Remiantis įstatymais, ministrai gali būti atstatydinami keliais būdais. Paprasčiausias jų – siūlyti prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti vidaus reikalų ministrą R. Palaitį, aplinkos – Gediminą Kazlauską ir sveikatos apsaugos – Raimundą Šukį, tačiau palikti dirbti kultūros ministrą Arūną Gelūną. Pastarasis jau viešai pareiškė svarstysiąs galimybę dirbti mažumos vyriausybėje.
Pagal Konstituciją, ministrus premjero teikimu skiria ir atleidžia prezidentas. Tačiau konservatorių premjerui Andriui Kubiliui kiek anksčiau pabandžius siūlyti D. Grybauskaitei atleisti iš pareigų R. Palaitį, situacija komplikavosi, mat prezidentė premjero teikimo netenkino. Savo sprendimą ji motyvavo nenoru dalyvauti priešrinkiminiuose partijų pasistumdymuose.
Praėjusią savaitę pas šalies vadovę lankėsi Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, kuris teiravosi, ar prezidentė tenkintų premjero siūlymą dėl trijų LiCS ministrų atleidimo, tačiau tikėtina, jog šalies vadovės atsakymas buvo toks pat, kaip anksčiau – kad valdančiosios koalicijos problemas turi spręsti pati valdančioji koalicija, o ne prezidentė.
Kitas galimas variantas – paties premjero A. Kubiliaus traukimasis iš pareigų, taip sugriaunant visą Vyriausybę. Tačiau tokiu atveju valdančią koaliciją tektų formuoti iš naujo: Seimas turėtų pritarti prezidento siūlomai ministro pirmininko kandidatūrai, paskirtas premjeras formuotų Vyriausybę, teiktų Seimui tvirtinti programą.
Trečias būdas, kuris gali būti taikomas tik laikinai – ministro pirmininko atsistatydinimas, Vyriausybės sugriovimas bei prezidentės pavedimas esamam premjerui ir ministrams laikinai eiti pareigas. Per šį laiką būtų galima suformuoti mažumos vyriausybę ir gauti Seimo pritarimą.
Galiausiai, konservatoriai ir liberalai gali bandyti išspręsti koalicijos krizę trims LiCS ministrams surengę interpeliacijas Seime. R. Palaičiui nepasitikėjimo procedūra jau pradėta, tačiau G. Kazlauskui bei R. Šukiui – ne. Vidutiniškai šis procesas trunka tris savaites, todėl šis konflikto sprendimo būdas nebūtų greitas.
Pažymėtina, kad jeigu opozicija nebūtų linkusi paremti interpeliacijų trims LiCS ministrams, R. Palaitis, G. Kazlauskas ir R. Šukys liktų dirbti, mat atstatydinimui reikia, kad tam pritartų ne mažiau nei 71 Seimo narys.
Konservatorių frakcija šiuo metu Seime turi 46 atstovus, Liberalų sąjūdis – 12. Jeigu interpeliacijas paremtų Darbo partija, ji prisidėtų 10-čia balsų. Paramos konservatoriai gali tikėtis iš Krikščionių partijos frakcijos bei Mišrios Seimo narių grupės atstovų, priklausančių Artūro Zuoko judėjimui „Taip“.
DELFI primena, kad liberalcentristų vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui atleidus du Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą, už juos mūsų stojo konservatoriai, iškėlę liberalcentristams ultimatumą – atstatydinti R. Palaitį, reorganizuoti FNTT, stabdyti konkursą į FNTT direktoriaus pareigas bei grąžinti V. Gailių ir V. Giržadą į darbą.
FNTT direktorius V. Gailius ir jo pavaduotojas V. Giržadas įtarti informacijos nutekinimu apie planus nacionalizuoti banką „Snoras“, jie dukart buvo tikrinami poligrafu. V. Giržadui abu tikrinimai buvo nepalankūs, V. Gailiui – vienas palankus, kitas – ne.
Liberalcentristai sutiko tik reorganizuoti FNTT, todėl koalicijos partneriams nepasiekus sutarimo konstatuotas koalicijos žlugimas, nors LiCS ministrai dar nėra atstatydinti.