„Dabartinėje valdžioje pasigendu kelių dalykų. Pirmiausia, rimto bendradarbiavimo su visuomene, visuomeninėmis organizacijomis. Tą parodė švietimo skandalas. Toliau, pasigendu politikos nuoseklumo. Vis dėlto, kas jie yra? Pradžioje manyta, kad jie yra socialdemokratinės krypties kairioji partija, bet praktika parodė, kad kol kas to negalime apie juos pasakyti. Tai jie priima sprendimus, kuriuos priimtų ir socialdemokratai, tai jie priima visai kitokius sprendimus“, – interviu DELFI sakė A. Sakalas.

Pagrindiniu „valstiečių“ trūkumu jis įvardijo jų uždarumą.

„Pagrindinis jų trūkumas, kad jie sprendžia nesikonsultuodami ir nesitardami su visuomenės atstovais, ir po to daro daug klaidų. Jie galbūt keliese nusprendžia susitikę, net savo frakcijoje ne viską sprendžia, ir paskui primeta visai partijai savo sprendimus“, – sakė A. Sakalas.

Pasak jo, tai gresia partijos pralaimėjimu per rinkimus.

„Aš nemanau, kad jie laimėtų rinkimus šį kartą“, – sakė A. Sakalas.

Pasakė nuomonę apie atskilusius narius


Nuo LSDP į naują Gedimino Kirkilo vadovaujamą partiją atskilusių narių elgesyje A. Sakalas pasigedo elgesio pagal vertybes.

„Tie atskilę labiausiai atskilo dėl to, kad saugojo savo postus. Tai čia – iš viso ne socialdemokratinis požiūris. Socialdemokratinis požiūris būtų, jeigu jie nebūtų pritarę kokioms nors vertybėms“, – sakė A. Sakalas.

Jis nemano, kad tie žmonės galėtų grįžti į LSDP.

„Jokių šansų. Sugrįžti nėra taip paprasta pagal mūsų statutą. Kad galėtum grįžti reikia maždaug dvejų metų laikotarpio“, – sakė A. Sakalas.

Jo nuomone, dabar partija yra vieningesnė.

„Sakyčiau, kad tas skilimas mums nieko nepakenkė. Pradžioje žmonėms buvo šokas, kad partija suskilo. Bet partija nesuskilo, tik dalis partijos žmonių atskilo. Tokių atvejų mes turėjome ir praeityje. Ir atskilusi partijos dalis niekada nesugebėjo įsitvirtinti politiniame pasaulyje“, – sakė A. Sakalas.

Pirmininko rinkimuose palaiko Palucką

Sausio pradžioje LSDP prasidėjo kandidatų į pirmininkus kėlimo procedūra. Tiesioginiai šios partijos pirmininko rinkimai vyks balandį.

Partijos garbės pirmininkas tikisi, kad „partijos pirmininkas kartu su visa partija grįš prie socialdemokratinių vertybių ir pagrindinio uždavinio“.

„Pagrindinis socialdemokratų uždavinys yra mažinti socialinę atskirtį. Ta socialinė atskirtis buvo ir bus ateityje, tačiau svarbu, kad ji nebūtų per daug didelė“, – sakė A. Sakalas.

Jis mano, kad G. Paluckas šiuo metu gerai tvarkosi partijoje.

„Aš stebiu, kad jis labai dažnai dalyvauja įvairiuose renginiuose, turi savo nuomonę įvairiausiais klausimais, ir ta nuomonė nėra kokia nors atsitiktinė, o kaip tik – pagrįsta. Man kol kas jo darbas patinka“, – sakė A. Sakalas.

Paklaustas apie asmenybės svorį, LSDP pirmininkas teigė, kad „asmenybė formuojasi ilgą laiką, tam reikia daug metų“.

„Bet jaunimas yra veržlus ir linkęs naujovėms greičiau negu senas žmogus, kurio galvoje yra viskas susiformavę, ir nieko jis keisti nenori“, – sakė A. Sakalas.

LSDP garbės pirmininkas taip pat patikino, kad partija turės savo kandidatą į prezidentus.
„Yra nuspręsta, laukiame tik formalaus sutikimo. Tai – Vytenis Povilas Andriukaitis. Pagal savo erudiciją, iškalbą, jis yra pranašesnis už daugelį varžovų. Jam iš dalies padeda, bet iš dalies ir trukdo buvimas eurokomisaru. Trukdo, nes jis negali dažnai bendrauti su Lietuvos žmonėmis. O padeda, nes vis dėlto yra vertinamas, ir Lietuvos žmonės taip pat vertina tuos žmones, kuriuos vertina ES, tokius aukštus pareigūnus“, – sakė A. Sakalas.

Partijos garbės pirmininkas taip pat nebuvo linkęs sutikti su Mykolo Romerio universitete dėstančios politologės Rimos Urbonaitės mintimis, kad socialdemokratų prastas pasirodymas savivaldos rinkimuose reikštų jų pabaigos pradžią.

„Visame pasaulyje socialdemokratai tai laimi rinkimus, tai pralaimi, bet jie išlieka socialdemokratai. Kol bus samdomi darbuotojai, tol liks socialdemokratai. Ateities problemos yra kitokios nei dabartinės, bendras tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir ateityje, bet prasidės robotizacija, pirmieji robotai nesėdės direktorių kėdėse, pirmieji robotai sėdės tose kėdėse, kur nereikia kvalifikuoto darbo. Paprasti žmonės liks be darbo, ką daryti su jais. Tą problemą reikės spręsti artimiausioje ateityje“, – sakė A. Sakalas.

DELFI primena, kad socialdemokratai suskilo po nesutarimą, ar trauktis LSDP į opoziciją. Dalis partijos narių tam pasipriešino, pasitraukė iš partijos ir įsteigė Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją Seime. Vėliau įkurta ir partija, kuriai vadovauja Gediminas Kirkilas. Socialdarbiečiai priklauso valdančiajai koalicijai.

Pagal visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkričio 19-30 dienomis atliktos apklausos duomenis, G. Palucko vadovaujami socialdemokratai partijų reitingų lentelėje buvo ketvirti, ir už juos per Seimo rinkimus būtų balsavę 8,4 proc. apklaustųjų.

G. Kirkilo vadovaujami socialdarbiečiai nepatektų į Seimą, jų reitingas buvo 2,7 procento. Apklausos paklaida yra 3,1 procento.