aA
Vilniaus ir Šalčininkų rajone viešinčiam premjerui Andriui Kubiliui Lietuvos lenkai pasiūlė ne bandyti juos integruoti, bet susigrąžinti tūkstančiais emigruojančius lietuvius. Tokį pasiūlymą ministrui pirmininkui antradienį išsakė Vilniaus rajono lenkų atstovai, pažėrę kaltinimų dėl žemės grąžinimo problemų, mokinių klasių dydžio nustatymo mokyklose bei siekių ateityje suvienodinti valstybinės kalbos egzamino normatyvus lietuvių bei tautinių mažumų vaikams.
A.Kubiliui pasiūlyta ne integruoti Lietuvos lenkus, o gaudyti emigruojančius lietuvius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Šiuo metu Seime yra svarstomos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis tautinių mažumų mokyklose norima bent keletą dalykų dėstyti lietuvių kalba, mat ateityje ketinama suvienodinti valstybinės – lietuvių kalbos – egzamino normatyvus tiek lietuviams, tiek tautinių mažumų mokiniams. Parlamentaras, konservatorius-krikdemas Gintaras Songaila yra pasiūlęs tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba dėstyti net 60 proc., tačiau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete ši nuostata nėra patvirtinta.

„Teigiama, kad, priešingu atveju, mokiniai negali integruotis, nemoka kalbos - į tuos argumentus jau ne kartą buvo atsakyta ir tie argumentai neturi jokio pagrindo. Tai gal pagalvokime, kaip integruoti lietuvius, kaip juos išmokyti lietuvių kalbos, kad šimtais tūkstančių neišvažiuotų iš Lietuvos. Nes būtent jie nesiintegruoja. Kaip dabar integruoti juos, ar jie nemoka lietuvių kalbos? Jie išvažiuoja ten, kur lietuvių kalba jiems apskritai nereikalinga. Tai šie argumentai neveikia, bet priverstinis galimybių atėmimas mokytis gimtąją kalba gali iš tikrųjų sukelti socialinius neramumus ir kažkokį pilietinį nepaklusnumą“, - piktinosi Vilniaus rajono vicemeras švietimo reikalams Gabrielius Janas Mincevičius.

„Negalima priverstiniu būdu daryti žmonių laimingais“, - pridūrė vicemeras, kalbėjęs ir apie klasių sudarymo problemas lenkiškose mokyklose, taip pat aptaręs mokinių pavėžėjimo klausimus ir lietuviškų bei lenkiškų mokyklų pavaldumo dvilypumą.

DELFI primena, kad didžioji dauguma lietuvių mokyklų Vilniaus krašte yra pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri nuo liepos iš apskričių perėmė steigėjo funkcijas. Lenkiškos mokyklos savo ruožtu yra pavaldžios Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms, kuriose valdžia priklauso Lietuvos lenkų atstovams.

Vilniaus rajono vicemeras pasipiktino, kad būdama kai kurių mokyklų steigėja ministerija neorganizuoja nei jų pavėžėjimo, nei sprendžia kitus klausimus – esą viskas nukrenta ant savivaldybės pečių.

Lietuviams trūksta patalpų, lenkai pyksta dėl normatyvų

Antradienį premjeras A. Kubilius, drauge su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi, taip pat su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku, ūkio ministru Dainiumi Kreiviu bei finansų ministre Ingrida Šimonyte lankėsi Vilniaus ir Šalčininkų rajono savivaldybėse, kur apžiūrėjo lietuvių ir lenkų mokyklas, susitiko su rajonų bendruomene.

Iš ryto vyriausybinė komanda patraukė į Vilniaus rajono Lavoriškių pagrindinę mokyklą, kurioje mokoma lietuvių kalba. Šį mokykla yra įsikūrusi 1998 m., tačiau šiuo metu ji nebesutalpina mokinių, nes kuriant ją nemanyta, jog Lavoriškėse net lenkų ar mišrios šeimos ims leisti savo atžalas ne į lenkų, o į lietuvių mokyklą.

„Viskas prasidėjo nuo 9 mokinukų ir 2 mokytojų. O šiuo metu, praėjus geram dešimtmečiui, mūsų mokykloje mokosi 114 mokinių ir dirba 20 mokytojų“, - DELFI pasakojo mokyklos direktorės pavaduotoja Edita Indrašienė.

Mokykla yra įsikūrusi keliuose pastatuose: dalis mokinių mokosi išnuomotame individualiame name netoli pagrindinio mokyklos pastato, pradinukai – pagrindiniam pastate, o didesnieji įsikūrę buvusiuose mokytojų namuose, arba kitame mokyklos korpuse.

Šalia mokyklos jau pradėtas statyti specialus priestatas, tačiau šiuo metu darbai nevyksta, nes dėl statybos darbų kainų kritimo buvo paskelbtas naujas konkursas.

Tuo metu Lavoriškių vidurinė mokykla, kurioje mokoma lenkų kalba, patalpų nestokoja, tačiau jos atstovai skundžiasi dėl Švietimo ir mokslo nustatytų klasių dydžio normatyvų. Mokykloje, pasak direktorės Anos Ancevič, mokosi 158 mokiniai.

„Mums svarbu, kad būtų žymiai mažesnės klasės ir būtų kitokie reikalavimai. Šiaip yra reikalavimai, kad jeigu nėra 18 mokinių dviejose klasėse, tai jos turi būti sujungtos. Mūsų mokykla kol kas neturi tokių problemų, bet, aišku, ta demografinė padėtis nieko gero nežada, o mūsų seniūnijoje yra trys mokyklos, nemanau, kad mes visos išgyvensime“, - pasakojo A. Ancevič.

Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius susitikime teigė, kad nuostatas dėl klasių dydžių tautinių mažumų mokyklose ketinama keisti.

Piktinosi dėl žemės grąžinimo problemų

Lietuvos lenkų atstovai susitikime su premjeru A. Kubiliumi aptarė ir žemės grąžinimo klausimus. Nors pagal bendrąją statistiką Vilniaus rajone žemės grąžinimas, atrodo, vyksta įprastai, tačiau lenkų atstovai sako, jog etniniams šio regiono gyventojams žemė beveik negrąžinama.

Ir nors Žemės ūkio ministerijos atstovas priminė, kad žemė grąžinama pagal eiliškumą, o premjeras A. Kubilius pabrėžė, jog šiame procese nereikėtų įžvelgti blogos valios, tačiau Lietuvos lenkų atstovai piktinosi, kad valstybė atima žemę iš gyventojų

„Mūsų valstybė atėmė žemę iš mūsų gyventojų“, - piktinosi viena moteris. Premjerui ėmus svarstyti, kodėl Vilniaus rajone ši problema tokia aštri, kai Šalčininkuose viskas normalu, ji ministrui pirmininkui uždavė retorinį klausimą, į kurį pati ir atsakė – anot jos, Vilniuje dirbantys valstybės tarnautojai bei politikai nori turėti žemės ne Šalčininkuose, kur kelias tolimesnis, o Vilniaus rajone, kuris pasiekiamas beveik ranka.

Šiuo metu yra likę apie 8 tūkst. asmenų, norinčių atsiimti žemę Vilniaus rajone.

Švietimo ir mokslo ministras patarė nestoti bile kur

Kiek vėliau vyriausybinės svitos kelias nusidriekė į Šalčininkus, kur pirmiausia, be Jašiūnų dvaro, apsilankyta Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje. Šioje lietuvių mokykloje, kur veikia baseinas, švietimo ir mokslo ministrą G. Steponavičių mokiniai užklupo klausimais apie brangų mokslą bei kodėl dauguma universitetus baigusių žmonių nesimoko pagal specialybę.

„Kokį čia kultūringą žodį pasakius apie mūsų aukštojo mokslo kokybę ir specialybes? Už tai kad kokybė šlubavo kartais abiem kojomis“, - į vienos mokinės klausimą atsakė ministras ir pridūrė, jog jaunimas dažnai stoja mokytis bile kur .

„Daugelis stoja į tas specialybes, kur nebūtinai atras puikias galimybe dirbti po studijų. Pvz., vadyba. Bile kur įstojus į vadybą, nebūtinai jūs įsidarbinsite, žiūrėkite į geriausias studijas“, - teigė ministras.

Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje iš viso mokosi 661 mokiniai ir, nors čia dalykai dėstomi lietuvių kalba, lietuvių joje mokosi tik apie ketvirtadalį – likę lenkai, baltarusiai, yra armėnų.

Kaip DELFI pasakojo gimnazijos dvyliktokės, dauguma mokinių šioje mokykloje mokosi iš mišrių šeimų, mat mano, jog mokantis lietuvių mokykloje bus lengviau siekti aukštojo mokslo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ekspertas: ar Rusija gali ryžtis smogti Lietuvai – paskaičiuokime, kokias pasekmes tai jai sukeltų (1)

Lietuvai ribojant Europos Sąjungos sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį,...

Kaip Rusijos „defoltas“ gali paveikti karą: ekspertai išskiria vieną grėsmę agresorei

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad...

Karas Ukrainoje. Po Medvedevo grasinimų – Ukrainos atsakas: Krymas bus susigrąžintas iškart Rusijos kariai pagrobė Chersono merą (5)

Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje ir tai turi būti pagrįsta...

STT turi priekaištų Vilniaus miesto savivaldybei dėl statybų leidimų išdavimo: projektai vertinami pagal „nerašytas“ taisykles

Naujų būstų Vilniuje išdygtų ir daugiau, tačiau NT plėtotojų darbus stabdo Vilniaus miesto...

Įspūdingiausi atlyginimai Lietuvoje gegužę: viršūnėje – vidutiniškai 56 tūkst. eurų mokėjusi įmonė (5)

Gegužę 21 įmonė mokėjo didesnius nei 10 tūkst. eurų vidutinius atlyginimus , o algų medianų...

Užpulta serialo „Rimti reikalai“ aktorė Dovilė Kundrotaitė: vyras spyrė į galvą, kreiptasi į policiją

LNK televizijos serialo „ Rimti reikalai “ žvaigždė Dovilė Kundrotaitė pateko į itin...

Tiesioginė transliacija / Iš esmės. Kibernetinės atakos: kas gresia ir kaip turi pasiruošti gyventojai

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras įspėja, kad šiuo metu prieš Saugųjį valstybinį...

Šalyje svilinant karščiui – kelininkų įspėjimai vairuotojams: gali atsirasti pavojingų kelio ruožų

Šalį alinant karščiui kelininkai įspėja, kad prakainuoja ne tik žmonės, bet ir asfaltas ,...

Berankis įveikė milžiną iš JAV ir žengė į kitą Vimbldono etapą

Pajėgiausias Lietuvos tenisininkas 32-ejų metų Ričardas Berankis Vimbldono turnyrą pradėjo nuo...