Akmenės rajonas – tarp penkių savivaldybių, kurios eksperimento būdu savarankiškai skirstys paramą nepasiturintiems. Socialinę paramą ketinama skirstyti nustatinėjant ja piktnaudžiaujančius asmenis. Į sprendimą, ar žmogus vertas socialinės pašalpos, įsitrauks ir vietos bendruomenės, geriausiai žinančios, kokia veikla užsiima žmogus ir kokia iš tikro jo materialinė situacija.
„Šiandien išugdyta karta, galvojanti, kad pašalpa – tarsi išankstinė pensija visam gyvenimui. Tiesiog ateina su pretenzijomis, pareiškia, kad jiems priklauso ir viskas. Suprantu, kai aiškina pensininkai – jie dirbo, įnešė įmokas, bet kai ateina jauni žmonės, paaiškinu, kad pašalpa – laikino pobūdžio sunkumams išvengti, o jūs turite siekti eiti dirbti“, - DELFI sakė V. Mitrofanovas.
„Dabar pašalpos mokamos tam, kam iš tiesų reikia. Pašalpų skyrime kviečiamos dalyvauti bendruomenės – prie seniūnijų suburtos socialinių pašalpų mokėjimo komisijos. Jos turi galimybę išryškinti pašalpomis piktnaudžiaujančius asmenis. Kiekviename kaime žino, kas nelegaliai cigaretėmis prekiauja, kas alkoholiu. Kaip aš sakau, pažeidinėdami Lietuvos įstatymus jie dar drįsta eini prašyti pašalpos“, - stebisi meras.
V. Mitrofanovo teigimu, nuo Naujųjų atidžiau žiūrima į ilgalaikius pašalpų gavėjus. „Yra ir tokių, kurie 4-5 metus pašalpos vaikšto, tačiau vis neįsidarbina. Yra žmonių, kurie netekę darbo kabinasi, linkę dirbti. Ir yra, kaip vadinu, piktybiškų lodorių – į juos nukreipiamas didžiausias dėmesys“, - sakė rajono vadovas.
Jei žmogus 2-3 metus gauna pašalpą, jam bus pasiūloma 2-3 mėnesius padirbėti viešuosius darbus. „Turėjome faktų, kai vidurinę baigusi mergina trejus metus stovi darbo biržoje, išsilavinimo neturi, darbų jai niekas nesiūlo. Pasiūlėme viešųjų darbų - ji atsisakė, pasipiktino, kad norime priversti dirbti“, - pasakojo V. Mitrofanovas.
Pašalpų prašo ir prabangių BMW savininkai
Meras įtaria, kad yra asmenų, kurie pasiima pašalpą ir išvyksta padirbėti užsienyje. Jis sakė žinantis atvejų, kai pasikeisdamos dvi moterys po dvi savaites Anglijoje prižiūri senutę. Grįžusios į Lietuvą, jos į savivaldybę ateina prašyti pašalpų. Dalis oficialių bedarbių nelegaliai uždarbiauja su rajonu besiribojančioje Latvijoje. Jie pašalpų atsisako pasiūlius dirbti viešuosius darbus.
„Dėl to turime stiprų įrankį – buities tyrimo aktą. Komisija praktiškai turės praeiti pro visus pašalpininkus ir įvertinti jų buitį, pažiūrėti, ar jis negyvena iš nelegalių pajamų. Šioje vietoje turi būti taikomi protingumo kriterijai – gal žmogus neblogą buitį susikūrė turėdamas darbą, o dabar darbo neteko. Ypatingą dėmesį kreipsime į ilgalaikius bedarbius, kurie nedirba metus dvejus, tačiau važinėja su penktos klasės BMW, kiekviename kambaryje turi po plazminį televizorių ir prašo pašalpos. Yra ir tokių atvejų“, - teigė V. Mitrofanovas.
Apie įtartinus atvejus žadama informuoti Mokesčių inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Meras svarsto, kad galbūt žmonės, bijantys įkliūti šioms tarnyboms, nebeprašys pašalpų.
Naujosios tvarkos rezultatų V. Mitrofanovas tikisi po dvejų metų. Jis pabrėžia, kad atliekama ne pinigų, o žmonių sąmonės ir sampratos pertvarka.
Pašalpų gavėjai nuo Naujųjų sulaukė dar vienos naujovės - jie privalo atidirbti 20 val. visuomenei naudingų darbų. Dirbti galima senelių namuose, valgyklose, kitose įstaigose. Anksčiau visuomenei naudingi darbai būdavo skiriami norintiems pašalpą gauti grynais pinigais. Atsisakiusieji dirbti, gaudavo socialinę kortelę – už ją parduotuvėse buvo galima įsigyti produktų.
Akmenės rajone metinė šalpoms numatyta suma siekia 16 mln. Lt. Daugiausia šių lėšų išleidžiama socialinėms pašalpoms nepasiturintiems ir kompensacijoms už šildymą.
Apie nelegalias pajamas praneša aplinkiniai
Prigriebti sukčiaujančius asmenis žada ir eksperimente dalyvaujanti Panevėžio rajono savivaldybė.
„Jau turime informacijos apie atvejus, kai galimai žmonės turi tam tikrą užimtumą, nelegalų verslą ir gauna socialines pašalpas. Seniūnijų komisijos turės svarstyti ir pranešti mus, kad jų veiklą prašytume patikrinti kontrolę ir prevenciją vykdančių organizacijų. Jeigu paaiškės, kad jie gauna nelegalių pajamų, turėsime nutraukti socialinės pašalpos mokėjimą“, - aiškino savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Pasak A. Paškevičienės, savivaldybė dabar turi galimybes didinti, mažinti pašalpą, sustabdyti jos mokėjimą. Savivaldybė dažnai sulaukia gyventojų pranešimų apie asmenų slepiamas pajamas, pateikiamus neteisingus dokumentus.
„Iki šiol jei žmogus pristatydavo dokumentus, rodančius, kad turi teisę į pašalpas, nežiūrint, kad kaimynai mato jį dirbant kažką nelegaliai, neturėjome jokios teisės pašalpos mokėjimą sustabdyti. Dabar tai galėsime padaryti“, - sakė savivaldybės atstovė.
Tačiau, pasak jos, kol kas dar gerokai per anksti kalbėti, ar nauja socialinių pašalpų skirstymo sistema padės sutaupyti.