„Per susipažinimą jie pradėjo kalbėti lietuviškai - ir va, iš to mano gyvenimas ir Lietuva mano gyvenime tapo svarbūs. Jeigu jie būtų kalbėję lenkiškai, aš nebūčiau čia, būčiau kur nors kitur", - pasakojo 80-ies metų jubiliejų šį balandį atšventęs mokslininkas, penktadienį Užsienio reikalų ministerijoje pristatęs knygą „Lithuania in my life". Mokslininkas juokavo, kad paskaitas jis visuomet skaito ar kalbas sako tik atsistojęs, mat sėdėdamas bijo užmigti.
Pasak A.E. Senno, kai jis mąsto, ką jam reiškia Lietuva, pirmiausiai pagalvoja ne apie valstybę, bet apie lietuvių kalbą. „Valstybė, mano manymu, apima motinos pilietybę, kai ji trečiame dešimtmetyje ištekėjo už šveicaro", - pasakojo mokslininkas, kurį užsienio reikalų ministras apdovanojo Lietuvos diplomatijos žvaigžde.
Jo teigimu, nors nelaiko savęs lietuviu, bet domisi lietuvių kultūra ir kalba, kurią išmoko tiesiog iš klausos. „Aš nutariau, kad svarbiausia man gyvenime yra kalba - ne valstybė, ne kas nors kita, o kalba, kurią aš gavau iš savo tėvų, nors ji nebuvo gimtoji kalba nei motinai, nei tėvui", - pasakojo A.E. Sennas.
Anot mokslininko, mamos M. Vedlugaitės tėvas dirbo grafo Tiškevičiaus ūkvedžiu, todėl namie pirmiausia buvo kalbama lenkiškai, taip pat rusiškai, o su valstiečiais - lietuviškai: „Aš vieną kartą klausiau: mama, kaip tu vartojai tas tris kalbas? Ji sako: mokiausi lenkiškai, skaičiau rusiškai, o lietuviškai mes kalbėjime tik su valstiečiais. Mano senelis buvo Tiškevičiaus ūkvedys, todėl namie jiems reikėjo kalbėti lenkiškai. Lietuvių kalba jai buvo trečia kalba, namų kalba buvo lenkų".
Tuo tarpu tėvas, anot A.E. Senno, pirmiausia kalbėjo prancūziškai ir vokiškai, bet atvykęs į Lietuvą tobulai išmoko lietuviškai. Mokslininko tėvas A. Sennas į Lietuvą atvyko 1921 m., Lietuvos universitete, kuris šiuo metu žinomas kaip Vytauto Didžiojo universitetas, dėstė lotynų, graikų kalbas ir sanskritą.
„Tai įdomi istorija, kaip mano tėvai susipažino, kodėl mano tėvas klabėjo lietuviškai", - teigė A.E. Sennas.
„Aš nutariau, kad raktas man yra lietuvių kalba, su kuria išaugau, nors nesijaučiau lietuvis. Amerikos lietuviai irgi nelaikė manęs lietuviu. Aš nesu lietuvis, bet vis tiek kalbu lietuviškai", - pasakojo mokslininkas, kuris kalba ir rusiškai - jo rusų kalbos mokytojas, anot jo paties, buvo tarpukario rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius.
A.E. Sennas juokavo, kad jam labai patinka pasakoti lietuviams apie tai, kaip V. Krėvė-Mickevičius jį mokė rusų kalbos, nes tuomet visi lietuviai nustemba: „Nejaugi, jūs ir Šekspyrą pažįstate?"
Pasak jo, faktą, kad jis nelietuvis, liudija ir tai, kad jis mokėsi rusų kalbos.
„Čia irgi ženklas, kad aš nesu lietuvis. Tarpukariu Amerikos lietuviai nestudijavo rusiškai, buvo nemoralu studijuoti rusiškai. Tarpukariu retas emigrantas studijavo rusų kalba", - teigė A.E. Sennas.
DELFI primena, kad A.E. Sennas Pensilvanijos universitete studijavo istoriją ir tarptautinius santykius, Kolumbijos universitete įgijo istorijos magistro laipsnį, o daktaro disertacijai pasirinko Lietuvos istorijos temą. Profesorius apie Lietuvą yra parašęs knygų, mokslinių bei publicistinių tekstų.