16,4 mln. eurų – tokia suma po Seimo nares D. Šakalienės pasiūlymo 2021-ais metais nepasieks LRT biudžeto, nors darbo grupė, kurioje buvo Seimo ir LRT Tarybos atstovai, buvo siūlę priešingai.
Kaip matyti iš oficialios Seimo įstatymų projektų registracijos bazės, naujos redakcijos LRT įstatymui pasiūlymą Seimo narė D. Šakalienė įregistravo dar tuomet, kai Kultūros komitete buvo svarstoma senoji įstatymo versija – praėjusių metų spalio 4-ą dieną.
Pasiūlymo esmė – pakeisti LRT biudžeto skyrimo tvarką.
Iki šiol įstatymas numatė, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų.
2020 m. LRT biudžetas siekia 46 milijonus eurų, 2021-ais metais LRT biudžetui būtų skirta 68,8 mln. eurų. Toks prieaugis atsirastų dėl to, kad 2019-ais metais, nuo kurių būtų skaičiuojamas 2021-ų metų LRT biudžetui tenkanti GPM ir akcizų dalis, keitėsi GPM apskaičiavimo tvarka.
Tokį visuomeniniam transliuotojui skiriamų lėšų dydį numatė palikti ir LRT įstatymo pataisą įregistravę Seimo LVŽS frakcijos nariai – Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Kęstutis Mažeika, Virginijus Poderys, Arvydas Nekrošius ir Dainius Gaižauskas.
Savo ruožtu D. Šakalienės pataisa numato, kad minėtas dydis turi būti keičiamas – mažėjimo tvarka. Parlamentarė įregistravo pataisą, kad LRT nuo GPM būtų skiriama 1 procentas, o nuo akcizų – 1,3 procento.
„Dėl mokesčių reformos, įvertinus dalies socialinio draudimo tarifo įtraukimą į gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalį, nuo 2019 m. sausio 1 d. GPM tarifas padidėjo 5 procentiniais punktais, taip pat padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM. Pagal galiojantį reguliavimą nuo 2021 m. LRT asignavimai didėtų daugiau nei 1,6 karto, palyginti su 2019 m. (2019 m. patvirtinta 41,6 mln. eurų, 2021 m. būtų apie 69 mln. eurų). Atsižvelgus į tai siūlytina mažinti GPM procentinį dydį iki 1 procento ir nustatyti, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento iš GPM ir 1,3 procento iš akcizo pajamų“, - rašoma Seimo narės D. Šakalienės įregistruotame siūlyme, kuriam trečiadienį pritarė Kultūros komitetas.
Trečiadienį pati dalyvavusi Kultūros komiteto posėdyje, parlamentarė posėdžio metu kelis kartus perklausė, ar teikiamame projekto variante išlikusios jos registruotos pataisos.
Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis patikino, kad taip: „Jūsų, kaip opozicijos atstovės, registruotą pasiūlymą ėmėme kaip pagrindą minėto straipsnio pakeitimui“.
Viena iš LRT įstatymo projekto teikėjų, Seimo LVŽS atstovė ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad nuo 2019 m. keitėsi GPM skaičiavimo tvarka, tad pagal naują tvarką iš tiesų buvo numatomas milžiniškas LRT biudžeto augimas – 2021-ais metais jis būtų išaugęs net 22,5 mln. eurų lyginant su 2020-aisiais metais.
Po D. Šakalienės siūlymo LRT biudžetas 2021-iems metams augs iki 6,1 mln. eurų.
„Visa tai yra ne tik dėl pasikeitusios GPM apskaičiavimo tvarkos, bet ir dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų Lietuvoje. Didėjant atlyginimams, daugiau sumokama GPM, taip pat įtakos turi ir akcizų augimas. Šiaip vidutiniškai LRT biudžetas iki šiol augdavo 2 -3 mln. eurų per metus.
Minėtas drastiškas prieaugis būtų buvęs tik 2021-iems metams, vėliau biudžeto augimas susivaldytų ir vėl išliktų augimas vidutiniškai 3 mln. eurų metams.
Mūsų siūlyme buvome numatę nekeisti procentų dydžio, nes neabejotinai opozicija būtų šaukusi, kad žlugdome visuomeninį transliuotoją. Todėl aš galiu tik pasveikinti ponią Dovilę už drąsą ir padėkoti už jos ryžtą, nes minėta suma, kuri susitaupys, tikrai bus prasmingai panaudota kitoms sritims. Kita vertus, turiu pagirti, kad pasiūlymas yra labai savalaikis ir padės išlaikyti subalansuotą LRT biudžeto augimą“, - teigė Seimo narė A. Širinskienė.
Susisiekus su Seimo nare D. Šakaliene, pastaroji teigė, kad josios pasiūlymas buvo ne atimti lėšas iš LRT, o „išlaikyti finansavimo modelį, kuris leistų LRT pajamoms nuosekliai augti kasmet po keletą milijonų eurų, priklausomai nuo surenkamų mokesčių dalies“.
Parlamentarė teigė, kad savo pasiūlymą ji įregistravusi dar senajai įstatymo projekto versijai: „Mano pasiūlymas registruota senajai įstatymo projekto versijai, ir tai buvo kaip alternatyva ponios Širinskienės siūlomam „lubų įvedimui“. Agnė Širinskienė siūlė pakeisti LRT finansavimo modelį ir įvesti vadinamas „lubas“, taip pat taikyti finansavimą ne nuo GPM ir akcizų, o Seimo nutarimu. Tokiu atveju, būtų politizuotas LRT finansavimas. Mano siūlymas buvo tam užkirsti kelią“.
Tačiau DELFI pastebėjus, kad Seimo Kultūros komitetas trečiadienį svarstė naujai įregistruotą įstatymo projekto redakciją, dėl kurios jau buvo išdiskutuota ir darbo grupėje, kurioje buvo ir LRT Tarybos nariai, D. Šakalienė teigė, kad „tokiu atveju Ramūnas Karbauskis net neturėjo teisės mano siūlymo teikti į šią redakciją“.
DELFI primena, kad Komitetui teiktame projekte buvo numatyta palikti tiek senąją skaičiavimo metodiką, tiek dydžius, o D. Šakalienės minėtų A. Širinskienės pataisų – nebuvo.
„Aš nežinau, gal čia toks mažas kerštas šitų „žodžio žmonių“, nes iš jų visko galima tikėtis. Gal norėta mane supykdyti su LRT, su žurnalistais, kai man dedant visas pastangas apsaugoti LRT nuo politikų užgaidų finansavimo skyrime, dabar norima pateikti, kad aš sumažinau LRT finansavimą. Kita vertus, posėdžio metu aš paklausiau, ar lieka mano siūlomas finansavimo modelis, tai yra, ar lieka formulė, kad skaičiuojama nuo GPM ir akcizų, ir pasiūliau jei lieka – atsiimti savo pasiūlymą, tai ponas Karbauskis pasakė, kad aš net negaliu pasiūlymo atsiimti“, - sakė D. Šakalienė.
Tačiau Kultūros komiteto posėdžio vaizdo įraše https://www.youtube.com/watch?v=qwtK21UnGuM (nuo 1:14:30 iki 1:19:25), kuris yra prieinamas viešai, galima matyti, kad diskusija buvusi ne visai tokia, kokią sako D. Šakalienė.
Seimo narei dalyvavus savo pataisų pristatyme, pateikime, o Komitetui balsavimu pritarus joms, ėmus svarstyti Vyriausybės pataisas, D. Šakalienė teigė norinti pasitikslinti, ar po balsavimo likęs jos siūlytas finansavimo modelis.
„Tai jeigu lieka modelis, tai gal aš galiu atsiimti savo pasiūlymą ir tegul būna tuomet pusantro procento?“ – klausė D. Šakalienė.
Komiteto pirmininkas R. Karbauskis į tai atsakė: „Mes jau balsavome ir pritarėme, jūs dabar jau negalite atsiimti savo pasiūlymo. <...> Kita vertus, jūs įeisite į istoriją. Beje, galėsite sakyti, kad jūsų siūlymas sutapo su Vyriausybės siūlymu, nes jie taip pat siūlė vieną procentą“.
LRT tarybos vadovas apie įstatymą: nepriklausomumas nesumažės, gal net turėsime naudos
Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos vadovas Liudvikas Gadeikis sako pritariantis naujos redakcijos Seimo Kultūros komitete pakoreguotam nacionalinio transliuotojo įstatymo projektui.
„Buvo įvairių siūlymų (pirminėje versijoje – BNS), steigti valdybą, performuluoti tarybą, šitų dalykų atsisakyta ir mane tai džiugina. Manau, kad LRT nepriklausomumas nesumažės, o galbūt iš to galų gale mes ir šiokios tokios naudos turėsime“, – trečiadienį po komiteto posėdžio Seime žurnalistams sakė L. Gadeikis.
Kultūros komitetas trečiadienį per svarstymą iš esmės pakeitė pirminį LRT įstatymo projektą: nebeliko anksčiau siūlyto naujo valdymo organo, valdybos, atsisakyta LRT ombudsmeno, keisti tarybos sudarymo principus.
„Pirmoji nauda, kad nebuvo padaryta tokių valdymo pertvarkų, kurios buvo užsimotos, steigti valdybą, performuluoti tarybą, steigti ombudsmeną, antroji nauda yra tolimesnė, jau keletas metų taryba buvo suformulavusi darbo grupes, pati, savarankiškai, įstatyme to nebuvo numatyta, kad būtų galima geriau atskirus klausimus išdiskutuoti ir dirbti specializuojantis tarybos nariams. Pagal dabartinę siūlomą redakciją tai būtų nebe darbo grupės, o įteisinti komitetai, t. y. tai, ką mes praktiškai darėme, įgauna aiškesnį pobūdį“, – kalbėjo L. Gadeikis.
Anot LRT tarybos vadovo, steigiami komitetai leis tarybos nariams specializuotis atskirose srityse ir darbas bus efektyvesnis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas, Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad naują įstatymo redakciją tikisi priimti per pavasario sesiją, kad jis įsigaliotų nuo kitų metų sausio.
„LRT valdymas keičiasi, LRT taryba įgyja daug daugiau galių, kita vertus, skaidrumas LRT veiklos bus padidintas, ir aš manau, kad tai svarbiausi dalykai, kurių mes siekiam. Mes turime pagaliau antrą redakciją, kuri gali būti toliau Seime svarstoma, aš tikiuosi, pavasarį mes ją priimsime ir įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Kaip suprantu, LRT tarybos nariai patenkinti darbu, kuris padarytas“, – žurnalistams po komiteto posėdžio sakė R. Karbauskis.
Naują LRT įstatymo redakciją prieš metus registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas R. Karbauskis su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais. Projektas buvo parengtas pagal LRT veiklą tyrusios komisijos išvadas, tačiau joms nepritarė Seimas.
Taip pat Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad sprendimas sudaryti Seimo tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijos straipsniui, ginančiam žodžio laisvę ir LRT nepriklausomumą nuo politikų.
Pirminės „valstiečių“ pataisos siūlė, kad naujai steigiama valdyba būtų atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą.
Pirmoji versija numatė, kad valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRT vadovui atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos sprendimams. Buvo numatyta, kad tarybos ir valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.
Daug kritinių pastabų minėtam projektui pateikė Vyriausybė. Ji kritikavo siūlomas formuluotes dėl nacionalinio transliuotojo tarybos formavimo principų, valdybos ir ombudsmeno funkcijų.