„Šiandien viena iš didžiausių problemų yra tai, kad mūsų visuomenėje gebėjimo nebijoti dinamikos, kaitos, pasitikėti savimi ir savo šalies ateitimi, šalia esančiais yra tikrai kritiškai per mažai. Mūsų tapatybės, savęs suvokimo, tam tikrų mentalinių problemų reikalas, mano įsitikinimu, yra pats sudėtingiausias, sunkiausiai pakeičiamas ir gali tapti didžiausia mūsų problema. Tai yra sunkiai įvardijama ir tai aš pavadinčiau minkštaisiais visuomenės dalykais“, – penktadienį Seimo Europos informacijos biure surengtoje diskusijoje „Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030 – kelias į kitą tūkstantmetį“ sakė A. Kubilius.
Jis pabrėžė, kad nepasitikėjimo savimi, tarpusavyje, savo ateitimi yra pati skausmingiausia ir sudėtingiausia, sunkiausia įveikiama problema.
„Mano įsitikinimu, mūsų gyvensenos, mąstysenos kultūra yra pats pagrindinis klausimas, į kurį turime ieškoti atsakymų. Jeigu valstybės biurokratinę tvarką galima keisti, skaidrinti, ją mažinti labai konkrečiais įstatymais. Jeigu verslo reikalus galima tvarkyti labai konkrečiais sprendimais, tai tapatybės, savivokos, pasitikėjimo savimi ir tikėjimo ateitimi reikalus, deja, taip lengvai nepakeisi. Čia yra lyderystės, švietimo ir tam tikro susivokimo platesnėje visuomenėje, platesniame elito rate klausimas“, – kalbėjo premjeras.
Kitais dviem svarbiausiais dalykais, kurie turėtų padėti Lietuvai sėkmingai konkuruoti globaliame pasaulyje, įvardijami biurokratinio aparato pertvarkymas ir pagrindai moderniai ekonomikai.
„Bus labai svarbu, ar mes turėsime modernų valstybės biurokratinį aparatą, ar jis bus dinamiškas, efektyvus, ar sugebės lyderiauti, teikti tinkamas paslaugas žmonėms. Taip pat labai svarbu, ar sukursime pagrindus moderniai ekonomikai. Mes negalime konkuruoti su centrine Europa tradicinėje pramonėje, mes niekada nebūsime taip arti pagrindinių sunkiosios gamybinės pramonės centrų, pavyzdžiui, Čekijos, Vengrijos ar dalies Lenkijos. Mes galime būti stiprūs aukštos pridėtinės vertės, aukštųjų technologijų kūrime, išnaudodami savo žinias ir tai, kad esame šiaurės Baltijos regiono dalis“, – tvirtino A. Kubilius.
Lietuvos pažangos strategijos iniciatorius mano, kad po dvidešimties metų laimės tos valstybės ir tos tautos, kurios gebės išlikti globaliai konkurencingos.
Lietuvos strategiją kūrė Valstybės pažangos taryba, kurią sudaro valstybės institucijų, o verslo, akademinės visuomenės nariai, švietimo ir meno atstovai.
Šios strategijos dar niekas nepatvirtino.