Ketvirtadienį Seime įvyko neeilinė sesija, parlamentarai uždavė iš anksto paruoštus klausimus Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir generalinei prokurorei Nidai Grunskienei.
Nors opozicija prašė leisti užduoti dar daugiau klausimų V. Čmilytei-Nielsen, galimybė nebuvo suteikta. Tuo metu N. Grunskienė Seime į gyvus klausimus atsakinėjo net pusvalandį.
Išryškėjo kelios naujos detalės. Seimo pirmininkė nurodė, kad žymųjį penktadienį prokurorė jai leido suprasti, kad nusikalstama veika įtariamas politikas nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys. Tokį pirmininkės pasisakymą kelis kartus paneigė prokurorė.
Užminta mįslė ir dėl to, ar Seimo pirmininkė nurodė visus savo susitikimus, nutikusius penktadienį, po susitikimo su prokurore.
Kas nutekino informaciją apie pradėtą tyrimą buvusiam Seimo konservatoriui, įtarimų sulaukusiam Kristijonui Bartoševičiui – išsiaiškinti ir vėl nepavyko. Taigi, ar atnešė ką nors reikšmingo atsakymai, nuskambėję Seimo tribūnoje?
Žalos mastas
Vytauto Didžiojo universiteto politologas I. Kalpokas, kalbėdamas apie Seimo pirmininkės atsakymus į klausimus, vertino, kad ji išdėstė nepakankamai išsamią savo įvykių versiją.
Bendrai valdantieji, pasak jo, padarė daug komunikacinių klaidų.
„Iš esmės tie atsakymai yra pakankamai logiški. Žinoma, jie nėra tokie išsamūs, kokių norėtųsi.
Kitas dalykas, tiems atsakymams jau yra per vėlu, kadangi valdantieji pastarąsias kelias savaites tiek darė komunikacinių klaidų – vieną po kitos, nepriklausomai nuo to, ar ta informacija buvo nutekinta, ar nebuvo nutekinta <...>. Reputacinė dėmė ir tas nepasitikėjimas ir įtarumas, kuris pasėtas visuomenėje, išliks bet kuriuo atveju. Jau, ko gero, jokie atsakymai nebūtų šitos situacijos išsprendę“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ dėstė I. Kalpokas.
Tarp V. Čmilytės-Nielsen ir N. Grunskienės atsakinėjimo buvo kontrastas, akcentavo jis.
Iš Seimo pirmininkės atsakymų, pasak politologo, jau dabar aišku, kad ji penktadienį, kai pas ją lankėsi generalinė prokurorė, susitiko su liberalais, taip pat su ministre pirmininke.
„Galima įsivaizduoti, kad tiek dalyvavę nuotoliniam Liberalų sąjūdžio susitikime, tiek ministrė pirmininkė, kuriai irgi įvairių įtarimų ir kaltinimų buvo pažerta, kad būtent šie žmonės ir turėti omenyje. Bet pagrindinė problema ir yra iš valdančiųjų pusės šioje situacijoje, kad mes kelios savaitės turime tiesiog spėlioti, ką jie turi omenyje sakydami vieną ar kitą dalyką, kažkaip interpretuoti ir savo versijas kelti. O aiškumo atsakymuose būtent ir trūksta“, – komentavo I. Kalpokas.
„Jie sau žalos prisidarė jau dabar tiek, kiek [būtų prisidarę], jeigu ir būtų nutekinę informaciją“, – pridūrė jis.
Vertindamas tai, kaip apie skandalą Seime ketvirtadienį komunikavo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, I. Kalpokas išreiškė nuostabą.
„Aš nežinau, ką šioje situacijoje veikė jų komunikacijos specialistai. Kaip dėstytojas, ruošiantis komunikacijos specialistus, labai tikiuosi, kad tarp jų nėra mano buvusių studentų, bet tai, kas šiuo metu vyksta su konservatorių ir plačiau valdančiųjų komunikacija, tai yra kažkas tarpinio tarp nesusipratimo ir katastrofos“, – sakė politologas.
Pastabos dėl opozicijos vienybės
Ketvirtadienį Seimo mažumai nepavyko sudaryti laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui. Nepaisant to, pasak I. Kalpoko, opozicionieriai iš visos situacijos šį tą išpešė:
„Išpešė dar papildomo dėmesio šitai situacijai, taip pat išpešė galimybę nuolat kartoti, kad konservatoriai ir jų partneriai akivaizdžiai kažko bijo, nes jeigu nebijotų, nebūtų balsavę prieš komisijos sudarymą.
Reikia omenyje turėti ir tai, kad jų balsavo [prieš] arba susilaikė 60 Seimo narių, tai aritmetiškai žiūrint, likusių balsų būtų pakakę tai komisijai sudaryti, bet iš pačios opozicijos tik 52 sugebėjo susimobilizuoti. Tai čia irgi galima kelti klausimus apie pačios opozicijos mobilizaciją“, – dėstė politologas.
Kalbėdamas apie opozicionierių laikyseną, V. Kalpokas teigė, kad visi jie šioje situacijoje bando išpešti maksimalų taškų skaičių sau, o valdantieji tai esą padeda sėkmingai daryti.
Opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis užsiminė, jog Seimo pavasario sesiją sieks pradėti apkalta arba Seimo pirmininkei, arba Seimo konservatorių frakcijos seniūnei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei. I. Kalpokas svarstė, kad jos nebūtų sėkmingos, nes jau ir anksčiau Seime esame turėję atvejų, kai opozicijai nepavyko nuversti pareigas einančių valdančiųjų.
Kita vertus, jis sakė, jog neabejoja, kad ši galimo informacijos nutekinimo tema išliks dėmesio centre iki pat pavasario sesijos, kuri vyks prieš antrąją savivaldos rinkimų turą.
Ar dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui ko nors imsis prokuratūra?
Vertindamas tai, kaip į klausimus Seime atsakinėjo N. Grunskienė, I. Kalpokas darė išvadą, kad greičiausiai ne.
„Kaip generalinė prokurorė suformulavo, jeigu paaiškės, kad buvo padaryta žala ikiteisminiam tyrimui, tada galbūt būtų [imtasi veiksmų], o jeigu nutekinimas ir buvo, bet nebuvo padaryta žala, tai greičiausiai bus nuspręsta, kad neverta pradėti tyrimo“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Jis svarstė, kad niekas politinės atsakomybės valdančiųjų pusėje galimo informacijos nutekėjimo kontekste neprisiims, o ilgainiui tema išsikvėps.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su I. Kalpoku galite rasti žemiau:
