„Jeigu pasauly liktų tik liberalus požiūris į žmogų ir visuomenę, kokiam atstovauja liberalai, neliktų to, kas labiausiai domina rašytojus ir filosofus: neliktų Dievo, neliktų metafizikos, sudėtingesnius reikalavimus keliančių moralinių hierarchijų. Jeigu liktų tik liberalus mąstymas, liktų tik negatyvi laisvė, toks nesudėtingas politinis principas – nedaryti žalos kitiems, gerbti kitų žmonių teises, o visos filosofinės problemos, kurios tiek amžių kankino žmones, būtų neišspręstos“, - viešoje paskaitoje kalbėjo filosofas.
Laisvės gynėjai gali tapti fanatikais?
A. Jokubaitis sako, jog liberalai nuo pat savo ištakų pasižymėjo tolerancija, o savo mąstymą grindė negatyviosios laisvės idėja, kuri paprastai suvokiama, kaip laisvė nuo kieno nors įtakos, nuo grėsmių, nuo primetamų vertybių ar siekio sukurti visuomenę pagal kurį nors vieną modelį. Liberalai pasiūlė susitarti dėl esminių bendro gyvenimo taisyklių, nesiginčijant dėl vertybinių nuostatų – vertybės tapo privačiu reikalu.
Dėl šios priežasties, pasak filosofo, liberalizmas tapo politiškai reikšminga filosofija, bet kultūrine prasme ji visuomet buvo lėkšta, nes nekalbėjo apie vertybes, dorybes ar moralines nuostatas. Šios temos nepateko į liberalų diskusijų sritį, o visas dėmesys buvo sutelktas laisvių gynimui bei pavojų šioms laisvėms šalinimui.
„Tai yra politiškai reikšminga filosofija, neabejotina, bet kultūriškai tai yra lėkšta filosofija ir šito defekto nepavyksta ištaisyti, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai labai paprastas uždavinys. Kas atsitinka, kai kas nors netelpa į liberalaus kultūrinio mąstymo schemą? Tai turi būti atmesta. Kodėl? O todėl, kad tai yra kultūrinio atsilikimo ir retrogradiškumo požymis ir šia prasme liberalai vis randa raupsuotąjį, kuri reikia išstumti. Visada turi būti atsargus ir įsitempęs, kad netaptum šituo raupsuotuoju. Jie remiasi neįrodyta prielaida, kad laisvės reikalui geriausia tarnauja liberalizmas“, - VU TSPMI surengtoje paskaitoje kalbėjo A. Jokubaitis.
Filosofas sako besistebintis, kad liberalai savo mąstymo būdą grindžia mintimi, esą liberalizmas yra beveik būtina civilizacijos sąlyga – tarsi be liberalizmo civilizuota visuomenė negalėtų egzistuoti.
„Liberalai mano, kad jų filosofija yra būtina tikrovės pakeitimo sąlyga. Paskutiniu metu, kiek skaitau Leonido Donskio rašinius iš Briuselio, tai jeigu jis būtų prezidentas George W. Bushas, tai kaip įvedė kariuomenę į Iraką, taip mielu noru įvestų kariuomenę ir į Lietuvą, kad liberalizmas čia greičiau triumfuotų“, - juokavo A. Jokubaitis ir priminė, kad didelis noras apginti laisvę gali baigtis panašiai kaip baigėsi Katalikų Bažnyčios noras apginti tikėjimą – atsiprašinėjimais už Inkvizicijos laikų metodus.
Liberalai ėmė mokyti apie diržų užsisegimą
A. Jokubaitis pasakoja pastebįs, kad pastaruoju metu liberaliai mąstantys žmonės taip stipriai gina laisvę, jog net ėmė reikalauti, kad viskas, kas juos supa, taptų liberalu: “Dabar jau reikalaujama liberalios Bažnyčios, liberalios teologijos, liberalaus švietimo, liberalių santykių tarp dviejų vienas kitą mylinčių žmonių – daugybė požymių rodo, kad liberalai neleistinai peržengia politinio liberalizmo nustatytas ribas“.
Pasak filosofo, jeigu anksčiau buvo reikalaujama gerbti privatų žmogaus pasirinkimą, tai dabar užsinorėta, kad viskas būtų konstruojama pagal liberalizmo modelį. A. Jokubaitis neslepia, kad kalbėdamas apie liberalų primetamą modelį, prisimena ir Lietuvoje kilusias diskusijas, ar Nukryžiuotojo kabinimas valstybinių mokyklų klasėse dera su asmens laisve pasirinkti religiją arba išvis jos nesirinkti.
Diskusija dėl Nukryžiuotojo kabėjimo mokyklose kilo po to, kai Italija kreipėsi į Lietuvą prašydama paramos apskundžiant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo privalomas kryžiaus kabinimas valstybinėse mokyklose buvo pripažintas prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
„Liberalai reikalavo gerbti privačius žmonių pasirinkimus, jų neprimesti. Pirmiausia tai būdavo susieta su politinių ir ekonominių laisvių apsauga, bet pastebėkit, dabar jie nori žymiai daugiau: jie aiškina, kaip turi būti tvarkomi privataus pasirinkimo sričiai priklausantys dalykai – mokina, kaip žvelgti į šeimą, santuoką, moterį, religiją, marihuanos rūkymą, apsauginių diržų automobiliuose prisisegimą, vaikų auklėjimą“, - sakė VU TSPMI profesorius.
Jo teigimu, liberalai šiuo metu peržengia anksčiau savo nustatytas ribas ir laisvės vardu kišasi į kultūrą bei privačių pasirinkimų sritį. A. Jokubaitis sako esąs beveik tikras, kad jeigu būtų diskutuojama apie augalų teises, tai laimėtų būtinai liberalai. „Jeigu pradėsime ginti augalų teises, aš manau, kad laimės liberalai. Nes kiekvienas augalas turi teisę į laisvę... Arba, pavyzdžiui, jūs sakote – padiskutuokim apie žmogaus prigimtį. Kokia gi diskusija, viskas yra aišku – laisvė ir diskusija baigta“.