aA
Lietuvos universitetų mokslininkai išplatino viešą laišką, kuriuo išsakė nepasitenkinimą, jog Kauno miesto pareigūnai ir kiti oficialūs asmenys pagerbė nacių okupacijos metu veikusios laikinos vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių, išeivijoje pasivadinusį Brazaičiu. Pasak akademikų, tuometė vyriausybė bendradarbiavo su vokiečių valdžia ir buvo įkvėpta Lietuvos aktyvistų fronto, kurio programa buvo antisemitinė ir autoritarinė.
Juozas Brazaitis. Iš knygos „Ugninis stulpas“.

Kaip žinoma, nacių okupacijos metais Lietuvoje buvo išžudyta apie 190 tūkst. Lietuvos žydų, istorikai yra įrodę, kad žudynėse gausiai dalyvavo ir lietuviai.

„Neseniai įvyko valstybės remiama J. Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimo ceremonija. Ši ceremonija ir ją lydėjęs šio žmogaus gyvenimo ir veiklos iškilmingas minėjimas buvo didelė moralinė klaida. Aukštintas ir lyderiu laikomas buvo žmogus, kuris neišlaikė pagrindinio lyderystės egzamino, nes nebuvo teisingas ir neužstojo nekaltų bendrapiliečių“, - teigia mokslininkai.

Viešą laišką pasirašė filosofas Egidijus Aleksandravičius, sociologė Milda Ališauskienė, filosofas Andrius Bielskis, istorikas Alfredas Bumblauskas, europarlamentaras Leonidas Donskis, istorikas Antanas Kulakauskas, politologas Šarūnas Liekis, politologas Raimundas Lopata, filosofas Gintautas Mažeikis, teisininkas Henrikas Mickevičius, istorikas Alvydas Nikžentaitis, istorikas Saulius Sužiedėlis, kunigas Tomas Šernas, filosofė Nida Vasiliauskaitė, kultūrologas Tomas Venclova bei kiti akademikai.

Laišką pasirašę mokslininkai teigia, kad 1941 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais veikusi laikina vyriausybė neatsiribojo nuo pronacistinę politiką aktyviai palaikiusio Kazio Škirpos ir jo įsteigto Lietuvių aktyvistų fronto. Vyriausybė taip pat deklaravo siekį prisidėti prie Europos sutvarkymo „naujais pagrindais“ ir vykdė naciams palankią politiką.

„Vyriausybė, kuri dalį savo piliečių atidavė diskriminacijai ir persekiojimui, o vėliau negynė jų nuo masinių žudynių, kurias vykdė okupantai ir jų kolaborantai, negali vienareikšmiškai teigti kovojusi už laisvę. Su žmogiškumu prasilenkiantys žodžiai ir veiksmai visiems laikams aptemdė ir suteršė visa tai, ką Laikinoji vyriausybė tariamai pasiekė nesėkmingai bandydama įtvirtinti Lietuvos suverenitetą. Ko vertas suverenitetas, kurio įgijimo kaina – nekaltų žmonių kraujas?“ - klausia mokslininkai.

Taip jie atsako į teiginius, kad J. Ambrazevičiaus-Brazaičio vyriausybė prisidėjo prie antisovietinio sukilimo ir kovojo už Lietuvos suverenitetą.

„Antisovietinio sukilimo dalyvių motyvus, žodžius ir veiksmus derėtų vertinti individualiai. Tačiau sukilimas buvo lydimas antisemitinės retorikos, naciams palankių atsišaukimų, ir prievartos prieš nekaltus civilius“, - teigiama laiške.

„Vyriausybės retorika, veiksmai ir bendradarbiavimas su Vokietijos valdžia, neišvengiamai kompromituoja jos teisėtumą ir moralinį statusą. J. Ambrazevičius-Brazaitis, būdamas tos Vyriausybės ministru pirmininku, negali išvengti atsakomybės dėl jos veiksmų“, - rašo akademikai.

Jų teigimu, neseniai įvykusi J. Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimo ceremonija buvo didelė moralinė klaida, nes pats politikas neišlaikė lyderystės egzamino.

„Mirusiojo šeima ir draugai turi teisę į privačią ceremoniją. Tačiau Lietuvos Respublikos vyriausybė, oficialieji asmenys ir kiti iškilmėse dalyvavę šalies pareigūnai, viešai pagerbdami J. Ambrazevičių-Brazaitį, skirdami lėšų jo perlaidojimui bei paminėjimui, daugeliui žmonių sukėlė sumaištį dėl pamatinių vertybių, kuriomis remiantis sukurta Lietuvos Respublika“, - teigia mokslininkai.

„Pareigūnai, kurie atsisakė dalyvauti paminėjime, turėtų būti teigiamai įvertinti“, - rašo akademikai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Netaiklus Westermanno metimas padovanojo „Rytui“ Karaliaus Mindaugo taurę (542)

Leo Westermannas paskutinėmis rungtynių sekundėmis meistriškai išprovokavo pražangą mesdamas...

Pradėjęs lankyti darželį, Danielius susirgo pavojinga infekcija: dabar berniukas nejuda, nemato ir nekalba (40)

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas,...

Pataria netylėti: kaip patikrinti, ar darbdavys po reformos neapgavo išmokėdamas atlyginimą (4)

Norint paprastai išsiaiškinti, ar darbdavys neapgavo išmokėdamas atlyginimą už šių metų...

Iš Šri Lankos grįžusi lietuvė pakeitė požiūrį į arbatą, kurią geriame Lietuvoje (25)

Sunku žodžiais apsakyti, ką maisto tinklaraštininkui reiškia galimybė apsilankyti Šri Lankoje...

Rimvydas Valatka. Desakralizuoti Lietuvos pilietybę (264)

Politinis kalendorius pamėtėjo rinkimų . Karbauskis su Širinskiene – dar ir Konstitucijos...

Šveicarijos lietuvė: suvokti, kodėl čia kasininkės uždirba dešimtis tūkstančių, yra darbas (276)

Šveicarija – keista šalis. Smagi šalis. Spalvinga šalis. Kuria puse nepakreipsi, įdomi...

Grožėkitės ir semkitės įkvėpimo iš šio buto Vilniuje: puikus modernaus ir klasikinio stiliaus interjero derinys

Pastaruoju metu lietuvaičiai itin pamėgo savo interjere derinti modernųjį ir klasikinį stilių....

Kas nutinka, kai mieste automobiliai yra visiškai uždraudžiami (10)

Pontevedros mieste (Ispanija) šaukti nebūtina – susikalbėti galima ir nekeliant balso. Mat tam...

Svaiginančią karjerą metusi lietuvė vaikų auginti išvyko į Balį: buvau kaltinama karjera per lovą (30)

Polinezijos salos Ramiajame vandenyne. Palmės, baltas smėlis, smaragdinio žydrumo vanduo ir...

Asmik Grigorian atlikta jautri operacija: niekada nesupratau fakto, kodėl visi tai slepia (36)

Balandžio 29 d. bus paskelbti tarptautinių operos apdovanojimų laureatai. Operos solistė iš...