Pristatęs glaustai Vyriausybės pasiekimus premjeras sakė, kad nujaučia, jog iš „brangios opozicijos“ sulauks tik blogų vertinimų: „Taip ir girdžiu, kaip skamba tokie ar panašūs teiginiai: Lietuvoje viskas yra arba labai blogai, arba labai, labai blogai; Lietuva tiesiog yra nelaimės zona; Vyriausybė tariamai sužlugdė Lietuvą, nes visiškai neišmano ekonomikos ir finansų, ekonominė recesija buvo sukelta tiesiog neišmintingos Vyriausybės politikos; iš krizės būtų galima išeiti daug lengviau, jei būtų sumažinti mokesčiai ir padidintos išlaidos.“
Kirto politikams, dėkojo žmonėms
A.Kubilius pateikė tokį pasiekimų dvyliktuką: sudarytos sąlygos šalies ūkiui augti; rekordiškai augęs eksportas; sumažintas biudžeto deficitas; permainos energetikos sektoriuje – sukurta elektros birža ir dujų sektoriaus reforma; pradėtas įgyvendinti „Rail Baltica“ projektas; pagerintos verslo sąlygos; didėjo užsienio investicijos; paspartintas ES struktūrinės paramos panaudojimas; sumažėjo korupcija; panaikintos apskričių administracijos; padėti pagrindai valstybės turto valdymo pertvarkai; šalis pirmauja pagal šviesolaidinio interneto plėtrą.
„Jeigu 2009-ieji buvo gaisrų gesinimo metai, tai 2010-aisiais jau pradėtas krizės nuniokotų namų remontas, o 2011-aisiais turime galvoti apie namų atnaujinimą ir susitvarkymą ilgesniam ir geresniam gyvenimui“, - iš parlamento tribūnos kalbą taip pradėjęs Ministras pirmininkas vėliau nuolat prikišdavo opozicijai, kad ši kišo pagalius į ratus bandant įveikti krizę. Opozicijos veiklą jis vadino destruktyvia.
Tačiau bent jau eiliniams žmonėms dažnai priekaištų dėl arogancijos ir nejautrumo sulaukiantis Vyriausybės vadovas šįkart skubėjo padėkoti. Tiems, kurie, anot jo, su didele kantrybe, ištverme ir išmintimi atlaikė krizės sunkumus. Jis pabrėžė, kad socialinė rimtis liudija, jog Lietuvoje atsirado daugiau atsakingumo. Jis žadėjo dirbti, kad žmonėms už tai būtų atsidėkota. „Kad aukos, kurias visuomenė sudėjo įveikiant krizę, būtų pateisintos tvaria šalies ūkio ir finansų raidos perspektyva, kurios naudą pajustų kiekvienas pilietis“, - sakė jis.
Padėką žmonėms, ypač pensininkams, jis išsakė ir po posėdžio, kalbėdamas su žurnalistais: „Noriu, pasinaudodamas proga, padėkoti visiems Lietuvos gyventojams, kuriems teko tikrai sudėtinga našta pergyventi šį sunkmetį, dalintis solidariai našta. Ypač noriu padėkoti vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems teko didžiausi išmėginimai - pensijų sumažinimas, kuris baigsis šiais metais."
Siūlė mėnulio nenukritimą įsirašyti į nuopelnus ir tylėti apie sportą
Premjero kalbą išklausę parlamentarai iš opozicijos iš tiesų suskubo kritikuoti A. Kubilių ir jo ministrų kabinetą, premjerui buvo prikištas pasipūtimas ir kandumas.
Socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius prikišo premjerui kalbą, kurioje jis pliekė opoziciją. "Įdomu, kaip būtų nuskambėjusi kalba, jei salėje nebūtų opozicijos", - pastabą padarė jis.
Dėl kandžių komentarų priekaištų turėjo ir Mišrios grupės narys Žilvinas Šilgalis, priminęs, kad apie Lietuvos futbolą pašaipiai atsiliepusiam A.Kubiliui derėtų dažniau laikyti liežuvį už dantų: "Ar galite pažadėti, kad susilaikysite nuo komentarų sporto tema. Per didelį darbo krūvį gal tinkamai neįvertinate situacijos ir sukeliate bereikalingas problemas. Sporto visuomenė jautriai išgyvena dėl tokių pasisakymų. Sportininkams entuziazmas yra reikalingas. Būkit geras, jei negalite padėti, bent jau netrukdykite."
"Jeigu mėnulis būtų nukritęs ant Lietuvos - būtų dar blogiau. Bet nenukrito. Aš suprantu, kad didelis jūsų Vyriausybės nuopelnas", - ironiškai apie Vyriausybės ataskaitą atsiliepė "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos narys Egidijus Klumbys.
Buvęs premjero bendražygis, Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis nematė, kuo Vyriausybė gali didžiuotis: "Sveikinčiau, jeigu jūs pasakytumėte, kad klydote, įklampindami valstybę į skolas, imdami kreditus su trigubai didesnėmis palūkanomis nei Latvija.<...> Kitas dalykas - per metus šalį palieka 80 tūkst. gyventojų ir tai patys darbingiausi žmonės."
Nesėkmės: renovacija,deficitas, pensijų reforma
„Tvarkietis“ Andrius Mazuronis prašė premjero įvardinti tris didžiausias Vyriausybės nesėkmes. Jis pats matė daug problemų: „Šalies ūkis - smulkus ir vidutinis verslas stovi vietoje. Socialiniai reikalai - Sodros reforma absoliučiai stovi vietoje. Vidaus reikalų sistema – pastovūs pareigūnų streikai. Sveikatos apsaugos sistema – ligoninių tinklas taip suoptimizuotas, kad ligoniai jų paprasčiausiai neberanda. Švietimas – aukštojo mokslo reformos klaidas taisysime dar ne vienerius metus. Kultūra – pinigų atsiranda tik Valdovų rūmams. Aplinkos apsauga – renovacija absoliučiai stovi. Energetika – nužudėme vieną liūtą, kuriame nemažiau pavojingą slibiną.“
Premjeras pajuokavo, kad didžiausia A. Mazuronio ir televizijų nesėkmė - šio politiko pasirodymai bulvarinio turinio televizijų infošou. A.Kubilius visgi pasakė tris problemas. Jis akcentavo namų renovacijos nesėkmes. Taip pat sakė, kad derėjo greičiau stabilizuoti šalies finansus, deficitas išlieka gana didelis. Trečia - ilgalaikė pensijų reforma vėluoja. Žlugusias investuotojo naujai atominei elektrinei paieškas Vyriausybės vadovas anksčiau pavadino tam tikra nesėkme, tačiau pabrėžė, kad iš esmės procesas nėra žlugęs.
Seimo salėje iš esmės bene dažniausiai skambėjo priekaištai, kad šalyje vis dar didelis nedarbas, o emigracijos srautai nemažėja.
Premjeras žurnalistams sakė, kad Vyriausybė ir Seimas priėmė daug svarbių sprendimų kaip mažinti nedarbą - verslo sąlygų paprastinimas, darbo santykių lankstumo didinimas, tačiau neverta tikėtis, kad tokios didelės problemos išnyks greitai.
"Po tokios globalios krizės tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse, kai kurie blogi reiškiniai išliks ilgiau nei mes norėtume. Po tokios krizės visų pirma atsigauna eksportas, šiemet atsigaus vidaus vartojimas, nedarbas pradės mažėti, bet dar ir šių metų pabaigoje jis išliks gana aukštas. Emigracija - tiesioginė pasekmė krizinių reiškinių. Aukšta bedarbystė reiškia, kad ir emigracijos srautai liks dar pakankamai dideli," - sakė A. Kubilius.