aA
Nuo rudens visi moksleiviai turėtų grįžti į mokyklas, tačiau išgirdę, kad ir rudenį galbūt reikėtų taikyti hibridinį mokymo būdą, kai kurie mokytojai laukia rugsėjo su nerimu, mat taikant tokį ugdymo būdą išauga darbo krūvis, mokytojo darbo diena kartais tęsiasi ir 12 valandų.

Kaip „Delfi“ aiškino Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, mišrus mokymo būdas toks, kai vieną savaitę mokiniai mokosi kontaktiniu būdu, kitą savaitę – nuotoliniu ir taip keičiasi. Hibridinis būdas toks, kai tuo pačiu metu daliai mokinių pamokos vyksta ir klasėje, ir nuotoliniu būdu. Vadinasi, mokytojas dirba ir klasėje su mokiniais, ir kartu transliuoja pamoką esantiems namuose.

Gegužės 25 d. Vyriausybė paskelbė, kad turėtų būtų tęsiamas mišrusis mokymo būdas, ir nurodė jam pasirengti, tačiau švietimo bendruomenė iš kalbų turinio suprato, kad valdžia pasiklydo tarp terminų pavadinimų ir iš tikrųjų siūlo tęsti hibridinį ugdymą.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad nors jau kalbama, kad hibridinis mokymas tapo įprastu, tai tikrai nėra įprasta ir sukelia įvairių problemų.

„Keliais būdais ugdydami vaikus ne tik apkrauname mokytojus, bet nesam tikri ir dėl rezultato – manome, kad gali būti daug piktnaudžiavimo atvejų netgi ir iš vaikų, kontroliuoti ir sekti situaciją yra sudėtinga. Ar nebus tokia palaida bala, kai kas norės eis į mokyklą, kas norės, neis?“ – laidoje „Delfi diena“ svarstė A. Navickas.

Jo teigimu, norėtųsi aiškesnės komunikacijos iš ministerijos ir tarimosi su mokytojais.

Tikrai gali atsitikti tokia situaciją, kad sulauksime ir mokytojų pasipriešinimo tokiam tvirtam ir prievartiniam pasakymui, kad mokytojams tai nesukelia papildomo krūvio ir jie turi dirbti hibridiniu būdu“, – kalbėjo A. Navickas.

„Pokyčiai tiek dėl ugdymo planų, tiek dėl programų, darbo apmokėjimo sistemų daromi pakankamai slaptai, draudžiant darbo grupėms viešinti informaciją. <…> Mokytojai sunerimę ir baigia prarasti pasitikėjimą prieš rinkimus žadėtomis pertvarkomis“, – pridūrė jis.

Kaip pasakoja A. Navickas, brandaus amžiaus mokytojus per pandemiją kilę iššūkiai apskritai paskatino trauktis iš darbo, o ir likusieji norėtų už papildomą krūvį gauti didesnį atlyginimą.

„Kiek kreipėmės į Vyriausybę dėl padidėjusio krūvio padidinti darbo užmokestį, gavome atsakymą, kad Vyriausybė siekia kuo greičiau kontaktinio ugdymo atnaujinimo ir nebuvo užsiminta apie galimybę mokėti už padidėjusį krūvį. Reiškia, turim žaisti pagal šias taisykles ir apsispręsti arba dirbti nuotoliniu būdu, ko mokytojai tikrai nevengia, arba dirbti kontaktiniu būdu. Bet kalbėti apie hibridinį ugdymą galėtume tik išskirtiniais atvejais“, – teigė A. Navickas.

Kad hibridinis ugdymo būdas turėtų būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, pritaria ir E. Milešinas.

„Mokytojai tikrai nėra nusiteikę prieš naujoves, inovacijas, bet mes esame pasisakę, kad hibridinis mokymo būdas galėtų būti taikomas tik išskirtiniais atvejais. Tarkim, kai gydytojų nurodymu mokinys mokomas namuose. Jis galėtų jungtis prie klasės nuotoliniu būdu ir vyktų hibridinė pamoka. Bet tikrai nesutinkame su tuo, ką aptarinėja ir kas ministerijos raštuose mums minima, kad hibridinis mokymas yra toks pats mokymas kaip ir kontaktinis, nes mokytojas tuo pačiu metu turi dirbti ir su tais mokiniais, kurie yra klasėje, ir su tais, kurie dirba nuotoliniu būdu“, – sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas.

Dirbant hibridiniu būdu, pasak jo, mokytojų krūviai stipriai padidėja.

„Jeigu Vyriausybė mano, kad tai normalu, turėtų ir papildomai už tai mokėti. <…> Mokytojo darbo diena ištįsta iki 12 valandų“, – pabrėžė jis.

„Kol kas pažadai, kad nuo rugsėjo pirmosios grįšime prie kontaktinio mokymo, yra tik pažadai, jokių dokumentų nematome“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo E. Milešinas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(53 žmonės įvertino)
3.7170

Top naujienos

Delfi PliusKristina Pocytė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Zelenskis įspėjo Europą dėl Rusijos agresijos: netikėtumai gresia ir Lietuvai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad ši savaitė bus ne tik istorinė, bet...

Ekspertas: trapi valdančioji dauguma leidžia kurti kitokios valdžios scenarijus

Politinė Lietuvos padangė vis dar įkaitusi. Kelias savaites politinių rietenų vedini politikai...

Rogozinas: prekių tranzito ribojimai kelia abejonių dėl Lietuvos ir Rusijos sienos (2)

Rusijos kosmoso programos vadovas Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad įsigaliojus prekių tranzito...

Medvedevas grasina Moldovai (8)

Moldova pasirengusi prisijungti prie Rusijai taikomų sankcijų ; Maskva pareiškė, kad atsakymo...

Lietuviai plūsta į pliažą: Smiltynės perkėlos kelte – lyg stintos statinėje

Šeštadienį Lietuvos pajūrį pasiekus rekordiniams šiais metais karščiams klaipėdiečiai ir...

Delfi PliusGiedrė Balčiūtė

Viceministrė prakalbo apie baisius pandemijos padarinius Lietuvoje: tikrąjį baisumą galima pajusti šiemet (4)

Koronaviruso pandemija jau po truputį pasimiršta: sergamumas, nors pastaruoju metu šiek tiek...

Po tragiškų šaudynių šalia gėjų klubo – jautri Ruslano Kirilkino žinutė: prieš dvejus metus meilę atradęs vyras neslepia nevilties

Praėjusią naktį Osle įvykusios šaudynės šokiravo ne vieną – gėjų naktiniame klube žuvo du...

Naujausios namų interjero tendencijos: kai kurie sprendimai ir baldai vos per metus tapo atgyvena

Milano dizaino savaitė – viena laukiamiausių visų pasaulio interjero dizainerių. Didžiausiame...

Karas Ukrainoje. Žytomyro srities gyventojus pažadino sprogimai: raketos skriejo iš Baltarusijos  Rusijos pajėgos teigia, kad įžengė į Lysyčanską (4)

Ukrainai buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungos nares statusas ir tai, anot šalies...

Delfi PliusRūta Lapė

Kasdienybės herojai. Kodėl Milda Matulaitytė paliko svajonių šalį, ir auksinės Palangos kainos

Kodėl lietuvei Mildai Matulaitytei-Feldhausen apkarto gyvenimas svajonių šalyje Šveicarijoje?