Grupė nesvarsto naujų elevatorių įsigijimo, ji ketina modernizuoti tik turimą tinklą, nesvarstytas ir „Jonavos grūdų“ akcijų įsigijimas, išplatintame pranešime teigia „Agrokoncerno grūdai“.

„Tendencingai informuodami visuomenę, neva ketinama pasisavinti valstybės valdomą įmonę, žurnalistai nenurodė, jog „Jonavos grūdų“ akcijas iš fizinių asmenų galėjo pirkti bet kas, tam nebuvo taikoma jokių apribojimų“, – pranešime sakė „Agrokoncerno grūdų“ direktorius Karolis Šimas.

Pasak LRT, Žemės ūkio ministerija valdo 70,13 proc. strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių „Jonavos grūdų“ akcijų, tačiau penkių asmenų valdyboje ji turi tik du narius. Vienas jų atstovauja „Agrokoncerno grūdai“, dar du yra nepriklausomi, bet vienas jų – Audrius Zalatoris – priklauso LVŽS.

K.Šimas tikina, jog nei „Agrokoncernas“, nei „Agrokoncerno grūdai“ niekaip nedalyvavo ir skiriant nepriklausomus valdybos narius, neturi informacijos apie jų priklausymą politinėms partijoms.

„Publikacijoje neminimos svarbios detalės, pateikiama informacija iškraipoma taip, kad sudėlioti faktai netrukdytų padaryti skandalingus apibendrinimus apie menamą privatizavimą ir „Agrokoncerno grūdų“ įtaką valstybės valdomai įmonei“, – rašoma pranešime.

Anot LRT tyrimo, grūdus ir trąšas sandėliuojantys „Agrokoncerno grūdai“ yra didžiausias „Jonavos grūdų“ klientas, turintis 25,07 proc. pastarosios akcijų. Į valdžią grįžus „valstiečiams“, vėl prabilta apie pastarosios privatizavimą, teigia LRT.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys LRT sakė, jog planuojant atsisakyti „Jonavos grūdų“ specialiųjų funkcijų, bus galvojama ir apie jos privatizavimą. Ministro teigimu, įmonė galėtų būti privatizuota po kelerių metų, o valstybinis grūdų rezervas būtų saugomas privačių įmonių grūdų sandėliuose.

Pasak K. Šimo, „Jonavos grūdai“ paslaugas teikia rinkos kainomis - nuo 2002 metų „Agrokoncerno grūdai“ šiai įmonei sumokėjo per 5,4 mln. eurų.