„Yra nustebimas, kokiu įstatymu, kokiu teisės aktu rėmėsi teismas. Jeigu teismas rėmėsi kokiu nors tarptautiniu sprendimu, tai kam mes ginčijamės dėl to įstatymo Seime?“ - penktadienių Žinių radijui sakė politikas.

Jis priminė, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas buvo perkeltas į Seimo rudens sesiją ir kol kas nėra priimtas.

Paklaustas apie TS-LKD poziciją dėl nelietuviškų rašmenų lietuviškuose asmens dokumentuose, G.Landsbergis tvirtino, kad partijos Politikos komitetas yra patvirtinęs nuomonę, jog „bet koks pavardžių rašymas turi atitikti teisės normas, ar tai būtų Konstitucinio Teismo sprendimas, ar koks kitas teisinis pagrindas“.

„Kita vertus, suprantame žmogišką poreikį žmonėms pavardes rašyti taip, kad jiems būtų patogu (...) ir kad jiems nekeltų sunkumo jų paprastame gyvenime“, - tvirtino konservatorius.

R. Šimašius nemato priežasčių skųsti sprendimą

Remigijus Šimašius
Sostinės savivaldybė nemato priežasčių skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo sostinės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“, penktadienį BNS informavo meras.

„Teismo sprendimo teksto dar nemačiau, bet pagal tai, kas buvo paskelbta, galiu pasakyti, kad nematau priežasčių, kodėl reikėtų skųsti šį sprendimą“, - teigė Remigijus Šimašius.

„Aš nematau jokių kliūčių įgyvendinti šitą teismo sprendimą ir manau, kad tai yra pagarbu Lietuvos piliečių atžvilgiu (...) Analogiškais atvejais, jeigu, tarkime, moteris išteka už vyro, kurio pavardėje yra lotyniškos raidės, nesančios lietuvių kalboje, tai yra tos trys žymiosios raidės „x“, „q“ ir „w“, tai, be abejo, yra precedentas ir civilinės metrikacijos įstaiga turės tuo vadovautis. Arba jeigu bus atneštas kūdikis registruoti į civilinės metrikacijos įstaigą ir norės gauti tėvo, kurioje yra ta pati baisioji „w“ raidė, pavardę, tai, be abejo, šiuo precedentu civilinės metrikacijos įstaiga turės vadovautis“, - pridūrė jis.

Migracijos valdyba neišduotų paso su „w“ pavardėje

Išduodant pasus ir asmens tapatybės korteles nelietuviški rašmenys nenaudojami, pabrėžia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Pasų skyriaus viršininkė Edita Prilepskienė.

Pasak jos, iš santuokos liudijimo į asmens tapatybės dokumentą nebūtų perkeliama pavardė su nelietuvišku rašmeniu.

Taip E.Prilepskienė komentavo atvejį, kai teismas įpareigojo sostinės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“. Paklausta, kaip elgtųsi Migracijos valdyba, jei ši moteris su nauju santuokos liudijimu pabandytų išsiimti pasą, pareigūnė sakė, kad jai būtų pasiūlyta susilietuvinti pavardę.

E.Prilepskienė pabrėžė, kad Migracijos valdyba negali pažeisti galiojančių teisės aktų, todėl neigiamai atsakytų į prašymą išduoti asmens tapatybės dokumentą su nelietuvišku rašmeniu.

„Kai kreipsis ši pilietė į migracijos padalinį dėl asmens dokumento gavimo ar keitimo, mes vadovausimes Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kotelės ir paso įstatymu, kuriame yra aiškiai numatyta, kad į asmens dokumentus, tai yra Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ar pasą, asmenvardžiai įrašomi lietuviškais rašmenimis. Šiuo atveju rekomenduosime mūsų pilietei vėl kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių ir taisyti savo asmenvardį ir tik tuomet vėl kreiptis pas mus dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Deja, šiandien yra tokios procedūros“, - aiškino ji.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį įpareigojo sostinės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“.

Teismo pranešime spaudai pažymima, kad neleidus pakeisti pavardės Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti diskriminacija.

„Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos: Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių pavardėse egzistuoja „w“ raidė, o pareiškėjos atveju, atsisakius tai padaryti, Europos Žmogaus Teisių Teismas gali tai pripažinti kaip diskriminaciją“, - sakoma teismo pranešime.

Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Nutartyje teigiama, kad nebesant valstybes skiriančios ribos, negalima riboti asmens įstatyminės teisės pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei).

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, o sutuoktinių vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.

Ši teismo nutartis nėra galutinė, ji gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui.

Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (659)