„Esu gavęs (elektroninių laiškų iš to elektroninio pašto adreso), bet labai nedaug, (…) tuo metu, kai buvau premjeru. Bet ji labai man mažai rašydavo laiškų“, – DELFI sakė A. Butkevičius.
Buvęs premjeras teigė su prezidente susirašinėjęs darbiniais reikalais, tačiau nuomonėmis apie politikus nesidalijęs.
„Man daugiau parašydavo tiesiogiai apie tai, kas susiję su mano darbu, ir (vyko) kai kurių klausimų aptarimas – kada esi arba kažkur išvykęs, arba reikia greitai pateikti informaciją. Jokiu būdu – ne tie tam tikrų politikų pavardžių paminėjimai arba nurodymai, koks politikas blogai elgiasi, arba kaip reikėtų su juo reikėtų elgtis“, – sakė A. Butkevičius.
Paklaustas, iš kur žinojo, kad jam rašo tikrai prezidentė, jis sakė, kad ji pati jam sakė, kad rašys tokiu adresu.
„O tai ji man sakė, kad rašysiu tokiu“, – sakė A. Butkevičius.
Kaip apžvelgė BNS, „Lietuvos rytas“ skelbia paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt, laikraštyje ir interneto portale skelbiama ekrano kopijos nuotrauka. Teigiama, kad laiškai rašyti 2014 – 2016 metais.
Paskelbtos ištraukos
Kaip jau skelbta, „Lietuvos rytas“ gavo ir išpublikavo, kaip jie skelbia, prezidentės susirašinėjimą elektroniniu paštu su Eligijumi Masiuliu. Jis pats „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje patvirtino, kad laiškų iš prezidentės yra gavęs.
Jie esą buvo siunčiami iš pašto „tulpes@lrpk.lt“. Esą juose buvo aptarinėjamos politinės temos.
Politikas stebėjosi, kodėl apklausų bylą vedantis prokuroras Justas Laucius galiausiai nusprendė šių laiškų turinio neaptarinėti, ir laiškai netapo tyrimo medžiaga.
Kaip apžvelgė BNS, „Lietuvos rytas“ skelbia paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt, laikraštyje ir interneto portale skelbiamos ekrano kopijos nuotrauka. Teigiama, kad laiškai rašyti 2014 – 2016 metais.
Anot paskelbtų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.
Laiške prieš 2016 metų Seimo rinkimus D. Grybauskaitė rašė, kad būsimas premjeras Saulius Skvernelis „jau dabar yra pavojingas populistas, bus tik dideliu pagreičiu blogiau“. Ji paragino E. Masiulį įkalbėti tuomet valdžioje buvusius socialdemokratus, kad S. Skvernelis „neturėtų užimti ministro posto, jei pereina į nekoalicinę partiją.“
Prezidentė skandalo įkarštyje dėl vadinamojo juodojo viceministrų sąrašo paragino E. Masiulį naudotis jos konfliktu su tuometine socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybe: „Tokia beatodairiška konfrontacija nukals ir jų reitingus bei didins neskaidrumo prieskonį prieš ateinančius dvejus rinkimus. Naudokitės tuo.“
Prezidentūra nuo platesnių komentarų susilaiko. „Teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis yra kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu. Metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti jos eigą bei baigtį. Todėl nuo bet kokių komentarų susilaikome, kad jie nebūtų panaudoti kaltinamųjų gynybai“, – teigiama prezidentės spaudos tarnybos DELFI atsiųstame atsakyme.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologui profesoriui Tomui Janeliūnui susidaro įspūdis, kad laiškų paviešinimas – E. Masiulio bandymas griebtis šiaudo, bandymas nukreipti dėmesį nuo savo labai konkrečių kaltinimų prie kažkokių politinių intrigų.
„Tai yra susirašinėjimas dėl kažkokių politinių aktualijų, kurių daugybė galėtų būti apskritai tarp politikų. Kiek tai gali padėti E. Masiuliui atitraukti dėmesį, man irgi sunku interpretuoti. Aš labai abejoju, ar kas nors leisis giliai į šitas interpretacijas ir mėgins padėti E. Masiuliui įsukti papildomą politinių intrigų aspektą“, – sakė T. Janeliūnas.
Politologui atrodo, kad tai yra E. Masiulio gynybinė taktika „parodyti, kad visi yra kažkuo įtartini, susitepę, vyksta kažkokie labai nešvarūs žaidimai, ir jis yra ne vienintelė tų visų žaidimų auka“.
Daug neatsakytų klausimų
Politologas iš laiškų turinio nedarytų tokios išvados, kad prezidentė arba prezidentūra galimai žinojo apie artimus E. Masiulio ryšius su „MG Baltic“.
„Vien iš tų laiškų negalime spręsti, kas tuo metu buvo žinoma prezidentei arba jos patarėjams. Kontaktų palaikymas su vienais ar kitais verslininkais ar žmonėmis gali būti pirmas žinojimo lygis.
O teisėsauga jau atitinkamai galėjo vykdyti konkrečius veiksmus dėl korupcijos. Aš manyčiau, kad, jeigu tie laiškai iš tikrųjų yra tokie autentiški, tai čia kaip tik netgi atskleidžia labai sveiką mūsų valstybės bruožą, kad net aukščiausi politikai, šiuo atveju prezidentė, negalėjo nei žinoti, nei daryti poveikio kažkokioms teisėsaugos institucijoms ar operacijoms“, – sakė T. Janeliūnas.
Jam neatrodo iš tų laiškų, kad ji būtų žinojusi kažką tokio. „Jeigu būtų žinojusi, vargu, ar būtų palaikiusiu tokius ryšius su E. Masiuliu“, – sakė T. Janeliūnas.
Politologas nekvestionavo J. Lauciaus elgesio. „Tai yra teisėsaugos institucijų vidaus reikalas, kaip medžiagą naudoja, ar ji jiems reikalinga. Aš labai abejočiau, kad vidurinio pareigūnų sluoksnio karjeros klausimai gali būti kaip nors veikiami iš prezidentūros “, – sakė T. Janeliūnas.
Tokio pobūdžio pareiškimus jis vadino sąmokslo interpretacijomis. „Tokie sąmokslai gali būti reikalingi kaltinamiesiems. Bet vargu, ar į juos kas nors labai reaguos“, – sakė T. Janeliūnas.
Masiulis gali bandyti tuo pasinaudoti teisme
Pasak politologo, kaltinamieji gali griebtis bet kokio šiaudo.
„Jeigu bus pamėginta sukelti kažkokį didesnį politinį skandalą, galbūt, tikimasi, kad jo paties teismo procese bus galima apeliuoti į kažkokius politinius spaudimus, politinius susidorojimus arba poveikį ikiteisminiam tyrimui“, – sakė T. Janeliūnas.
Susirašinėjime neįžvelgė nusikalstamų veikų požymių
Generalinė prokuratūra nekomentuoja kaltinamųjų šioje byloje gynybos pozicijų, jų pastebėjimų apie ikiteisminio tyrimo eigą, nepasisako dėl galiojančių prokuroro nutarimų, kuriais išspręsti kaltinamųjų prašymai, pagrįstumo, o taip pat – kaltinamųjų įspūdžių apie, jų nuomone, prokuroro ketintus su jais atlikti, bet neatliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
„Todėl teise dalyvauti viešoje diskusijoje apie teismui perduotą, bet dar nepradėtą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Eligijus Masiulis ir kiti kaltinamieji yra kaltinami sunkiais korupciniais nusikaltimais, prokuratūra nesinaudos“, – teigiama atsakyme DELFI.
Prokuratūra paaiškino, kad pagal baudžiamojo proceso nuostatas, ikiteisminio tyrimo metu tiriamos tik nusikalstamos veikos.
„Aiškiai neturintis nusikalstamų veikų požymių Lietuvos politikų elgesys nebuvo šio ikiteisminio tyrimo dalyku. Todėl duomenys apie neturinčius nusikalstamų veikų požymių Lietuvos politikų tarpusavio kontaktus šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo renkami“, – teigiama atsakyme.
Prokuratūra taip pat atkreipia dėmesį, kad visos reikšmingos E. Masiuliui inkriminuotų nusikaltimų įrodinėjimui aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu yra nustatytos, o visi, be išimties, duomenys, reikalingi šiai bylai išspręsti teisingai, yra teisminiam nagrinėjimui perduotoje baudžiamojoje byloje.
„Nurodytina ir tai, kad įstatymas numato kaltinamųjų ir jų gynėjų teisę teisminio nagrinėjimo metu teikti bet kokius prašymus ir gynybai reikšmingus duomenis tiesiogiai baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui“, – teigiama atsakyme.