aA
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad Lietuvos lenkų mažumos keliamos problemos, kurios savo ruožtu aštrina Lietuvos ir Lenkijos santykius, gali būti išspręstos patraukus šalin įvairius politikierius ir perkėlus problemų sprendimą ant specialistų pečių. Tuo tarpu Lenkijos eksprezidentas Aleksandras Kwasniewskis siūlo Lenkijai, kaip didesniajai šaliai, labiau suvokti mažesnės Lietuvos jautrumą.
Aleksandras Kwasniewskis ir Valdas Adamkus
Aleksandras Kwasniewskis ir Valdas Adamkus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Abu kadenciją baigę valstybių vadovai Vilniaus knygų mugėje dalyvavo diskusijoje „Profesija: prezidentas“. Joje politikai daugiausia aptarė laikotarpį, kai ėjo kaimyninių valstybių vadovų pareigas, tačiau iš auditorijos sulaukė ir klausimų apie lenkų mažumos problemas Lietuvoje. 

„Aš manau, kad dialogas vyksta. Aišku, jis turbūt sumažėjęs nuo to, kurį mes išvystėme per dešimt metų, galimas daiktas, iš mūsų pusės reikėtų dėti daugiau pastangų, ieškoti sutarimo bendruose klausimuose. Šios dienos diskusijoje mes sąmoningai vengėme lenkų kalbos vartojimo mokyklose temos, bet mes esame apie tai kalbėję. Aš manau, kolega labai gerai pasakė: palikime politikierius nuošalyje ir tas problemas pradėkime spręsti specialistų lygyje“, - žurnalistams sakė V. Adamkus. 

„Kadangi esame didesni, turėtume būti ir supratingesni, suvokti, kad Lietuvos jautrumas kai kuriais klausimais yra didesnis, kad ji trapesnė“, - teigė A. Kwasniewskis, kurio nuomone, abiejų šalių santykiai pabjuro dėl to, kad įstojusios į NATO ir Europos Sąjungą jos atnaujino istorines diskusijas. 

DELFI primena, kad Lietuvos lenkų mažuma yra pasipiktinusi Seimo priimtu naujuoju Švietimo įstatymu, kuris sustiprina lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose ir nuo 2013 m. suvienodins valstybinės lietuvių kalbos egzaminą lietuviams ir tautinių mažumų atstovams. 

Švietimo klausimai iš dalies atskleidė Lietuvos ir Lenkijos nesutarimus, kuriuos į tarptautinį lygmenį stengiasi iškelti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai. 

„Lenkijoje nusiteikimas Lietuvos atžvilgiu yra teigiamas net ir mokyklų klausimams esant aštrumoje. Tas klausimas gali būti ir turi būti išspręstas paliekant tą darbą dirbti ne suinteresuotoms mažesnėms grupėms, o specialistams“, - teigė V. Adamkus. 

Tarp Lenkijos ir Lietuvos esama frustracijos  

Kadenciją baigęs Lenkijos prezidentas A. Kwasniewskis Vilniaus knygų mugėje V. Adamkui padėjo pristatyti jo knygą „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“. V. Adamkus ir A. Kwasniewskis prezidento pareigas ėjo panašiu metu, todėl vienas kitą vadina draugais. V. Adamkus Lietuvos prezidentu buvo 1998-2003 m. bei 2004-2009 m., A. Kwasnieskis Lenkijai vadovavo 1995-2005 m. be pertraukos. 

Beje, V. Adamkus kartu su A. Kwasniewskiu kartu vyko į Ukrainą, kai šalį krėtė vadinamoji Oranžinė revoliucija. Ukrainoje politikai tarpininkavo tarp dviejų pretendentų į prezidento postą Viktoro Juščenkos ir Viktoro Janukovyčiaus. 

Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos bendradarbivimą ypač propagavo ir lenkų išeivis, garsus publicistas Jerzy Giedroycas, kuris, kaip teigia kadenciją baigęs Lenkijos prezidentas, darė didelę įtaką jo kartos politikams bei visuomenei. Tačiau jis pripažino, kad šiuo metu šalių santykiuose esama frustracijos. 

„Pavyzdžiui, man glaudūs Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos santykiai atrodė natūralus dalykas, nes mano mama gimusi Vilniuje, tėvas – Ukrainoje“, - sakė A. Kwasniewskis. 

Jo teigimu, J. Giedroycas apie Lietuvos bei Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos santykius kalbėjo per modernios europietiškos politikos prizmę, kur nebuvo vietos nacionalizmui.  

„Kalbėdamas apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, J. Giedroycas kalbėjo apie juos modernios europietiškos politikos kontekste, jis buvo absoliutus antinacionalistas, labai gerbė kitas tautas, kritikavo Lenkijos politiką prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jo kritika šiam laikotarpiui labai aštri. Manau, kad J. Giedroycas buvo žmogus, pasiūlęs tokią mūsų regiono sampratą, kuri dvelkia abipuse pagarba. Jis pasiūlė bendrą požiūrį, kaip mes galime suvienyti šias šalis, suburti jas draugėn“, - teigė kadenciją baigęs Lenkijos vadovas. 

Tačiau šiuo metu, pasak buvusio Lenkijos vadovo, šalių santykiuose esama šiek tiek frustracijos, nors esą visą laiką iki įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą Lenkija ir Lietuva dirbo ranka rankon. 

„Įsivaizduokime, jog šiuo metu Lenkija ir Lietuva nebūtų Europos Sąjungos ir NATO narės dėl kokių nors politinių klaidų ar kitų priežasčių. Ar galite įsivaizduoti mūsų situaciją, ateitį, viską? Būtų siaubinga. Todėl manau, kad mūsų santykiai buvo savotiškai nulemti mūsų tikslo. Aišku, tai buvo susiję ir su J. Giedroyco palikimu ir istorija, bet ir kitais elementais. Dėl to mes sėkmingai dirbome per oranžinę revoliuciją ir visais kitais kartais. Dabar esama šiek tiek frustracijos, net ne šiek tiek, be tai turi spręsti dabarties politikai“, - svarstė A. Kwasniewskis. 

Lenkija, būdama didesnė, privalo atsižvelgti į Lietuvos skaudulius?

V. Adamkaus knygą pristatę prezidentai taip pat sulaukė Vilniuje gyvenančio lenko klausimo apie abiejų kaimyninių šalių santykius. Jaunuolis teigė esąs lenkas ir tikrai nesilaikąs nuomonės, kad Vilnius priklauso lenkams, tačiau, pasak jo, Lietuvos sostinėje prabilus lenkiškai žmonės žvelgia įtariai. Jis pasiteiravo politikų, kaip jie įsivaizduoja abiejų šalių santykių problemų sprendimą. 

„Manau, kad tai, kas vyksta dabar, yra paradoksalus mano ir V. Adamkaus vykdytos politikos rezultatas. Mes buvome susikoncentravę į tikslą – NATO ir Europos Sąjungą, regioninę kooperaciją. Siekdami bendrų tikslų mes galėjome sukontroliuoti įtampas, kurios vis tik egzistavo. Juk istorija per tuos metus nepasikeitė, debatai, ar Vilnius buvo okupuotas, ar ne, prasidėjo jau seniai. Tačiau mums istoriniai debatai buvo ne tiek svarbūs, kiek ateitis“, - teigė A. Kwasniewskis.

„Šiuo metu abi šalys yra Europos Sąjungos ir NATO šalys, todėl tapo laisvos debatuoti apie viską, įskaitant ir istorinius klausimus. Tačiau tai nėra problema, kodėl mes neturėtume diskutuoti apie istoriją? Problema ta, kad reikia pasirinkti, kokią kalbą vartoti – neapykantos ar supratingumo kalbą?“, - tęsė kadenciją baigęs lenkų politikas. 

Pasak A. Kwasniewskio, Lenkija yra vidutinio dydžio valstybė, todėl turėtų suvokti, kad mažesnė Lietuva patiria didesnį spaudimą ir yra trapesnė. Jo nuomone, lenkų pusė kartais galėtų nusileisti, ypač istoriniais klausimais, kurie Lietuvai labai jautrūs. 

„Mažiau monologų, daugiau dialogų“, - reziumavo A. Kwasniewskis. 

V.Adamkus tarp didžiausių draugų mini G.W.Bushą

Auditorijoje prezidentų diskusijos klausę žmonės taip pat klausė abiejų politikų apie geriausius prezidentavimo metu sutiktus draugus. A. Kwasniewskis, žinoma, paminėjo, kad vienas didžiausių jo draugų yra V. Adamkus, taip pat sakė gerai sutaręs su Anapilin iškeliavusiu Lietuvos prezidento Algirdu Brazausku bei a.a. Čekijos prezidentu Vaclavu Havelu.

A. Kwasniewskis taip pat sako, kad prezidentavimo metu Europoje net buvo susikūrusi neformali 1954 m. gimusių valstybės vadovų grupė „54”, į kurią įėjo jis, Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei dar keletas politikų. 

V. Adamkus, savo ruožtu teigė, kad būdamas valstybės vadovu sutiko daug draugų, bet labiausiai Lietuvos interesus, anot jo, suvokė buvęs JAV prezidentas, respublikonas George W. Bushas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Latvijai imantis drakoniškų priemonių – neįprasta gyventojų reakcija: pyksta visai ne ant valdžios (179)

Latvijai dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos imantis ypač griežtų priemonių, gyventojai...

Netrukus įsigalios papildomas ribojimas prekyvietėse be galimybių paso: vaistinės įspėja – eilės trigubės (393)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė nuo penktadienio įvesti papildomą ribojimą...

Baltarusija keičia taktiką: Lietuva pasienyje stiprina pajėgas (20)

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad situacija pasienyje verčia sunerimti, nes...

Nuo penktadienio „Lidl“ įleis pirkėjus tik su galimybių pasu (457)

Prekybos tinklas „Lidl“ visose tinklo parduotuvėse Lietuvoje nuo šio penktadienio aptarnaus...

Įspėja saugotis: netrukus Lietuvoje gali kristi rūgštūs lietūs (46)

„Pagyvenome neįdomiai. Dabar bus vėl įdomiau“, – teigia feisbuko grupės „Orai ir klimatas...

Landsbergis: kovojantieji prieš raginimus skiepytis pasisako už tai, kad kuo daugiau žmonių mirtų (113)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, užsienio reikalų...

Peršauto apsaugos darbuotojo drama sukrėtė ir žinomus veidus: tokie žmonės vaikšto laisvėje, tarp mūsų

Vilniuje kaukę užsidėti paprašiusiam parduotuvės apsaugos darbuotojui peršovė kojas....

Jungtinėje Karalystėje – raginimas dėl COVID-19 imtis skubių veiksmų: mes vaikštome peilio ašmenimis (2)

Smarkiai išaugus naujų COVID-19 atvejų skaičiui, britų sveikatos sistemos atstovai reikalauja...

Prieš mačą su bavarais „Žalgirio“ lazaretą papildė latvis klaustukai – dėl Jankūno ir Mudiay (6)

Kauno „Žalgirio“ komanda ruošiasi ketvirtadienį namuose vyksiančioms Eurolygos penktojo turo...

Kas gali padėti, o ko sergant migrena geriau nebandyti

Viliją (36 m.) kamuoja migrena . Vienoje socialinio tinklo grupėje ji pamatė pasidalinta žinute,...