Priešrinkiminiu laikotarpiu A. Zuokas apkeliavo beveik visus Vilniaus rajonus: gyveno pas vietinius žmones ir kviesdavo aplinkinius susitikti viename ar kitame bute, tačiau jo žmona A. Zuokienė teigia, kad namuose nebūdavo tuščia, nes čia laukdavo nepilnametė dukra ir katinas.
Priešrinkiminiu laikotarpiu – kalbos apie skyrybas
Tokią intensyvią vyro rinkiminę kampaniją A. Zuokienė vertino itin teigiamai. „Tai buvo įdomus sprendimas ir aš labai džiaugiuosi, kad jis labai pasiteisino, – teigė A. Zuokienė. – Pati buvau nuvažiavusi į tuos pokalbius ir susitikimus, mačiau tą atmosferą, tai iš tikrųjų buvo nepaprastai pozityvu.“
A. Zuokienės įsitikinimu, rinkiminės kampanijos metu įgyta patirtis jam labai pravers toliau tęsiant darbus taryboje. „Jam, kaip miesto tarybos nariui, tai didelis pliusas, – apie susipažinimą su daugelio rajonų problemomis kalbėjo A. Zuokienė ir pridūrė, kad pati geriausiai žino Šeškinę ir Senamiestį. – Bet yra rajonų, kuriuose aš ne taip dažnai apsilankau, todėl Artūrui tai buvo labai gera patirtis prieš pradedant darbą taryboje – pasižiūrėti į Vilniaus problemas iš vidaus.“
Socialiniame tinkle A. Zuokas aktyviai dalijosi įspūdžiais ir vaizdo įrašais iš savo viešnagių viename ar kitame rajone, tačiau A. Zuokienė tikino, kad tas laikas nebuvo labai ilgas, o ir nakvodavo kasnakt jis savo namuose.
„Tai buvo kokia dešimt vakarų. Ir tai buvo tik vakarai, realus miegojimas vyko namuose, – nusišypsojo A. Zuokienė. – O anksti ryte jis vėl pradėdavo darbą. Būdavo iki nakties, tada naktį namuose, o iš ryto vėl.“
Priešrinkiminiu laikotarpiu pradėjo sklandyti gandai ir apie galimas Zuokų skyrybas. A. Zuokienė teigė, kad jai pačiai teko girdėti daug dalykų apie savo šeimą. „Mes kartu jau trisdešimt metų. Per trisdešimt metų būna visokių momentų. Būna ir pakilimų, ir nusileidimų, o visos emocijos parodo, kad vienas kitam rūpi, – teigė A. Zuokienė. – Nesuprantu, iš kur tos kalbos ir nenorėčiau gilintis.“
Jos teigimu, įvairias kalbas esą galėjo skleisti oponentai. „Buvo ir baisesnių dalykų. Tai galiu nurašyti tik oponentų darbui. Aš girdėjau dar baisiau, – teigė A. Zuokienė, pridurdama, kad skyrybos – ne baisiausias girdėtas dalykas. – Buvo tikrai labai daug įvairių dalykų išsakyta apie mūsų šeimą ir mano vyrą ir tikrai negražia forma.“
Mandato neatsisakys ir dirbs taryboje, nors sąraše buvo 102 vietoje
Po pirmojo turo, išrinkus savivaldybių tarybas, paaiškėjo, kad į miesto tarybą patenka dešimt koalicijos „Laimingas Vilnius“ narių. A. Zuoko komanda tapo antra pagal dydį komanda, sudarysianti miesto tarybą.
Susumavus rezultatus gerokai nustebino A. Zuokienės šuolis iš sąrašo apačios į viršų. Vilniečiai, reitinguodami sąrašo narius, ją pakėlė nuo 102 iki 4 vietos. Tačiau kitą rytą po pirmojo turo DELFI viešėjęs A. Zuokas teigė, kad prie sąrašo A. Zuokienė prisijungė tik norėdama palaikyti, taryboje dirbti neplanavo, todėl gali atsisakyti mandato.
Vėliau A. Zuokas pradėjo kalbėti apie galimą A. Zuokienės kandidatavimą į Europos Parlamentą (EP). Antrojo rinkimų į merus turo vakarą jis teigė: „Jei ją išrinks į Parlamentą, o aš labai norėčiau kad ją išrinktų, nes ji turi žinių, yra europinio mastelio žmogus, ji būtų puiki atstovė Europos Parlamente“.
Tą patį vakarą A. Zuokienė DELFI teigė, kad tokių minčių – kandidatuoti į Europos Parlamentą – nė neturėjo. „Kol kas aš neplanuoju dalyvauti, manęs ten nėra“, – apie kandidatų į Europos Parlamentą sąrašus kalbėjo A. Zuokienė ir pridūrė, kad tikrai neatsisakys Tarybos nario mandato.
Jų nuomonės antrojo turo vakarą išsiskyrė, tačiau vėliau A. Zuokienė teigė, kad nuomonės neišsiskyrė, tiesiog ji save mato besidarbuojančią sveikatos srityje. „Jaučiuosi stipri sveikatos klausimuose, o Europos Parlamente, pagal visų šalių bendrus susitarimus, sveikatos sritis palikta kiekvienai šaliai pačiai tvarkytis. EP priima labai mažai su sveikata susijusių reglamentų ar direktyvų. Nelabai galėčiau panaudoti savo žinias, – teigė A. Zuokienė. – Taip, galbūt labai norėčiau, kad Europos Sąjunga labiau kištųsi į sveikatos kokybės reikalus.“
Ji pridūrė, kad buvo pasiūlymų prisijungti prie kandidatuojančių į EP sąrašo, tačiau ji siūlymo nepriėmė.
Turi tikslą, kurio sieks taryboje
Į Vilniaus miesto tarybą išrinkta A. Zuokienė turi aiškių tikslų. „Niekas neturime laimingo bilieto – nesusirgti. Tad dažniau ar rečiau, bet visi lankomės sveikatos priežiūros įstaigose. Vilniečiai kasdien mina daugiau nei 200 tokių įstaigų slenksčius. Daugiau nei 10, o jei skaičiuotume su filialais tai ir 20 iš jų, priklauso Vilniaus savivaldybei. Steigėjas vienas, o tvarka, paslaugų lygis, gydytojų atlyginimai, pacientų eilės gerokai skiriasi. Tai ženklas, kad savivaldybės administracija neduoda bendrų krypčių ir rodiklių, kuriuos būtina pasiekti ir prastai vykdo sveikatos priežiūros įstaigų kontrolę“, – teigė A. Zuokienė.
Jos teigimu, reikia siekti sklandaus darbo, kad pacientai pagalbą gautų nestovėdami eilėje.
„Tačiau šeimos gydytojas atsako ir už profilaktinius tyrimus. O tam nelieka nei laiko, nei paciento krepšelio pinigų. Todėl visad sakiau ir sakysiu, kad turi atsirasti papildomas įkainis profilaktinių tyrimų krepšeliui, kurio didžiąją dalį galėtų atlikti slaugytoja. Vilnius galėtų rodyti pavyzdį visai Lietuvai ir pradėti pilotinį projektą vienoje iš poliklinikų, o tuomet dalintis patirtimi“, – kalbėjo į miesto tarybą išrinkta A. Zuokienė.
Ji įvardijo, kad dar viena silpna grandis – nenoras tarpusavyje dalintis patirtimi. „Vienos pažengusios šviesmečiais, kitos vos išsikrapščiusios iš sovietmečio, – apie Vilniaus miesto gydymo įstaigas kalbėjo A. Zuokienė. – Džiaugiuosi, kad mano vyrui būnant meru, 2002-aisiais buvo apjungtos 6 mažos poliklinikos, kurios tapo Vilniaus Centro poliklinika. Tai pažangiausia poliklinika Vilniaus mieste, aptarnaujanti ketvirtadalį vilniečių.“
A. Zuokienės teigimu, šiuo jungimo pavyzdžiu pasekė ir Kaunas, sujungęs penkias poliklinikas.
Dar viena A. Zuokienės matoma problema – atskiras registravimasis kiekvienoje įstaigoje. „Tai nepanašu į XXI amžių“, – tvirtino A. Zuokienė ir pridūrė, kad vieninga registracija padėtų išvengti mokamų paslaugų.
Slauga – dar viena sritis, kurioje A. Zuokienė mato spragų, kurias reiktų taisyti, ir, jos teigimu, tai turi daryti savivaldybė. Jos teigimu, savivaldybė galėtų įkurti kelias nedideles slaugos įmones bei padėti namuose artimuosius slaugantiems asmenims.
„17 metų dirbu su ligoniais, dauguma jų onkologiniai. Žinau, kiek daug reiškia tikėjimas savo jėgomis ir noras kuo greičiau pasveikti“, – teigė A. Zuokienė.