aA
Lietuvos universitetų mokslininkai išplatino viešą laišką, kuriuo išsakė nepasitenkinimą, jog Kauno miesto pareigūnai ir kiti oficialūs asmenys pagerbė nacių okupacijos metu veikusios laikinos vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių, išeivijoje pasivadinusį Brazaičiu. Pasak akademikų, tuometė vyriausybė bendradarbiavo su vokiečių valdžia ir buvo įkvėpta Lietuvos aktyvistų fronto, kurio programa buvo antisemitinė ir autoritarinė.
Juozas Brazaitis. Iš knygos „Ugninis stulpas“.
Juozas Brazaitis. Iš knygos „Ugninis stulpas“.

Kaip žinoma, nacių okupacijos metais Lietuvoje buvo išžudyta apie 190 tūkst. Lietuvos žydų, istorikai yra įrodę, kad žudynėse gausiai dalyvavo ir lietuviai.

„Neseniai įvyko valstybės remiama J. Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimo ceremonija. Ši ceremonija ir ją lydėjęs šio žmogaus gyvenimo ir veiklos iškilmingas minėjimas buvo didelė moralinė klaida. Aukštintas ir lyderiu laikomas buvo žmogus, kuris neišlaikė pagrindinio lyderystės egzamino, nes nebuvo teisingas ir neužstojo nekaltų bendrapiliečių“, - teigia mokslininkai.

Viešą laišką pasirašė filosofas Egidijus Aleksandravičius, sociologė Milda Ališauskienė, filosofas Andrius Bielskis, istorikas Alfredas Bumblauskas, europarlamentaras Leonidas Donskis, istorikas Antanas Kulakauskas, politologas Šarūnas Liekis, politologas Raimundas Lopata, filosofas Gintautas Mažeikis, teisininkas Henrikas Mickevičius, istorikas Alvydas Nikžentaitis, istorikas Saulius Sužiedėlis, kunigas Tomas Šernas, filosofė Nida Vasiliauskaitė, kultūrologas Tomas Venclova bei kiti akademikai.

Laišką pasirašę mokslininkai teigia, kad 1941 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais veikusi laikina vyriausybė neatsiribojo nuo pronacistinę politiką aktyviai palaikiusio Kazio Škirpos ir jo įsteigto Lietuvių aktyvistų fronto. Vyriausybė taip pat deklaravo siekį prisidėti prie Europos sutvarkymo „naujais pagrindais“ ir vykdė naciams palankią politiką.

„Vyriausybė, kuri dalį savo piliečių atidavė diskriminacijai ir persekiojimui, o vėliau negynė jų nuo masinių žudynių, kurias vykdė okupantai ir jų kolaborantai, negali vienareikšmiškai teigti kovojusi už laisvę. Su žmogiškumu prasilenkiantys žodžiai ir veiksmai visiems laikams aptemdė ir suteršė visa tai, ką Laikinoji vyriausybė tariamai pasiekė nesėkmingai bandydama įtvirtinti Lietuvos suverenitetą. Ko vertas suverenitetas, kurio įgijimo kaina – nekaltų žmonių kraujas?“ - klausia mokslininkai.

Taip jie atsako į teiginius, kad J. Ambrazevičiaus-Brazaičio vyriausybė prisidėjo prie antisovietinio sukilimo ir kovojo už Lietuvos suverenitetą.

„Antisovietinio sukilimo dalyvių motyvus, žodžius ir veiksmus derėtų vertinti individualiai. Tačiau sukilimas buvo lydimas antisemitinės retorikos, naciams palankių atsišaukimų, ir prievartos prieš nekaltus civilius“, - teigiama laiške.

„Vyriausybės retorika, veiksmai ir bendradarbiavimas su Vokietijos valdžia, neišvengiamai kompromituoja jos teisėtumą ir moralinį statusą. J. Ambrazevičius-Brazaitis, būdamas tos Vyriausybės ministru pirmininku, negali išvengti atsakomybės dėl jos veiksmų“, - rašo akademikai.

Jų teigimu, neseniai įvykusi J. Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimo ceremonija buvo didelė moralinė klaida, nes pats politikas neišlaikė lyderystės egzamino.

„Mirusiojo šeima ir draugai turi teisę į privačią ceremoniją. Tačiau Lietuvos Respublikos vyriausybė, oficialieji asmenys ir kiti iškilmėse dalyvavę šalies pareigūnai, viešai pagerbdami J. Ambrazevičių-Brazaitį, skirdami lėšų jo perlaidojimui bei paminėjimui, daugeliui žmonių sukėlė sumaištį dėl pamatinių vertybių, kuriomis remiantis sukurta Lietuvos Respublika“, - teigia mokslininkai.

„Pareigūnai, kurie atsisakė dalyvauti paminėjime, turėtų būti teigiamai įvertinti“, - rašo akademikai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (89)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (12)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Kol lietuviai stovi eilėse prie vakcinų, rusai savo „Sputniku“ skiepytis nenori net už pinigus (790)

„Milijonas prizų“ – tokią programą nusprendė įgyvendinti Maskva, norėdama prisivilioti...

Po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų...

Lietuvių noras dirbti Anglijoje blėsta: nebetraukia sezoninis darbas, keičiasi kryptys (113)

Darbą užsienyje siūlančios Lietuvos kompanijos pastebi, kad nuo šių metų Europos rinkoje vyksta...

Kosmetologė įvardijo didžiausias odos problemas ir kas jas išduoda: atkreipkite dėmesį, kol nevėlu (7)

Žmogus nėra tik oda ar atskirai tik kūnas po oda, viskas labai glaudžiai tarpusavyje susiję....

Bandęs aplankyti vienuolyną vyras liko nusivylęs: informacija mėgstantiems savaitgalio ekskursijas

Savaitgalį įspūdingąjį Kaune esantį vienuolyną norėjęs aplankyti skaitytojas liko už vartų....

Iš koronaviruso „siurprizus“ stebinčių mokslininkų – pozityvios užuominos (2)

Įvairiose pasaulio vietose fiksuojami staigūs susirgimų COVID-19 ir mirčių nuo šios ligos...