra daugiau negu keista“, – kalbėjo jis.
S.Spurga: įtariu, pasirinkimas nėra didelis
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga sutiko, kad dėl šį klausimą lydėjusių nesutarimų pareigos pretendentams gali atrodyti nebe tokios patrauklios.
„Pasirinkimas, įtariu, žmonių ir taip nėra didelis. Bet įsivaizduokime save Raimundo Karoblio ar S. Šatūno vietoje, kai jie ne tik tarp ugnių, bet ir ir žiniasklaidoje linksniuojami. Tai neprisideda ir prie Lietuvos įvaizdžio užsienyje – matyt, neatrodome labai solidžiai“, – teigė jis.
Pašnekovas priminė, kad valdantieji su prezidentu jau seniai nesutaria dėl personalijų pradedant teisėjų skyrimu, baigiant reikalavimais praeiti „atšalimo laikotarpį“. Konfliktą dar labiau pagilino tai, jog prezidentui prabilus, jkad atstovybei galėtų vadovauti R.Karoblis, tuometis URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis buvo pagrasinęs kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl tarnybinės paslapties paviešinimo, nes kandidatūros svarstymo procesas turi būti konfidencialus.
S. Spurga pabrėžė, kad trūksta ne tik nuolatinio Lietuvos atstovybės ES vadovo – šiuo metu dėl nesutarimų tuščia yra ne viena kėdė.
Bus spėta susitarti iki kovo, ar nebus, anot politologo, numatyti sunku.
Tačiau S. Spurga įžvelgia ir teigiamų poslinkių, kurie valdančiųjų ir prezidento santykius gali pakreipti teigiama linkme.
Vienas tokių – URK pirmininko pakeitimas.
„Laimos Liucijos Andrikienės paskyrimas suteikia tokių šansų, nes aš matau, kad ji užima labai konstruktyvią poziciją. Manau, kad ji neis į priešpriešą – tai yra labai patyrusi politikė ir manau, kad ji laikysis elementarių taisyklių“, – kalbėjo jis.
Anot S.Spurgos, prezidentas ir premjerė viešumoje „špilkuojasi“ labai emocingai, o tai neprideda solidumo ne tik jiems patiems, bet ir valstybės institucijoms.
R. Karoblis dairosi kito darbo
G.Nausėdai prakalbus apie tai, kad atstovybei ES galėtų vadovauti R.Karoblis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešai džiaugėsi pasikeitusia pozicija, tačiau kalbėta, kad džiaugsmo konservatorių gretose dėl to nebuvo – tai įvertinta kaip gudrus ėjimas, siekiant, kad nebebūtų siūlomas S. Šatūnas.
Tačiau panašu, kad į šį postą nebus skiriamas URM ambasadoriumi ypatingiems pavedimams dirbantis R.Karoblis.
Jis jau anksčiau Delfi pripažino, kad dairosi kitų karjeros galimybių.
„Aš aplikavau į kai kurias europines pozicijas“, – neslėpė jis.
