Minėto portalo žurnalistams A. Šilinskis pasakojo, kad su seserimi jie buvo labai artimi, dažnai bendraudavo, tačiau apie sesės nėštumą sužinojo tik pamatęs mirties liudijimą. Brolis mano, kad apie ankstyvą nėštumą velionė nežinojo, nes, kaip įsitikinęs, tokia žinia ji tikrai būtų pasidalijusi su artimaisiais.
A. Šilinskis portalo lrytas.lt žurnalistams pasakojo, kad sesuo buvo labai tvirto charakterio ir artimiesiems neatrodė psichologiškai išvargusi. Brolis minėjo, kad prieš pat atleidimą, kuris įvyko gegužės 6-ąją, sesuo grįžo iš atostogų Madeiros saloje. Šeima, anot brolio, nežinojo, kad gydytoja atleista iš darbo, o atleidimo ji ir nesitikėjo, nes, pasak brolio, nepadarė nieko blogo ir žinojo savo teises. A. Šilinskis su namiškiais sesers ėmęs ieškoti, kai ji neatsiliepė į telefono skambučius.
Medikės kolegos šią savaitę teigė, kad darbe gydytoja patyrė mobingą. Nusižudžiusios jaunos Šiaulių medikės kolegės ją prisimena geriausiais žodžiais. Tai buvo protinga, imli, reikli sau specialistė, nieko nedariusi atmestinai, sako jos. Apie konfliktų ligoninėje pradžią prabilusios gydytojos pasakojo, kad jauną specialistę buvo siekiama sužlugdyti, ir neabejoja – tai buvo daroma su vadovybės žinia.
Pasak kolegių, visų pirma konfliktai kilo su vieno šios ligoninės centro vadove.
„Tuo metu mes priklausėme Širdies ir kraujagyslių centrui, kuriam vadovavo daktarė Nora Kupstytė-Krištaponė. Tarp jų atsirado nesutarimų. Buvo ir konfliktų. Kadangi buvo kaltinama neetišku ar kažkokiu elgesiu, ji buvo kviečiama pas direktorių. Kiek supratau iš jos pasakojimų grįžus iš direktoriaus, šis beatodairiškai palaikė centro vadovės poziciją. O paskui turbūt buvo nuspręsta jai kaišioti pagalius į ratus, manau, buvo pradėta rinkti medžiaga jai sužlugdyti“, – pasakojo viena minėtoje gydymo įstaigoje dirbanti medikė.
„Delfi“ pabandė per ligoninę paprašyti medikės komentaro. Pati gydytoja situacijos, kol yra atliekamas tyrimas, nekomentuoja, teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Sonata Tenytė.
Paliko laišką su pavardėmis
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sako bendravusi su vėlionės broliu ir gavo jos rašytą laišką su konkrečiomis pavardėmis. Jų, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, prašoma neatskleisti.
„Kaip suprantu, taip, argumentas yra toks, kad buvo kelių žmonių veikimas, kurį ji vertino kaip psichologinį smurtą prieš ją, ir darbinės sąlygos, kaip suprantu, buvo sudaromos nepalankios“, – kalbėjo Seimo narė.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologės profesorės Jolitos Vveinhardt, šis atvejis – klasikinis mobingo pavyzdys.
„Tai klasikinis variantas. <…>. Auka gali būti pasirenkamas ir ne koks nors silpnas žmogus, o stiprus, ryškus, turintis „stuburą“, aukštą kompetenciją, ryškus savo pasiekimais, idėjomis. Kiekvienas vadovas džiaugiasi turėdamas tokį darbuotoją, jeigu kalbame apie protingą vadovą. Toks žmogus dirba daugiau, negu priklauso, dažniausiai tai būna perfekcionistai, padaro daugiau, nei iš jų reikalaujama, būna iniciatyvūs. Bet kartais viskas staiga apsiverčia, ir žmogus, kuris teikia organizacijai didžiulę naudą, tampa auka. Jį nori išstumti“, – aiškino profesorė.
Anot buvusių jaunosios medikės kolegių, būtent tai ir vyko Šiaulių Respublikinėje ligoninėje.
„Profesorė [situaciją] apibūdino 100 procentų tiksliai. Tai buvo grupė, susivienijusi prieš vieną protingą žmogų. Inicijavimas imtis veiksmų prieš ją, manau, buvo truputį iš aukščiau. Buvo leista tą daryti ir niekas nepaneigs“, – „Delfi“ pasakojo viena ten dirbanti medikė.
Anksčiau skelbta, jog teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės mirties priežastį, tačiau daugiau detalių neatskleidžia.
Gydymo įstaigos atstovai teigia, kad gydytoja buvo atleista iš darbo dėl šiurkštaus pareigų pažeidimo. Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Sonata Tenytė BNS teigė, kad Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centre dirbusi anesteziologė-reanimatologė gydymo įstaigoje dirbo nuo 2014-ųjų rugpjūčio iki šių metų gegužės 6 dienos, kai buvo atleista.
Penktadienį įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl pokyčių inicijavimo grupės sudarymo ir veiklos – iki rugpjūčio 1 d. ši grupė atliks vertinimą bei parengs siūlymus, kokiose srityse ir kokie veiksmai turi būti atlikti, kad būtų užtikrinta saugi darbo aplinka bei darbuotojų psichologinė gerovė.
Sudaryti šią grupę paskatino krizinis įvykis Šiaulių ligoninėje, išryškinęs su darbo santykiais ir sąlygomis susijusius sunkumus, kurie reikalauja atskiro vertinimo, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.
Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Valstybine darbo inspekcija ir pasitelkusi psichologus, turinčius ekspertinę patirtį psichikos sveikatai palankios aplinkos ir kultūros organizacijoje klausimais, analizuos darbo sąlygas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Tokios veiklos tikslas – išnagrinėti, suprasti ir vertinti vykstančius procesus, identifikuoti sistemines problemas, pokyčių reikalaujančias sritis bei imtis priemonių, kad, kaip paaiškėjo, ilgai besitęsianti situacija baigtųsi sprendimais.
