aA
Nuo rudens visi moksleiviai turėtų grįžti į mokyklas, tačiau išgirdę, kad ir rudenį galbūt reikėtų taikyti hibridinį mokymo būdą, kai kurie mokytojai laukia rugsėjo su nerimu, mat taikant tokį ugdymo būdą išauga darbo krūvis, mokytojo darbo diena kartais tęsiasi ir 12 valandų.

Kaip „Delfi“ aiškino Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, mišrus mokymo būdas toks, kai vieną savaitę mokiniai mokosi kontaktiniu būdu, kitą savaitę – nuotoliniu ir taip keičiasi. Hibridinis būdas toks, kai tuo pačiu metu daliai mokinių pamokos vyksta ir klasėje, ir nuotoliniu būdu. Vadinasi, mokytojas dirba ir klasėje su mokiniais, ir kartu transliuoja pamoką esantiems namuose.

Gegužės 25 d. Vyriausybė paskelbė, kad turėtų būtų tęsiamas mišrusis mokymo būdas, ir nurodė jam pasirengti, tačiau švietimo bendruomenė iš kalbų turinio suprato, kad valdžia pasiklydo tarp terminų pavadinimų ir iš tikrųjų siūlo tęsti hibridinį ugdymą.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad nors jau kalbama, kad hibridinis mokymas tapo įprastu, tai tikrai nėra įprasta ir sukelia įvairių problemų.

„Keliais būdais ugdydami vaikus ne tik apkrauname mokytojus, bet nesam tikri ir dėl rezultato – manome, kad gali būti daug piktnaudžiavimo atvejų netgi ir iš vaikų, kontroliuoti ir sekti situaciją yra sudėtinga. Ar nebus tokia palaida bala, kai kas norės eis į mokyklą, kas norės, neis?“ – laidoje „Delfi diena“ svarstė A. Navickas.

Jo teigimu, norėtųsi aiškesnės komunikacijos iš ministerijos ir tarimosi su mokytojais.

Tikrai gali atsitikti tokia situaciją, kad sulauksime ir mokytojų pasipriešinimo tokiam tvirtam ir prievartiniam pasakymui, kad mokytojams tai nesukelia papildomo krūvio ir jie turi dirbti hibridiniu būdu“, – kalbėjo A. Navickas.

„Pokyčiai tiek dėl ugdymo planų, tiek dėl programų, darbo apmokėjimo sistemų daromi pakankamai slaptai, draudžiant darbo grupėms viešinti informaciją. <…> Mokytojai sunerimę ir baigia prarasti pasitikėjimą prieš rinkimus žadėtomis pertvarkomis“, – pridūrė jis.

Kaip pasakoja A. Navickas, brandaus amžiaus mokytojus per pandemiją kilę iššūkiai apskritai paskatino trauktis iš darbo, o ir likusieji norėtų už papildomą krūvį gauti didesnį atlyginimą.

„Kiek kreipėmės į Vyriausybę dėl padidėjusio krūvio padidinti darbo užmokestį, gavome atsakymą, kad Vyriausybė siekia kuo greičiau kontaktinio ugdymo atnaujinimo ir nebuvo užsiminta apie galimybę mokėti už padidėjusį krūvį. Reiškia, turim žaisti pagal šias taisykles ir apsispręsti arba dirbti nuotoliniu būdu, ko mokytojai tikrai nevengia, arba dirbti kontaktiniu būdu. Bet kalbėti apie hibridinį ugdymą galėtume tik išskirtiniais atvejais“, – teigė A. Navickas.

Kad hibridinis ugdymo būdas turėtų būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, pritaria ir E. Milešinas.

„Mokytojai tikrai nėra nusiteikę prieš naujoves, inovacijas, bet mes esame pasisakę, kad hibridinis mokymo būdas galėtų būti taikomas tik išskirtiniais atvejais. Tarkim, kai gydytojų nurodymu mokinys mokomas namuose. Jis galėtų jungtis prie klasės nuotoliniu būdu ir vyktų hibridinė pamoka. Bet tikrai nesutinkame su tuo, ką aptarinėja ir kas ministerijos raštuose mums minima, kad hibridinis mokymas yra toks pats mokymas kaip ir kontaktinis, nes mokytojas tuo pačiu metu turi dirbti ir su tais mokiniais, kurie yra klasėje, ir su tais, kurie dirba nuotoliniu būdu“, – sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas.

Dirbant hibridiniu būdu, pasak jo, mokytojų krūviai stipriai padidėja.

„Jeigu Vyriausybė mano, kad tai normalu, turėtų ir papildomai už tai mokėti. <…> Mokytojo darbo diena ištįsta iki 12 valandų“, – pabrėžė jis.

„Kol kas pažadai, kad nuo rugsėjo pirmosios grįšime prie kontaktinio mokymo, yra tik pažadai, jokių dokumentų nematome“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo E. Milešinas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(53 žmonės įvertino)
3.7170

Top naujienos

Po buvusio NATO vadovo užuominų – skirtingi vertinimai: tai buvo pasakyta ne šiaip sau (19)

Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis mano, kad atskiros NATO šalys jau anksčiau galėjo...

Čmilytė-Nielsen prabilo apie Gentvilo ir Landsbergio susitaikymą: šis žodinis karas jau perėjo į kitą etapą

Po pirmalaikių rinkimų fiasko Seime – koalicijos bandymai iš naujo lipinti santykius ir raginimai...

Rusijoje pirmą kartą buvo pastebėtos Kinijos karinės transporto priemonės: jomis pasigyrė Kadyrovas (1)

Rusijoje pirmą kartą buvo pastebėta Kinijos karinė technika – šarvuočiai „China...

Vilniaus politikų analizėje – įspūdingos Šimašiaus išlaidos: Prancūzijoje savęs nevaržė (8)

Buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius , atostogaudamas Prancūzijoje, dengė patirtas...

Kaip įgyti turto jo neperkant? Yra net keli būdai

Yra keli būdai „gauti“ nekilnojamojo turto. Pirmasis, jį įsigyti, antrasis – paveldėti,...

Delfi Mokslas

Prasideda didžiulės bėdos – palydovai pastebėjo, kas ką tik nutiko didžiausiam ledkalniui pasaulyje prie Antarktidos krantų (1)

Prieš kelis metus pastebėtas milžiniškas (135 km ilgio ir 26 km pločio) ledkalnis prie...

Šiuos Lietuvos startuolių kūrėjus labiausiai pastebi pasaulis – TOP100

Pasaulyje yra 2620 milijardierių, skaičiuoja „Forbes“, ir lietuvių tarp jų nėra nei vieno....

Lukašenka pateikė savo „teoriją“ dėl Kachovkos užtvankos susprogdinimo (1)

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka dėl Kachovkos užtvankos susprogdinimo apkaltino...

Kviečia nemokamai ir be registracijos pasitikrinti dėl odos vėžio

„VUL Santaros klinikos aktyviai įsitraukia į akciją ir didžiausias mūsų indėlis –...

Kodėl keliautojai Ragauskai tapo supermamyčių siaubu: mus vadina pašalpiniais

Oksana ir Paulius Ragauskai yra supermamyčių siaubas. Nes jie su mažomis dukromis – dvejų...