Aistros dėl lentelės nerimsta: Šimašių kaltina „vienašališkais sprendimais“

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcija antradienį išplatintame pareiškime teigia, jog „nuostabą ir audringas diskusijas“ sukėlęs mero sprendimas priimtas „pasinaudojant esamomis reglamentavimo spragomis“.

„Jeigu merui kiltų noras toliau naudotis reglamentavimo spragomis bei improvizuoti vilniečiams jautriose istorinės atminties temose, miesto vadovas turėtų susilaikyti iki tol, kol sutarsime dėl aiškių ir civilizuotų sprendimų priėmimo principų“, – ragina konservatoriai.

Jie taip pat žada, jog nepaisant sprendimo, J. Noreikos įamžinimo klausimas išliks Vilniaus miesto istorinės atminties politikos darbotvarkėje.

„Artimiausiame Tarybos posėdyje TS-LKD frakcija siūlys peržiūrėti ir sustiprinti Vilniaus miesto Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos vaidmenį ir aiškiai sutarti dėl koalicijos programoje numatytų istorinės atminties klausimų svarstymo“, – teigia TS-LKD frakcijos Vilniaus taryboje seniūnas Liutauras Kazlavickas.

Konservatoriai ketina inicijuoti ir Istorinių tyrimų komisijos sukūrimą. Joje mokslininkai turėtų nagrinėti, sisteminti ir įvertinti „nedemokratinių, ksenofobinių, totalitarinių ir autoritarinių požymių turinčių ženklų“ Vilniuje vietas ir pateiktų siūlymus miesto politikams.

Atminimo lentelė J. Noreikai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje mero R. Šimašiaus sprendimu nuimta ankstų šeštadienio rytą. Praėjusią savaitę taryba pervadino diplomato bei karininko Kazio Škirpos vardo alėją dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.

Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.